Klaipėdos universitetas jau 26-ąjį kartą surengė išskirtinį renginį moksleiviams, mokytojams ir tėvams „Iškeisk pamoką į paskaitą“, kuris šiemet tapo vienu didžiausių per visą savo istoriją. Per keturias dienas universitetas subūrė apie 3000 dalyvių iš visos Lietuvos, pasiūlęs beveik 60 paskaitų, dirbtuvių ir patyriminių veiklų. 
2026 m. kovo 23–26 dienomis Klaipėdos universitetas (KU) jau 26-ąjį kartą surengė išskirtinį renginį moksleiviams, mokytojams ir tėvams „Iškeisk pamoką į paskaitą“, kuris šiemet tapo vienu didžiausių per visą savo istoriją. Per keturias dienas universitetas subūrė apie 3000 dalyvių iš visos Lietuvos, pasiūlęs beveik 60 paskaitų, dirbtuvių ir patyriminių veiklų. Šių metų renginio ašis – „Žinios kuria rytojų“ – kvietė moksleivius bent vienai dienai išeiti iš tradicinės klasės ribų ir patirti, kaip mokslas veikia realiame gyvenime.
Keturi žvilgsniai į šiuolaikinio mokslo lauką
Renginys startavo, pritraukdamas įspūdingą dalyvių skaičių – pirmąją dieną „Mokslas → Pokytis“: gyvai ir nuotoliu dalyvavo daugiau nei 1100 moksleivių. Per dieną įvyko 21 paskaita ir veikla, apimanti temas nuo laboratorinių eksperimentų iki dirbtinio intelekto, robotikos ir klimato kaitos. Didžiausio susidomėjimo sulaukė praktinės veiklos laboratorijose bei tvarumo temos – auditorijos šią dieną virto eksperimentų erdvėmis, o teorija – realia patirtimi.
Didelį moksleivių įsitraukimą patvirtina ir KU Jūros tyrimų instituto mokslininkė prof. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė: „Džiugu matyti tokią gražią iniciatyvą ir gausų būrį žingeidžių vaikų, kuriuos domina naujausi klimato kaitos tyrimai, susiję su Baltijos jūra. Nesitikėjome, kad teorinė paskaita sulauks pilnos auditorijos – akivaizdu, kad moksleivius traukia ne tik praktinės veiklos, bet ir žinios“.
Kaip pastebi KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto inžinierė Saulė Janavičiūtė, technologinės temos sulaukė didelio susidomėjimo: „Įspūdžiai iš paskaitos labai teigiami – mokiniai buvo mandagūs, įsitraukė į diskusijas. Džiugu, kad tema apie dirbtinio intelekto panaudojimą mokyklose sulaukė susidomėjimo tiek iš mokinių, tiek iš mokytojų“.
Antrosios dienos tema: „Idėja → Veiksmas“, KU auditorijose dalyvavo daugiau nei 500 moksleivių. Jie ne tik klausėsi paskaitų, bet ir aktyviai įsitraukė į veiklas – išbandė žurnalisto profesiją, sprendė ekonominius iššūkius, diskutavo apie lyderystę ir verslo kūrimą dar mokykloje. Didelio susidomėjimo sulaukė paskaitos apie verslumą ir lyderystę, skatinusios moksleivius drąsiau galvoti apie savo ateitį.
KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja doc. dr. Agnė Šneiderienė pabrėžia, kad aktyvus įsitraukimas buvo vienas ryškiausių šios dienos bruožų: „Renginys paliko labai gerą įspūdį – džiugino mokinių įsitraukimas, smalsumas ir drąsa reikšti savo nuomonę. Net ir nežinodami atsakymų, jie nepasidavė ir pasitikėjo savo intuicija. Tokie renginiai parodo, kad jaunajai kartai aktualios temos yra įdomios, o jų įsitraukimas – brandus. Smagu buvo matyti, kad net sudėtingesnės temos gali sudominti per palyginti trumpą laiką. Tokios iniciatyvos svarbios tiek mokiniams, susipažįstantiems su universiteto veikla, tiek pačiai akademinei bendruomenei, ieškančiai naujų žinių perteikimo būdų“.
Trečioji diena „Žmogus → Bendruomenė“ subūrė daugiau nei 1000 moksleivių. Šios dienos centre – emocinis raštingumas, santykiai ir bendruomenės svarba. Dalyviai gilinosi į tai, kaip santykiai veikia mūsų smegenys, diskutavo apie socialinį jautrumą, išbandė save įvairiose srityse – nuo archeologijos iki teatro. Tai buvo diena, kvietusi ne tik klausyti, bet ir reflektuoti.
KU Sveikatos mokslų fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Jurgita Andruškienė akcentuoja gyvo bendravimo svarbą: „Smagu sulaukti teigiamo grįžtamojo ryšio – paskaitos turinys dažnai pranoko klausytojų lūkesčius ir paskatino pažvelgti į temą kitu kampu. Gyvas paskaitos formatas leidžia klausytojui labiau įtraukti į diskusiją“.
