Lietuvoje galvaninių elementų tvarkymo įpročiai keičiasi: per penkerius metus net 30 proc. sumažėjo gyventojų, kurie baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerį. Tiesa, išaugo tų, kurie galvaninius elementus kaupia namuose, rodo atliktas visuomenės tyrimas.
Lietuvoje galvaninių elementų tvarkymo įpročiai keičiasi: per penkerius metus net 30 proc. sumažėjo gyventojų, kurie baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerį. Tiesa, išaugo tų, kurie galvaninius elementus kaupia namuose, rodo pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ užsakymu atliktas visuomenės tyrimas.
„Galvaniniai elementai yra viena iš tų pavojingųjų atliekų, kuri Lietuvoje sutvarkoma ganėtinai gerai. Tą lemia ilgalaikis visuomenės švietimas ir informavimas bei sukurta pakankamai patogi surinkimo infrastruktūra. Šiandien gyventojai panaudotas baterijas gali palikti specialiose dėžutėse, įrengtose daugelyje prekybos centrų, degalinių ir įvairių įstaigų, taip pat išmesti į vieną iš 20 tūkst. baterijų surinkimo dėžučių, esančių daugiabučių laiptinėse. Toks surinkimo tinklas padeda užtikrinti, kad daugelis gyventojų galvaninius elementus rūšiuoja ir išmeta ten, kur reikia, neteršiant aplinkos“, – sako „Žalvario“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas.
Kokie pokyčiai įvyko per penkerius metus?
Tyrimo duomenimis, beveik 90 proc. šalies gyventojų teigia tinkamai išmetantys galvaninius elementus. Populiariausias būdas – baterijas išmesti į prekybos centruose esančias tam skirtas dėžutes. Taip elgiasi daugiau nei pusė šalies gyventojų – panašiai kaip ir prieš penkerius metus. Tačiau per šį laikotarpį beveik padvigubėjo žmonių, baterijas išmetančių į daugiabučių laiptinėse esančias galvaninių elementų surinkimo dėžutes – nuo 7 proc. iki 13 proc.
Maždaug dešimtadalis gyventojų nurodė baterijas kaupiantys namuose ir vėliau jas pristatantys pavojingųjų atliekų tvarkytojams, o apie 7 proc. gyventojų baterijas palieka degalinėse esančiose surinkimo dėžutėse.
„Pozityvią statistiką kiek aptemdo tai, jog dalis gyventojų vis dar renkasi panaudotais galvaniniais elementais atsikratyti išmetant juos į mišrių buitinių atliekų konteinerius. Per penkerius metus jų dalis sumažėjo trečdaliu – nuo 17 iki 12 procentų. Vis tik, net ir tokia sąlyginai nedidelė dalis yra reikšminga savo poveikiu, nes baterijos yra pavojingoji atlieka, kurią būtina tinkamai rūšiuoti, siekiant išvengti aplinkos taršos“, – sako V. Sapožnikovas.
Tyrimo duomenimis, į mišrių atliekų konteinerius baterijas dažniau meta kaimo vietovių gyventojai.
Sutvarkymo užduotis įvykdome
Europos Sąjunga Lietuvai yra nustačiusi tikslą užtikrinti nešiojamųjų baterijų ar akumuliatorių atliekų surinkimą ir tvarų sutvarkymą, pasiekiant 45 proc. šių atliekų surinkimo lygį. Lietuva šį rodiklį pasiekia, per metus vidutiniškai surenkant ir sutvarkant apie 500 – 600 tonų baterijų atliekų.
Vis tik artimiausiais metais tikslai numatyti aukštesni. ES reikalavimu, iki 2027 m. bus būtina surinkti 63 proc., o iki 2030 m. – 73 proc. į rinką išleidžiamų nešiojamųjų baterijų ar akumuliatorių. „Tai reiškia, kad dabartinis sutvarkymo lygis bus nepakankamas, todėl turime skatinti gyventojus atliekas rūšiuoti dar atsakingiau, kad įvykdytume Bendrijos užduotis“, – sako V. Sapožnikovas.
Lietuva turi potencialo pagerinti baterijų atliekų surinkimą – tai patvirtina faktas, kad, apklausos duomenimis, 9 proc. gyventojų panaudotus galvaninius elementus vis dar kaupia namuose. Palyginimui, prieš penkerius metus tokių buvo 3 kartus mažiau – vos 3 procentai. Todėl, „Žalvario“ direktoriaus teigimu, būtina skatinti gyventojus nekaupti baterijų namuose, jas ir toliau rūšiuoti bei atiduoti į tam skirtas surinkimo vietas.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje surinkimo sistema jau yra pakankamai išvystyta – gyventojai gali naudotis tūkstančiais surinkimo vietų prekybos centruose, daugiabučiuose, degalinėse ir biuruose.
„Šiuo metu turima baterijų atliekų surinkimo sistema veikia, tačiau visos jos galimybės dar tikrai nėra išnaudotos. Su esama infrastruktūra galėtume surinkti gerokai daugiau baterijų atliekų, nei šiuo metu surenkame“, – teigia V. Sapožnikovas.
Dviguba žala: gamtai ir ekonomikai
Netinkamai tvarkomi galvaniniai elementai reiškia dvigubą nuostolį – tiek aplinkai, tiek ekonomikai. Patekę į mišrių atliekų srautą, jie gali išskirti kenksmingas medžiagas, kurios yra taršios ir ilgainiui patenka į dirvožemį, gruntinius vandenis. Tuo pačiu prarandamos ir vertingos žaliavos, kurios galėtų būti perdirbamos ir panaudojamos pakartotinai.
„Kiekvienas netinkamai išmestas galvaninis elementas ar baterija yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir rinkos praradimas – taip tiesiog išmetamos medžiagos, kurias galėtume panaudoti dar kartą“, – pažymi „Žalvario“ direktorius.
Didesniam baterijų atliekų surinkimui sprendimas yra paprastas. Panaudotus galvaninius elementus galima nemokamai palikti prekybos centruose, degalinėse, daugiabučiuose ar atliekų surinkimo aikštelėse. Artimiausią surinkimo vietą gyventojai gali rasti Elektronikos platintojų asociacijos svetainėje.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1013 respondentų, atliko tyrimų bendrovė „Spinter research“. Tyrimu siekta įvertinti gyventojų įpročius, susijusius su baterijų atliekų šalinimu ir naudojimusi jų surinkimo infrastruktūra Lietuvoje.
