„Peržiūrėsiu dar kelis vaizdo įrašus ir jau tikrai eisiu miegoti“. Pažįstamas vidinis balsas? Jei papildomos 2 minutės socialiniuose tinkluose kas vakarą pavirsta 2 valandomis, galbūt tai ženklas apsvarstyti, ar nereikėtų išmaniojo telefono prieš miegą palikti nepasiekiamoje vietoje ar imtis kitų savęs ribojimo strategijų.
„Peržiūrėsiu dar kelis vaizdo įrašus ir jau tikrai eisiu miegoti“. Pažįstamas vidinis balsas? Jei papildomos 2 minutės socialiniuose tinkluose kas vakarą pavirsta 2 valandomis, galbūt tai ženklas apsvarstyti, ar nereikėtų išmaniojo telefono prieš miegą palikti nepasiekiamoje vietoje ar imtis kitų savęs ribojimo strategijų. Dauguma lietuvių mano, kad tai padaryti būtų visai nesunku, rodo kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau realių priemonių kontroliuoti perteklinį naudojimąsi socialiniais tinklais imamės labai retai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įtraukia nepastebimai
Pasak „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, savo paties elgesio suvokimas ir tikrieji įpročiai naršant socialiniuose tinkluose dažnai nesutampa – esame linkę nuvertinti, kiek daug iš tiesų naudojamės „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“ ar kitomis platformomis.
„Atlikome paprastą testą – prašėme praeivių gatvėje įvardyti manomą savo naudojimosi socialiniais tinklais laiką ir vėliau parodyti realią naudojimo statistiką telefone. Skirtumai buvo akivaizdūs. Dalis žmonių nuoširdžiai nustemba pamatę tikruosius skaičius, nes trumpi prisijungimai dienos eigoje galiausiai susideda į gerokai ilgesnį laiką nei tikėtasi“, – teigia J. Antropik.
Didelę įtaką tam daro ir socialinių tinklų algoritmai, sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų mūsų dėmesį. Pirmosiomis sekundėmis pateikiamas vaizdo įrašo turinys dažnai būna itin įtraukiantis, mūsų smegenys vis negauna signalo, kad jau „laikas sustoti“, todėl nejausdami pabaigos jausmo lengvai pereiname prie sekančio vaizdo įrašo ir taip užsisukame nesibaigiančiame turinio sraute. Todėl planuotos penkios minutės nepastebimai gali virsti pusvalandžiu ar net valanda naršymo.
„Žmonės į socialinius tinklus neretai užsuka visai ne dėl pramogos siekio. Kartais tikslas būna labai konkretus – atsakyti į žinutę ar patikrinti darbinį elektroninį paštą. Tačiau vos tik atsidarius programėlę, dėmesį patraukia kiti pranešimai ar rekomenduojamas turinys, ir jau žiūrėk – darai visai ką kita, nei planavai“, – teigia J. Antropik.
Remiantis naujai atliktu tyrimu, dauguma Lietuvos gyventojų teigia, kad riboti naudojimąsi socialiniais tinklais nėra sudėtinga, tačiau net 70 proc. nesiima net paprasčiausių savęs apribojimo veiksmų. Tyrimo klausimyną ir metodologiją ruošusi VU Psichologijos instituto docentė, mokslų daktarė Inga Truskauskaitė pastebi, kad savikontrolė dažnai yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Tyrimas atskleidžia ir dažniausiai gyventojų taikomas socialinių tinklų ribojimo strategijas. Kas trečias apskritai jas taikantis gyventojas renkasi sąmoningai trumpinti laiką ar rečiau jungtis prie socialinių tinklų, o kas ketvirtas vietoje naršymo pasirenka kitą veiklą, taip nukreipdamas dėmesį kitur. Dar tiek pat žmonių laikosi iš anksto nusistatytų taisyklių, kada socialiniais tinklais nesinaudoja.
Bausti savęs nereikėtų
Nors socialiniai tinklai savaime nėra blogis, o naudojami atsakingai jie gali tapti puikia priemone ryšiams palaikyti, I. Truskauskaitė pabrėžia, kad svarbiausia stebėti, ar po naudojimosi socialiniais tinklais nepablogėja mūsų savijauta.
„Ilgas naršymas prieš miegą gali lemti miego trūkumą ir mažesnį produktyvumą kitą dieną. Kai skaitmeninis įprotis ima kenkti sveikatai, darbui ar šeimai, tai jau gali būti signalas ieškoti sprendimų“, – sako ji.
Tiesa, dėl perteklinio socialinių tinklų naudojimo nereikėtų savęs bausti. Griežti draudimai ar kaltinimas dažnai sukelia priešingą efektą ir tik sustiprina potraukį. Todėl ekspertė pataria socialinius tinklus kartais pakeisti kita emocinei savijautai naudinga veikla.
„Vietoje betikslio scrollinimo galima rinktis sportą, trumpą pasivaikščiojimą ar pokalbį su draugu. Tokia veiklos pakeitimo strategija padeda palaipsniui formuoti naujus įpročius be kardinalių apribojimų“, – priduria ekspertė.
Savo ruožtu „Tele2“ atstovė J. Antropik siūlo išnaudoti ir telefono nustatymuose esančias galimybes. Dauguma išmaniųjų įrenginių leidžia nustatyti laiko limitus konkrečioms programėlėms. Kitas veiksmingas metodas – pakeisti programėlių išdėstymą telefone arba jas paslėpti atskiruose aplankuose.
Svarstantiems apie radikalesnį sprendimą, visišką programėlių ištrynimą, J. Antropik siūlo pirmiausia atsakyti sau, kokią funkciją kiekvienas socialinis tinklas mūsų gyvenime atlieka. Jei platforma naudojama daugiausia susirašinėjimui, galbūt verta šią funkciją perkelti į kitas programėles, kuriose yra mažiau blaškančio perteklinio turinio.
Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“. 2025 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktas tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 1 tūkst. respondentų.
