Sunkmetis, palietęs visus verslo sektorius, neaplenkė ir IT srities – netylant kalboms apie krizę, iš esmės pasikeitė didžiosios dalies šalies įmonių bei valstybės institucijų požiūris į IT bei šiai sričiai skiriamas lėšas. Visuotinio „diržų veržimosi“ padarinius, ko gero, labiausiai pajuto IT kompanijos, kurios klientams siūlė brangius sprendimus ar sistemas.
Sunkmetis, palietęs visus verslo sektorius, neaplenkė ir IT srities – netylant kalboms apie krizę, iš esmės pasikeitė didžiosios dalies šalies įmonių bei valstybės institucijų požiūris į IT bei šiai sričiai skiriamas lėšas. Visuotinio „diržų veržimosi“ padarinius, ko gero, labiausiai pajuto IT kompanijos, kurios klientams siūlė brangius sprendimus ar sistemas. Savotiška prošvaiste, skatinančia rinkos dalyvių optimizmą, tapo Europos Sąjungos parama pagal priemonę „E-verslas LT“. Pagal ją lėšos skiriamos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, ketinančioms įsidiegti verslo valdymo sistemas.
Jau kuris laikas verslo valdymo sistemas diegiančių informacinių technologijų įmonių atstovai viešumoje prabyla, kad nekantriai laukia, kol bus paskirstyta parama pagal šią priemonę. Mat kai kurie IT verslo dalyviai savo viltis sėkmingai išsilaikyti ar tiesiog išgyventi sieja būtent su ja. Tačiau, neperšokus griovio, „op“ dar nereikėtų sakyti.
 Mindaugas Pranskevičius (© Asmeninio archyvo nuotr.) |
|---|
Lietuvos verslo paramos agentūra tik dabar pradėjo smulkaus ir vidutinio verslo paraiškų ES paramai gauti atranką. Prognozuojama, kad sutartys su paramos gavėjais bus pasirašomos šių metų rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Iškyla dar du svarbūs klausimai: kiek iš pagal šią priemonę pateiktų 328 paraiškų gaus paramą ir ar paramos gavėjai spės dar šiemet pasirašyti sutartis su joms paslaugas teiksiančiomis IT kompanijomis.
Abejones dėl projekto įgyvendinimo terminų kursto ir tai, kad gerokai vėlavo kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „E-verslas LT“. Todėl būtų logiška tikėtis, kad ES lėšas gavusiųjų paskelbimas taip pat gali būti šiek tiek atidėtas.
Tad 56,1 mln. litų, kurie turėtų pasiekti Lietuvą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, šalies IT įmonėms gali tekti palūkėti. Tikėtina, kad daugiausiai naudos šios lėšos atneš bendrovėms, diegiančioms programinę įrangą ir siūlančioms kompleksinius IT sprendimus verslo procesų optimizavimui.
ES parama kurį laiką iš tiesų IT kompanijoms suteiks stabilias pajamas bei leis dirbti ramiau. Tačiau jau dabar aišku, kad ji netaps vieninteliu stebuklingu gelbėjimosi ratu, padedančiu išplaukti dabartiniuose permainingos rinkos vandenyse.
Be to, ES pinigais bus finansuojama iki 50 procentų projekto vertės, o kitą dalį turės investuoti paramą gaunanti įmonė. Tad ar atsakingai valdžios institucijai uždelsus paskelbti įmones, kurių paraiškos bus patenkintos, pastarosios neatsisakys paramos, nes dėl pasikeitusios ekonominės situacijos nebegalės padengti likusios pusės projekto vertės?
Tačiau nereikia visko piešti tik pesimistinėmis spalvomis. Daug kas priklauso ir nuo ES lėšas savo projektams gausiančių bendrovių sprendimų bei įžvalgos. Juk vienkartinė finansinė injekcija tikrai neišspręs visų įmonės problemų, jei pastaroji nepasirinks ilgalaikių konkurencingų sprendimų, padedančių optimizuoti verslo procesus. Todėl verslui, panaudojant ES paramą, taip pat nereiktų pamiršti, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, būtina analizuoti esamą situaciją bei tobulinti įdiegtas sistemas ir ateityje.
Bet kokiu atveju reali situacija paaiškės jau netrukus. O valstybei šiuo atveju reiktų priminti, kad ES parama – ne vienintelis būdas skatinti mažą ir vidutinį verslą diegtis modernius sprendimus. Inovatyvioms įmonėms sumažinti mokesčiai, speciali ilgalaikė programa, skatinanti e. verslo Lietuvoje plėtrą – tai tik keletas būdų, kurie kol kas vis dar lieka kalbomis.
