Nors absoliučiais skaičiais Lietuvos pramonė auga, jos santykinis svoris šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių – inžinerijos ir technologijų sektorius toliau stiprina pozicijas. Per 2025 metus šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį (23,4 proc.) viso lietuviškos kilmės eksporto ir yra geriausias rezultatas nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Nors absoliučiais skaičiais Lietuvos pramonė auga, jos santykinis svoris šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių – inžinerijos ir technologijų sektorius toliau stiprina pozicijas. Per 2025 metus šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį (23,4 proc.) viso lietuviškos kilmės eksporto ir yra geriausias rezultatas nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Išnaudotos dar ne visos pramonės galimybės
Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovas Justinas Didika sako, kad, nepaisant gerų rezultatų, Lietuvos pramonė vis dar neišnaudoja viso savo potencialo.
„Inovacijų kiekis ir tempas labai skiriasi priklausomai nuo sektoriaus. Elektronikos, optikos, elektrotechnikos, mašinų ir įrangos gamyba aktyviai diegia pažangius sprendimus ir plečiasi užsienio rinkose, tačiau kai kurios tradicinės pramonės šakos vis dar atsilieka. Ten, kur skaitmenizacija ir modernizacija vyksta lėčiau, proveržis yra būtinas norint išlikti konkurencingiems“, – teigia J. Didika.
Pasak jo, nors pramonės apimtys auga, jos dalis šalies ekonomikoje mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį apdirbamosios gamybos dalis BVP sumažėjo nuo maždaug 19 proc. iki kiek daugiau nei 15 proc.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje situacija taip pat nevienareikšmė. 2024 m. investicijos į MTEP Lietuvoje pasiekė rekordinę 825 mln. eurų sumą, tačiau jų dalis BVP sudaro vos kiek daugiau nei 1 proc. ir pastaraisiais metais beveik neauga.
„Trumpalaikio atsipirkimo siekis dažnai tampa kliūtimi investuoti į proveržio technologijas. Lėšos dažniau skiriamos energijos efektyvinimui ar įrangos atnaujinimui – tai saugesnės, bet mažesnę pridėtinę vertę kuriančios investicijos“, – sako J. Didika.
Turime kuo didžiuotis, bet sustoti negalime
Inovacijų agentūros ekspertas pastebi, kad nepaisant iššūkių, Lietuvos pramonė turi ir stipriųjų pusių.
„Debesų kompiuterijos, daiktų interneto, išmaniųjų jutiklių naudojimas Lietuvoje jau siekia ar net šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį. Inovacijų diegimas ypač spartus chemijos, plastiko, elektronikos, optikos, mašinų ir įrangos gamybos sektoriuose“, – vardija J. Didika.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šiandien klausimas, ar inovacijos reikalingos, jau nebeaktualus – dabar svarbu, kaip greitai jos bus diegiamos.
„Dirbtinio intelekto srityje matėme, kaip Europa ilgai diskutavo ir bandė apibrėžti reguliavimo gaires, o JAV ir Kinija tuo metu užėmė lyderio pozicijas. Dabar nauji europietiški sprendimai dažnai nebegali konkuruoti masinėje rinkoje ir lieka aktualūs tik nišinėse srityse“, – teigia D. Lasionis.
Ekspertai sutaria, kad vien finansinių paskatų nepakaks – reikalingi struktūriniai pokyčiai.
„Per artimiausius 3–5 metus turime didinti produktyvumą ir iki 2030 metų pasiekti bent 90 proc. ES vidurkio. Šiuo metu esame apie 80 proc. lygyje“, – sako J. Didika.
Pasak jo, tai galima pasiekti modernizuojant regioninę pramonę, didinant robotizaciją ir investuojant į proveržio technologijas – kosmoso, gynybos, elektronikos, optikos, lazerių, žaliųjų technologijų ir kitas aukštos pridėtinės vertės sritis.
Reikia aiškios strategijos, kuri nesikeistų kas kelerius metus
D. Lasionis pabrėžia, kad svarbiausia – nuosekli valstybės kryptis.
„Turime turėti aiškią bent dešimties metų strategiją, kuri nepriklausytų nuo politinių ciklų. Joje turi būti konkretūs tikslai, investicijų priemonės, nuolatinė pažangos analizė ir atsakomybė už rezultatus“, – sako LINPRA vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu rengiamos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos gairės ir Inžinerinės pramonės kelrodis, kurie turėtų sustiprinti kompetencijas, skatinti DI diegimą pramonėje, didinti našumą ir konkurencingumą bei aiškiai apibrėžti tolesnę Lietuvos pramonės kryptį.
„Švietimo sistema turi atliepti inžinerijos ir technologijų poreikius, o finansavimas turi būti siejamas su pasiektais rezultatais. Taip pat būtina identifikuoti didžiausią potencialą turinčias sritis ir įmones bei kryptingai jas stiprinti“, – teigia D. Lasionis.
Lietuva maža, bet galimybių turi daug
Pasak LINPRA vadovo, mažas šalies dydis nėra kliūtis augimui, nes Lietuva yra bendros Europos rinkos dalis. Tačiau norint išlikti konkurencingiems, būtina veikti kartu.
„Bendradarbiavimas leidžia greičiau diegti inovacijas, dalintis patirtimi ir matyti realią rinkos situaciją. Užsidarius savo burbule lengva prarasti tempą, o būtent tempas šiandien ir lemia konkurencingumą“, – sako D. Lasionis.
Jis pabrėžia, kad šiandien Lietuva yra kryžkelėje ir privalo kuo skubiau pasirinkti.
„Arba sąmoningai investuosime į modernizaciją, proveržio technologijas ir žmonių kompetencijas, arba turėsime susitaikyti su toliau mažėjančia pramonės dalimi šalies ekonomikoje. Delsimas tampa neleistina prabanga“, – įsitikinęs D. Lasionis.