Tuo tarpu KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Elena Pranckėnaitė džiaugiasi, kad pavyko sudominti moksleivius ir nišinėmis temomis: „Renginio įspūdžiai – labai geri, ypač džiugino renginio organizuotumas ir išpildymas. Manau, kad pavyko bent trumpam sudominti moksleivius povandenine archeologija ir Lietuvoje vykdomais tyrimais“.
Praktinės ir patyriminės veiklos vyko ne tik auditorijose – moksleiviai turėjo galimybę pažinti ir universiteto aplinką. KU Botanikos sodo vyriausioji specialistė Ana Timonina-Mickevičienė džiaugiasi jaunimo smalsumu: „Džiugu, kad veikla sulaukė didelio susidomėjimo – daliai moksleivių tai buvo pirmasis apsilankymas Botanikos sode. Jie aktyviai įsitraukė, siūlė kūrybines idėjas ir nustebino savo smalsumu“.
„Iškeisk pamoką į paskaitą“ užbaigė ketvirtoji diena „Inžinerija → Ateitis“, kurioje dalyvavo beveik 400 moksleivių. Praktiniai užsiėmimai KU laboratorijose leido iš arti pamatyti ir išbandyti, kaip kuriami technologiniai sprendimai – nuo mikrovaldiklių programavimo iki medžiagų tyrimų.
Renginio sėkmę ir didelį susidomėjimą pabrėžia ir KU metodinio STEAM centro vadovė prof. dr. Aelita Bredelytė: „Džiugu, kad registracija į veiklas šiemet labai greitai užsipildė – tiek mokytojai, tiek mokiniai džiaugėsi, jog pavyko į jas patekti. Ypač gausiai dalyvavo Ąžuolyno gimnazijos moksleiviai. Daugelis jų pripažino nesitikėję, kad Klaipėdos universitete yra tokios modernios laboratorijos ir plačios mokslinės galimybės. Išvykdami jie turėjo daugybę klausimų ir domėjosi, ar galėtų STEAM centre lankytis dažniau. Tai tik patvirtina veiklų kokybę ir jų reikalingumą“.
Vis dėlto, kaip pastebi KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto inžinierius Andrius Stulgys, mokinių įsitraukimas išlieka įvairus: „Renginio įspūdžiai geri – dalis mokinių buvo aktyvūs ir nuoširdžiai įsitraukę. Vis dėlto matyti, kad ne visi dalyvauja savo noru, todėl jų įsitraukimas skiriasi“.
Nuoširdūs dalyvių atsiliepimai
„Klaipėdos universiteto dėstytojai šiandien priminė nebijoti veikti, mokytis iš klaidų ir pasitikėti savimi. Tokie susitikimai įkvepia drąsiau galvoti apie savo ateitį“, – Ieva.
„Paskaitos metu konkretus pateiktas pavyzdys parodė, kaip teorinės žinios pritaikomos praktikoje. Tai padėjo geriau suprasti, kam iš tikrųjų reikalinga tai, ko mokomės mokykloje“, – Arnas.
„Išsinešiau mintį, kad reikia tikėti savimi ir pasaulis tikės tavimi. Po šios dienos atsirado daugiau pasitikėjimo savo pasirinkimais“, – Leila.
„Labai viskas patiko – puiki studentų komanda, gera nuotaika ir įdomiai pravestos paskaitos. Buvo ne tik smagu, bet ir naudinga, nes sužinojau daug naujų dalykų“, – Rebeka.
Universitetas – atvira bendruomenė
Šiemet renginyje aktyviai veiklas vedė ne tik dėstytojai, bet ir KU Studentų mokslo draugijos nariai, kurie skaitė paskaitas, organizavo dirbtuves ar patyrimines veiklas bei dalijosi savo patirtimi. Tai leido moksleiviams pažinti universitetą kaip gyvą, bendradarbiaujančią erdvę.
KU Studentų mokslinės draugijos pirmininkė Austėja Navickaitė dalijasi įspūdžiais: „Džiaugiamės, kad studentai turėjo galimybę prisidėti prie renginio ir vesti paskaitas moksleiviams, pasidalyti savo perspektyva apie studijas, universitetą ir būsimas profesijas. Moksleiviams tai iš tiesų įdomu ir aktualu, o mums – vertinga patirtis. Bendraujant su kitų veiklų lektoriais išryškėjo, kad šiandien moksleiviams ypač svarbu išeiti už tradicinės auditorijos ribų ir įsitraukti į praktines veiklas. Nors teorinės paskaitos išlieka svarbios, ne mažiau reikšminga suteikti galimybę iš arti susipažinti su profesijomis, ypač tomis, apie kurias mokyklose kalbama rečiau“.
„Iškeisk pamoką į paskaitą“ dar kartą patvirtino savo svarbą kaip renginys, jungiantis mokyklą ir universitetą, teoriją ir praktiką, idėjas ir realius sprendimus.
