„Siandien namo negrisiu“. „Sveix, warom siandien i kina?“, „As nzn, db negaliu kalbet“. Panašūs trumpiniai ir nelietuviški rašmenys plinta tiek trumposiomis SMS žinutėmis, tiek elektroniniame pašte. Dėl to nelietuviškų raidžių jau pasitaiko net studentų lituanistų darbuose, ir moksleiviai, ir studentai ima „pamiršti“ nosines.
„Siandien namo negrisiu“. „Sveix, warom siandien i kina?“, „As nzn, db negaliu kalbet“. Panašūs trumpiniai ir nelietuviški rašmenys plinta tiek trumposiomis SMS žinutėmis, tiek elektroniniame pašte. Dėl to nelietuviškų raidžių jau pasitaiko net studentų lituanistų darbuose, ir moksleiviai, ir studentai ima „pamiršti“ nosines.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė nelietuviškų raidžių aptinka net lituanistų studentų darbuose. „Aš labai stebėjausi, kad jie rašo tekstą su x. Vis dėl to lituanistas ateina savotiškai motyvuotas – juk jis turės būti už lietuvių kalbą ir kitiems tai aiškinti. Aš klausiau studentės, kodėl ji taip rašo – ji sakė, kad „dabar visur taip rašo“. Žiūriu, tai lituanistui vos netampa norma“, – pasakojo I. Smetonienė.
Dėstydama filologams I. Smetonienė pastebi ir nosinių raidžių nevartojimą. „Dar ranka rašydami jie tarsi parašo š, ž, tačiau nosinių nededa. Kadangi tai pasidariusi sistema, aiškiai matau, kad tai jiems nebėra korektūros klaida. Apsirikti visi galime – visi esame žmonės – bet kai tu skaitai trečią, ketvirtą sakinį ir nosinių nebėra, supranti, kad įtaką daro būtent žinutės“, – kalbėjo VLKK pirmininkė.
Netvarka ir su mobiliaisiais, ir su interneto adresais
 Irena Smetonienė / © DELFI (K.Čachovskio nuotr.) |
|---|
Pašnekovė aiškino iš principo trumpąsias žinutes rašanti tik lietuviškai – nors ji nežino, ar adresatas žinutę gaus su lietuviškais rašmenimis, bent jau sąžinė būna rami. Kartą I. Smetonienė pasakojo pirkusi „Samsung“ mobilųjį telefoną – pardavėjai patikino, kad jame rašyti lietuviškai galima.
„Pasirodė, kad jame lietuviškai rašyti net neįmanoma. Atstovai labai nustebo – sako, „niekas gi nerašo lietuviškai, ko jūs dar norite“, – prisiminė kalbininkė.
I. Smetonienės teigimu, dar viena neišspręsta bėda ta, kad mobiliojo ryšio operatoriai tebesiuntinėja reklamines SMS žinutes be lietuviškų ženklų. „Tačiau čia jau turi būti Vyriausybės sprendimas. Lygiai taip esu sakiusi dėl kompiuterių – kol lietuviškos programos bus brangesnės už angliškas, žmonės, kad ir kiek turės pinigų, taupydami rinksis angliškas“, – teigė ji.
Problemų kalbininkė mato ir interneto adresų pavadinimuose. „Mes užsirašome, tarkime, Lietuvoszinios.lt, o juk galime užsirašyti Lietuvosžinios.lt. Netgi Europos mastu leido užsirašyti – posričių vardai gali būti sudaryti iš bet kurios oficialios Europos Sąjungos kalbos abėcėlės raidžių. Vokietija, Čekija, Prancūzija, Liuksemburgas, Lenkija, Belgija, Didžioji Britanija, Graikija, Švedija iš karto pasinaudojo, bet iš Lietuvos nėra nė vieno. Tai rodo požiūrį ne vien į kalbą – čia apskritai yra tapatybės, kultūros dalykai plačiąja prasme“, – teigė VLKK pirmininkė.
I.Smetonienę stebina, kad, pavyzdžiui, privačios įmonės parašo siūlymą lietuviškomis raidėmis, o valstybinės institucijos, gana aukšti valdininkai rašo laiškus be lietuviškų ženklų. „Kai tai pamatau, mane truputį nukrato. Pamąstau, kad visgi esame valstybės žmonės, iš kur daugiau gali tikėtis lietuviško laiško, jeigu ne iš ministerijos departamento vadovo“, – kalbėjo I. Smetonienė.
Mokytoja: bendras raštingumo lygis ryškiai kritęs
„Bendras raštingumo lygis yra kritęs. Ir labai ryškiai. Bet pasakyti, ar kritimas dėl to, kad yra nelietuviškai rašoma kompiuteriuose ar SMS, ar, tarkime, priežastis neskaitymas, labai būtų sunku“, – teigia Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė.
D.Eigminienė teigia nepastebėjusi, kad moksleiviai rašto darbuose rašytų kokias nors nelietuviškas raides. „Bet, tarkime, kad jie gali nerašyti galininko ar kilmininko linksniuose nosinių – ši tendencija sustiprėjusi tikrai“, – sakė pašnekovė.
„Man rodos, viskas kartu – ir kultūrinė atskirtis, ir bendro pobūdžio išprusimo, apsiskaitymo sumenkėjimas. Ir, žinoma, santykio su rašto, knygos kultūra pasikeitimas daro įtaką“, – kritusio raštingumo priežastis vardija mokytoja ekspertė.
D. Eigminienės teigimu, nelietuviškai rašomos SMS ar lietuvių kalbos nenaudojimas dirbant kompiuteriu formuoja neteisingus, iškreiptus įpročius. Tačiau mokykla turi tam tikrus saugiklius. Štai šv. Kristoforo vidurinė mokykla prašo iki 12 klasės visus rašto darbus pateikti rašytus ranka, o ne kompiuteriu.
„Tai savaip padeda. Bandau įsivaizduoti pradinuką, mažą vaiką, kuris ištisai yra tik tokiame rašymo kontekste – rašo greitai, bet kaip, trumpina, rašo nelietuviškai. Tai, be jokios abejonės, visiškai komplikuoja raštingumą“, – sakė D. Eigminienė.
Tačiau tai, pašnekovės teigimu, nereiškia, kad moksleivių rašto darbuose atsiranda trumpinimų, nelietuviškų rašmenų. „Apskritai išnyksta kalbos jausmo pojūtis – nyksta jautimas, kas yra sakinys, išreikšta mintis, kas yra rišlus tekstas, išbaigta mintis. Tai, sakyčiau, dideli praradimai – tai neatstatoma. Kas susiformuoja mažo vaiko sąmonėje, arba įgūdžiai, kurie susiformuoja pradinėje mokykloje – jų nebeperkursi, kai vaikui 16, 17 ar 19 metų“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.
