Finansavimo trūkumas gali atitolinti numatytą JAV sugrįžimo į Mėnulį programą. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) šiuo metu vykdo „Constellation“ programą, pagal kurią iki 2020 m. amerikiečių astronautai vėl turėtų išsilaipinti Mėnulyje naudodami naujos kartos kosminį laivą ir raketą nešėją.
Finansavimo trūkumas gali atitolinti numatytą JAV sugrįžimo į Mėnulį programą.
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) šiuo metu vykdo „Constellation“ programą, pagal kurią iki 2020 m. amerikiečių astronautai vėl turėtų išsilaipinti Mėnulyje naudodami naujos kartos kosminį laivą ir raketą nešėją. Planuoja, kad šiuo metu kuriama raketa nešėja „Ares I“ NASA astronautus į Žemės orbitą iškels iki 2015 m. Po 5 metų JAV planuoja galingesne „Ares V“ raketa nuskraidinti į Mėnulį nusileidimo modulį su astronautais.
Nors NASA „Constellation“ programos išlaidas yra suplanavusi iki pat 2025 metų, šis finansinis projektas gali būti nerealus, pastebi „New Scientist“.
Skaičiuojant „Constellation“ programos biudžetą NASA rėmėsi prielaida, kad galutiniai programos kaštai neviršys išankstinių vertinimų daugiau nei 25 proc. Tačiau 2004 m. JAV Kongreso Audito biuro atliktas 72 NASA programų tyrimas atskleidė, kad jų vykdymas vidutiniškai 50 proc. viršijo numatytą biudžetą.
Naujos kartos būsimoji JAV raketa nešėja „Ares I“. NASA/„Wikipedia“ iliustr.
Jei „Constellation“ programos išlaidos augs taip pat sparčiai, jos vykdymas gali vėluoti: pavyzdžiui, dabar planuojamas 5 metų atotrūkis nuo dabartinių daugkartinio naudojimo kosminių laivų „Space Shuttle“ atsisakymo iki pirmojo pilotuojamo naujos raketos nešėjos skrydžio gali pailgėti.
Naujame JAV Kongreso Audito biuro tyrime nagrinėjami keli galimi tolimesnio NASA programų finansavimo pokyčių scenarijai ir jų pasekmės.
Pagal vieną iš jų NASA 2010–2025 m. papildomai galėtų būti skirta 32 mlrd. JAV dol., kad jai pavyktų laiku įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – sukurti naują kosminį laivą bei raketas nešėjas ir iki 2020 m. vėl išlaipinti astronautus Mėnulyje. Tačiau tokiu atveju tektų atsisakyti nemažai kitų NASA mokslinių kosmoso tyrimų misijų.
Iki 2025 m. NASA planuoja paleisti 79 įvairios paskirties kosminius zondus – orbitinius teleskopus, klimato tyrimų palydovus, planetas tirsiančius erdvėlaivius ir kt. Jei šių misijų skaičius būtų sumažintas iki 44, „Space Shuttle“ pakeisiančios raketos būtų sukurtos laiku, o astronautai iki 2020 m. išsilaipintų Mėnulyje be jokio papildomo finansavimo.
Pagal kitą scenarijų NASA metinis biudžetas 2010–2025 m. būtų padidintas nuo 19,1 iki 23,8 mlrd. dolerių (iš viso – 75 mlrd.). Tokiu atveju pavyktų išlaikyti „Constellation“ programos grafiką, bet abejojama, ar pavyks užsitikrinti tokį finansavimą.
Tyrimo autoriai nagrinėja ir kitas galimybes NASA finansavimo problemai sumažinti, tačiau iš esmės pripažįstama, kad jei numatytas finansavimas nebus pakeistas, kosminių skrydžių programų tvarkaraščiai vėluos.
