Tinklaraštis ir pirmasis milijonas

Ar įmanoma Lietuvoje išgyventi ir galbūt net prasigyventi iš skaitytojų pamėgto asmeninio tinklaraščio? Apie tai mintimis dalijasi patyręs tinklaraštininkas, interneto konferencijos LOGIN sumanytojas ir rengėjas Arnoldas Rogoznyj.

– Daugiau nei prieš 5 metus Jūsų įkurtas tinklaraštis „Žudyk reklamą“, regis, pakartojo ne vieno lietuviško tinklaraščio likimą: debiutas, entuziastingas kelerių metų darbas, skaitytojų simpatijos, sėkmė ir pripažinimas (metų tinklaraščio laurai), o po to – tyla ir storas skaitmeninių dulkių sluoksnis virš neatnaujinamų įrašų... Kas žudo iš pažiūros sėkmingus lietuviškus tinklaraščius – gal ta pati reklama, tiksliau, jos trūkumas? Nenoras ar nesugebėjimas įdomų, daugybę skaitytojų traukiantį turinį paversti finansine sėkme, galimybe tranformuoti savo hobį į pakankamas pajamas užtikrinančią darbo vietą?

– Manau, kad iš pažiūros sėkmingus lietuviškus tinklaraščius kuria entuziastai, kuriems tai nėra vienintelis užsiėmimas. Tam, kad būtum geriausias ekspertas – tinklaraštis reklamos arba bet kurioje kitoje srityje, turi ją išmanyti. Privalai „suktis“ toje srityje, dirbti, mokytis, tobulėti ir... kas vakarą prisėsti prie tinklaraščio ir ištransliuoti savo atradimus internete. Manote, paprasta?

Taigi, išeina, kad sėkmingus tinklaraščius nužudo sėkmingai užsiėmę jų autoriai. Sako, tie, kurie nieko patys nedaro, eina mokyti kitų. Juokais perfrazuočiau, kad tie, kurie savo srityje neturi ką veikti, rašo apie šią sritį tinklaraštyje.

Tinklaraštis savaime pajamų negeneruoja. Tai yra, joks teminis tinklaraštis Lietuvoje neturės tokio lankomumo, kad iš jame rodomos reklamos būtų galima išgyventi. Tinklaraštis privalo būti konvertuojamas į „žurnalą“ internete, bet tuomet atsiranda redakcija, reklamos skyrius... O tam jau ir verslo plano reikia.

– Esate ekonomistas. Kaip, Jūsų manymu, lietuviškoje tinklaraščių sferoje vyko turinio monetizavimo procesas, su kokiomis didžiausiomis problemomis čia buvo susidurta, kaip jos buvo sprendžiamos ir kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją?

– Nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, jog rinka yra tiesiog per maža. Tinklaraštį monetizuoti galima dviem būdais – jį apmokestinti, gauti pajamų iš reklamos. Už apmokestintą lietuvišką turinį internete dar niekas nemokėjo nė cento. O pajamų iš reklamos su mažais teminių tinklaraščių lankomumais taip pat nėra daug.

Tinklaraštis, kaip socialinės žiniasklaidos dalis, Lietuvoje pajamų turbūt negeneruoja. Nežinau nė vieno tinklaraštininko, kuris iš to gautų nemažų pajamų, ar tuo labiau pragyventų. Tinklaraštis turi evoliucionuoti, įgauti naujas formas. Tai jau mano minėtas „redakcinis darbas“. Tai, kas buvo prieš kelerius metus, dabar jau atgyvena. Žmonės reikalauja naujovių, naujų formatų, vien tinklaraščio neužtenka. Reikia pagalvoti ir apie integraciją su „Facebook“, ir apie naujienų pateikimą, išvedimą į kitus įrenginius, pvz., mobiliąją versiją, „iPad“ versiją ir pan. Tinklaraštis dabar jau yra tik vienas iš įrankių, ir pinigams uždirbti jums nebūtina rinktis tik tinklaraštį.

– Ar realu tikėtis, kad „žudyti reklamos“ neketinantys tinklaraštininkai, siekiantys gauti svarios finansinės naudos iš šios veiklos, dėl interneto reklamos įsigalėjimo tendencijos šiemet ar artimiausiais metais galės pragyventi vien iš savo tinklaraščio?

– Daugėja ne tik reklamos, bet ir turinio. O taip pat mažėja vidutinis globalus CTR (reklamos paspaudimų skaičius). Nedėčiau vilčių vien į reklamą. Manyčiau, kad Lietuvos dar laukia interneto turinio apmokestinimo atgimimas.

– Kada, Jūsų manymu, lietuviškoje tinklaraščių sferoje pasirodys pirmasis prenumeruojamas tinklaraštis, už kurio turinio skaitymą reikės susimokėti? Gal bandytumėte atspėti, apie ką jis bus? Ar skaitytumėte mokamus lietuviškus tinklaraščius ir kokią kainą sutiktumėte už juos mokėti?

– Duokite man komandą žmonių ir investuokite pinigų – aš tokį projektą sukursiu! Kad ir kas sukurs, tai nebus apibrėžiama žodžiu tinklaraštis. Tai bus universalus turinio projektas idėjų ištroškusiems žmonėms.

– Dėkoju už atsakymus.