Krizė yra puiki proga pamatyti, kaip veiksmingai viena ar kita įmonė sugeba reaguoti į besikeičiančią verslo aplinką. Pastaruoju metu daugelyje verslo įmonių stebime kaštų optimizavimo pastangas. Vienos įmonės mažina veiklos sąnaudas atleisdamos darbuotojus, kitos mažina marketingo biudžetus. Tačiau dalis įmonių eina kitu keliu – aktyvina savo kontaktus su klientais bei naujų nišų veiklai paieškas. 
Krizė yra puiki proga pamatyti, kaip veiksmingai viena ar kita įmonė sugeba reaguoti į besikeičiančią verslo aplinką. Pastaruoju metu daugelyje verslo įmonių stebime kaštų optimizavimo pastangas. Vienos įmonės mažina veiklos sąnaudas atleisdamos darbuotojus, kitos mažina marketingo biudžetus. Kaip taikliai pastebėjo vienos bendrovės vadovas: „Mėginame išgyventi su darbuotojų branduoliu“. Galima teigti, kad didžioji dalis įmonių Lietuvoje, o taip pat ir pasaulyje, dėl krizės ženkliai pakoregavo savo veiklos strategijas.
Tačiau dalis įmonių eina kitu keliu – aktyvina savo kontaktus su klientais bei naujų nišų veiklai paieškas. Dėl mažos vidaus rinkos viena esminių sąlygų daugeliui Lietuvos įmonių yra tapti konkurencingoms tarptautiniu mastu. Vienas iš efektyvesnių būdų to pasiekti yra kuo plačiau bendradarbiauti su užsienio partneriais kuriant naujus produktus, paslaugas ar technologijas.
2003 metais Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ kartu su „Suomijos“ technologijų perdavimo centru (dabar šis europinis tinklas vadinasi „Enterprise Europe Network“, EEN) pradėjo partnerių, kurie padėtų parengti konkrečius naujoviškus sprendinius, paiešką. Įdomu, kad per technologijų perdavimo centrus pateikiami pasiūlymai bendradarbiavimui yra anoniminiai. Bendradarbiaujant su Lietuvos EEN specialistais į „Nokia“ pasiūlymą atsiliepė tuo metu maža Lietuvos įmonė UAB „Teltonika“. Tai virto itin sėkmingu bendradarbiavimu: jau kitais, 2004 metais Lietuvos įmonė pristatė apie 10 naujų produktų ir sprendinių. Sėkmingi įmonės prisistatymai „CeBIT 2004“, „CeBIT 2005“ ir „Hannover Messe 2005“ parodose leido įmonei atrasti naujas verslo galimybes visame pasaulyje, įkurti atstovybes tiek kituose ES kraštuose, tiek kituose žemynuose. Šiuo metu įmonėje dirba apie 200 darbuotojų, o ji pati sėkmingai randa savo nišą, konkuruodama net su tokiais gigantais kaip „Samsung“.
Kita ryški technologijų pritaikymo bendradarbiaujant su užsienio partneriai istorija – UAB „Norta“, kuri 2000 metais ieškojo partnerių, galinčių pritaikyti jos sukurtą plazminio purškimo technologiją. Šią technologiją buvo nuspręsta plėtoti automobilinių ir pramoninių katalizatorių srityje. Į UAB „Norta“ pasiūlymą atsiliepė Suomijos bendrovė „Condens Oy“, vėliau prisijungė ir Suomijos mokslinių tyrimų institutas VTT. Naujas produktas sudomino Švedijos bendrovę TPC, kuri naują katalizatorių pritaikė biomasės gazifikavimo jėgainėje.
Ši sėkmė paskatino bendrovę tęsti pradėtus darbus ir 2006 metais UAB „Norta“ pradėjo bendradarbiavimą su Romos universitetu, sukūrusiu naują biomasės džiovinimo metodą, kuris su Lietuvos įmonės pagalba buvo pritaikytas durpių džiovinimui. Šiuo metu UAB „Norta“ užregistravo katalizatorių prekinį ženklą „Amiagus“, iniciavo 11 naujų projektų bei turi 80 užsienio partnerių, kurių dauguma yra Europoje.
Tarptautinis technologinis bendradarbiavimas suteikia galimybes įmonėms tapti verslo flagmanais bei kurti produktus, kurie sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę. Taip jos tampa atsparesnės dinamiškai besikeičiančiai aplinkai bei geriau pasirengusios ateities iššūkiams. Tarptautinis bendradarbiavimas suteikia naujas žinias ir gebėjimus, įgalina valdyti savo veiklos aplinką ir ją patiems plėsti, kurti sau naujas galimybes ir nebesivarginti varžybomis dėl mažesnių kaštų.
