Šią savaitę pasikoręs Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientas paliko veikiančią anketą populiariausiame socialiniame tinkle „Facebook“. Ištrinti jos praktiškai neįmanoma, todėl velionis toliau gyvens virtualiai. Interneto forumuose klausimas, ką daryti su anketomis, tinklaraščiais ar elektroniniu paštu po jų vartotojų mirties, yra tapęs rimta filosofine ir praktine problema.
Šią savaitę pasikoręs Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientas paliko veikiančią anketą populiariausiame socialiniame tinkle „Facebook“. Ištrinti jos praktiškai neįmanoma, todėl velionis toliau gyvens virtualiai. Interneto forumuose klausimas, ką daryti su anketomis, tinklaraščiais ar elektroniniu paštu po jų vartotojų mirties, yra tapęs rimta filosofine ir praktine problema.
„Nusiųskite jam žinutę“ – tokius priminimus ir toliau turėtų gauti iš gyvenimo pasitraukusio vilniečio draugai, įtraukę jį į savo sąrašus „Facebooke“.
Internete verda diskusijos, ką daryti su tinklų anketomis, kai jų savininkai miršta. Juk į Anapilį velioniai paprastai nusineša ir prisijungimo slaptažodžius.
Liko aktyvus „Facebooke“
Socialiniame tinkle „Facebook“ tarp 126 nusižudžiusio vaikino draugų Alfa.lt aptiko ir vairavimo instruktorių Alvydą Jankauską. Nors pastarojo draugų sąraše esančio L. Č. nebėra tarp gyvųjų, instruktorius neketina jo pašalinti iš savo profilio. „Jėzau Marija, ištrinti jo nesiruošiu“, – buvo šokiruotas netekties A. Jankauskas.
Abiturientas vairavimo kursus pas A. Jankauską baigė pernai lapkritį. „Vaikinas buvo labai puikis ir pažangus, gerai vairavo. Kai dar lankė kursus, kalbėjome ir apie jo ateitį“, – atsiminė jaunuolio draugas tinkle „Facebook“.
Nusižudęs abiturientas taip pat buvo pirmu bandymu išlaikęs egzaminą „Regitroje“ ir jau laukė pirmojo savo gyvenime automobilio.
„Facebook“ vartotojai gali dalyvauti įvairiausiose grupėse, tad iš L. Č. pomėgių sąrašo matyti, kad jis ne itin mėgdavęs eiti į pamokas: jaunuolis dalyvavo tokiose grupėse kaip „Aš nekenčiu keltis anksti į mokyklą!“ bei „Jokių namų darbų“. Užtat, anot anketos „Facebooke“, jis mėgo naktinį Vilnių bei lietuvišką alų.
„Virtualus kapas“
Taigi, savižudžio „Facebook“ anketa yra aktyvi ir ilgai tokia liks, nebent kas nors žinotų jo slaptažodį ir prisijungęs galėtų sunaikinti virtualiai likusią informaciją. Internete verda diskusijos, kaip velionio artimiesiems elgtis tokiais atvejais: vieni norėtų šitaip saugoti mirusiojo atminimą, kitiems gyvuojančios anketos kelia siaubą.
Pačiame „Facebook“ užmegztoje diskusijoje vartotojas Emilis Elgaardas pasakoja, kaip netikėtai, būdama 22-ejų, mirė jo studijų draugė. „Visi grupės bičiuliai ją turi kaip draugę ir „Facebooke“. Svarstome, kada ją pašalinti. Atrodo pernelyg nejautru ją ištrinti iš karto po mirties, bet sąraše palikti mirusį žmogų – liguista. Nusprendėme ištrinti po laidotuvių“, – rašo E. Elgaardas. Jo žodžiais, velionio anketa socialiniame tinkle yra lyg virtualus kapas.
Emma Crossey rašo, kad po jos šešiolikmečio draugo mirties, šis vis tiek gauna šimtus pranešimų savo puslapyje. Merginai atrodo, kad taip galima prisiminti mirusį bičiulį. Tuo metu „Facebook“ vartotoja Ashley Gabrielle Ellianna Bethel mano priešingai. Praėjusį mėnesį mirė jos draugas, kurį pažinojo 11 metų. „Žmonės rašo jo puslapyje kas dieną, rašo esantys priblokšti, nors jo beveik nepažinojo, ir tai tiesiog siutina. Maža to, pats „Facebook“ ragina su draugu atkurti ryšius, nusiųsti žinutę arba parašyti ant „sienos“. Nežinau, kiek dar galėsiu tai pakęsti. Vis atrodo, kad draugas pats atrašys visiems tiems žmonėms ir paprašys palikti jį ramybėje“, – teigia moteris.
Galima palikti virtualų testamentą
Pats „Facebook“ turi nedaug žinomą funkciją pranešti apie mirusį vartotoją – „Report a Deceased Person's Profile“. Tačiau yra pavojus, kad šia priemone pasinaudos pokštininkai ir apgaus administratorius, tuo sukeldami nepatogumų niekuo dėtiems gyviems vartotojams.
Anot socialinio tinklo „Frype“ vadovo Aro Vėberio, dauguma socialinių tinklų nė nesivargina pasirūpinti velionių anketomis. „Štai jeigu Anapilin išėjo Jonas Jonaitis, o jų „Facebooke“ yra penkiasdešimt, tai kaip administratoriams atkasti, kuris iš jų miręs?“, – sakė A. Vėberis.
Interneto vartotojų teigimu, didžiausias Lietuvoje socialinis tinklas „One“ į laiškus apie mirusiuosius net nekreipia dėmesio: anketą esą galima ištrinti tik gavus jos savininko mirties liudijimo kopiją. „Frype“ vadovas teigė, kad gavęs tokių prašymų, į juos atsižvelgia ir negyvėlių profilius ištrina. „Be to, esame sulaukę užklausų ir iš prokuratūros, kad padėtume tyrimams“, – sakė A. Vėberis.
Tuo metu švedai siūlo paslaugą, skirtą pasirūpinti asmens elektroniniu paštu ir anketomis po mirties. Tačiau „Mano virtualiu testamentu“ vadinama paslauga yra mokama.
