„Microsoft Lietuva“: verslo klientai praktiškai nepiratauja

Nelegalios programinės įrangos naudojimas verslo segmente yra „labai mažas“, o dažnesni ne piktybiniai piratavimo atvejai, bet „klaidingas licencijavimas per neapsižiūrėjimą“, teigia „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

Lietuvoje nelegali programinė įranga užima apie 54 proc. rinkos, tačiau kalbėdamas apie „Microsoft“ produkciją, M. Glodas teigia, kad privačių ir verslo vartotojų piratavimo mastas „stipriai skiriasi“.

„Tiksliai nežinome, sunku suskaičiuoti, bet įsivaizduoju, kad versle piratinės programinės įrangos yra labai nedaug. Ir dažniausiai tai yra ne piktybinis piratavimas, o klaidingas licencijavimas – per nežinojimą, neapsižiūrėjimą. Žinoma, pasitaiko ir piktybinių atvejų. O namuose piratinės programinės įrangos... na žinote... daug“, – ketvirtadienį ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykstančioje konferencijoje „Bendrystės su nevyriausybinėmis organizacijomis diena“ DELFI sakė M. Glodas.

Tačiau jis iš dalies sutiko, kad prie nulaužtos programinės įrangos pripratę namų vartotojai vėliau, profesionalioje aplinkoje, gali pirkti oficialią jos versiją.

„Visiškai „nenulaužiamos“ programinės įrangos padaryti neįmanoma. Bet naudojantis nulaužta jos versija namuose, tam tikra prasme skatinama nepirkti konkurentų produkcijos. Vartotojas kurį laiką naudojasi nulaužta versija, ir po to, kai programos prireikia tikrai rimtiems dalykams, jis jau gali ją nusipirkti. Galima sakyti, ko gero, kad šis faktas veikia“, – sako „Microsoft Lietuva“ vadovas.

Tačiau, pasak jo, neoficiali programinė įranga vartotojui gali kelti grėsmę, kadangi, „Microsoft“ duomenimis, apie 40 proc. piratinių operacinės sistemos „Windows“ versijų turi „įsiūtą piktybinį kodą“. „Šansas, kad jis padarys kažką blogo, yra mažas, bet jis egzistuoja – niekada negali žinoti, ar piratinė versija kam nors nesiunčia tavo duomenų, elektroninės bankininkystės, socialinių tinklų slaptažodžių ir kt. Tad mes, kalbėdami apie piratinės programinės įrangos žalą kalbame ne tik apie prarastas pajamas ar nesumokėtus mokesčius, bet ir žalą bei grėsmę vartotojui. Negalime atsakyti už nulaužtos programinės įrangos saugumą“, – tvirtina M. Glodas.

Nemokamų licencijų – iki 10 proc.

Pašnekovas taip pat atskleidė, kad, apytiksliais duomenimis, „Microsoft Lietuva“ mokykloms, švietimo įstaigoms, bibliotekoms, nevyriausybinėms bei ne pelno organizacijoms išduodamų nemokamų programinės įrangos naudojimo licencijų dalis sudaro apie 5–10 proc. nuo visų „Microsoft“ licencijų.

„Neatsimenu atvejo, kuomet būtume atsisakę suteikti licencijas šioms įstaigoms. Jei tik kreipiasi, visuomet suteikiame. Jei reikalinga programinė įranga ir jei nedaromas verslas, niekada neatsisakome“, – teigia M. Glodas.

Jo teigimu, „Microsoft“ programinė įranga yra pagrindinė Lietuvos švietimo įstaigose. „Galbūt naudojamasi „Open Office“, bet, kiek žinau, jis nepaplitęs. O „Apple“ produkcija neturi lietuviškų versijų. Sudarome tokias geras sąlygas, kad jei tik mokykla programinės įrangos nori, ji ją gali nemokamai diegti bei atnaujinti“, – kalba „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

Vis dėlto kalbėdamas apie „Microsoft“ produkciją visuose sektoriuose, M. Glodas teigia, kad lietuviškos programinės įrangos versijos Lietuvoje nėra itin populiarios – dauguma vartotojų renkasi anglų kalbą, o lietuviškosios versijos buvo populiaresnės kiek anksčiau, kai „Microsoft Lietuva“ jas pereinamuoju laikotarpiu parduodavo pigiau nei angliškąsias.