Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) preliminariai baigė didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos tyrimą ir tyrimo rezultatus pateikė Europos Bendrijų Komisijai, kitų ES valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms bei paskelbė viešai konsultacijai. Tai jau trečias baigtas rinkos tyrimas iš planuojamų atlikti aštuoniolikos.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) preliminariai baigė didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkos tyrimą ir tyrimo rezultatus pateikė Europos Bendrijų Komisijai, kitų ES valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms bei paskelbė viešai konsultacijai. Tai jau trečias baigtas rinkos tyrimas iš planuojamų atlikti aštuoniolikos.
Šio rinkos tyrimo tikslas – nustatyti, ar konkurencija didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje yra veiksminga ir, jei konkurencija šioje rinkoje nėra veiksminga, įvardyti didelę įtaką turinčius ūkio subjektus. Renkant medžiagą rinkos tyrimui, buvo apklausti 163 elektroninių ryšių paslaugų teikėjai ir operatoriai.
RRT nustatė, kad didelę įtaką didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos rinkoje turi AB „Lietuvos telekomas“. Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, RRT ketina bendrovei nustatyti prieigos suteikimo kitiems ūkio subjektams, nediskriminavimo, skaidrumo, apskaitos atskyrimo bei kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus.
Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslauga – tai elektroninių ryšių infrastruktūros nuo tinklo galinio taško iki pagrindinio tinklo elementų suteikimas kitam ūkio subjektui plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimui galutiniams paslaugos gavėjams. „Plačiajuostis ryšys užtikrina labai spartų, kokybišką ir turtingą turinio prasme duomenų perdavimą elektroninėmis priemonėmis“, – sakė RRT direktorius Tomas Barakauskas. „Plačiajuosčio ryšio nauda ypač aktuali vartotojams, kaimo vietovėms, viešojo administravimo institucijoms, kur juo galima užtikrinti švietimo, sveikatos priežiūros, viešųjų paslaugų teikimą. Plačiajuostis ryšys taip pat svarbus didinant konkurencingumą bei užtikrinant ekonomikos augimą visoje Europoje“, – pabrėžė T. Barakauskas.
Atlikusi rinkos tyrimą, jo rezultatus bei šio tyrimo pagrindu ketinamų priimti teisės aktų projektus RRT pateikė Komisijai bei kitų ES valstybių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Pagal nustatytas procedūras, Komisija bei kitų ES valstybių nacionalinės reguliavimo institucijos per 2 mėnesius susipažįsta su atliktu tyrimu ir gali pateikti savo nuomonę RRT. Preliminarūs aukščiau minėtos rinkos tyrimo rezultatai yra skelbiami RRT tinklalapyje www.rrt.lt.
RRT duomenimis, 2005 m. II ketvirčio pabaigoje buvo 170,7 tūkst. abonentų, kurie naudojosi mažmeninėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Nuo 2003 m. vidurio mažmeninėmis plačiajuosčio ryšio paslaugomis besinaudojančių abonentų skaičius, lyginant su 2005 m. II ketv. pabaigos duomenimis, padidėjo daugiau nei 4,5 karto, o lyginant 2005 m. II ketv. su 2004 m. II ketv., šių abonentų skaičius išaugo beveik du kartus. Atitinkamai pasikeitė ir plačiajuosčio ryšio skverbtis, kuri nuo 2003 m. vidurio iki 2005 m. vidurio išaugo 3,92 procentiniais punktais, o lyginant 2004 metų I ketv. su 2005 m. II ketv., plačiajuosčio ryšio skverbtis išaugo 2,44 procentiniais punktais.
Didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos teikimo bendroji schema:
Abonentų pasiskirstymas pagal naudojamas technologijas mažmeninėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti Lietuvoje, proc., 2005 m. II ketv.:
Informaciją pateikė LR Ryšių reguliavimo tarnyba
