Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę.
Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę. Norint keisti santykį su socialiniais tinklais, pirmiausia svarbu suprasti, kaip ir kodėl jie mus veikia.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Socialiniai tinklai dažnai išnaudoja mūsų giliausias egzistencines baimes – būti nepakankamai matomiems, įvertintiems ar svarbiems. Matydami idealizuotus kitų žmonių gyvenimus, pradedame lyginti juos su savo kasdienybe, kuri natūraliai yra kur kas įvairesnė ir netobula“, – atkreipia dėmesį psichologė ir nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ Klaipėdos padalinio vadovė Ieva Plauškutė.
Pasak jos, nuolatinis lyginimasis gali sukurti klaidingą įspūdį, kad kiti gyvena „geresnį“ ar sėkmingesnį gyvenimą. Tai stiprina vidinį spaudimą, kelia abejones dėl savo pasirinkimų, mažina savivertę ir didina nerimo bei liūdesio jausmus. Ilgainiui toks emocinis fonas gali lemti išsekimą ir nuolatinį nepasitenkinimą savimi.
Vienišumo poveikis savivertei
Ypač jautriai socialinių tinklų turinį patiria vieniši žmonės. Stebėdami kitų santykius, draugystes ar bendras patirtis, jie gali jaustis atskirti ir dar labiau nutolti nuo realių socialinių ryšių.
„Vienišumas socialiniuose tinkluose dažnai ne sumažėja, o sustiprėja. Matant kitų artumą, gali kilti jausmas, kad esi kitoks ar nepritampi, o tai tiesiogiai veikia savivertę ir emocinę būklę“, – pabrėžia I. Plauškutė.
Emocinį diskomfortą gali patirti ir tie, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia palyginti nedaug laiko. Net trumpas, bet reguliarus naršymas gali sukelti vadinamąją „baimę ką nors praleisti“ (angl. FOMO – Fear of Missing Out). Žmogui gali atrodyti, kad svarbūs įvykiai vyksta be jo, o tai skatina nerimą, įtampą ir nepasitenkinimą, nepriklausomai nuo realaus ekrano laiko.
Emocinės higienai – socialinių tinklų „detoksas“
Vienas iš būdų pasirūpinti emocine higiena – laikinas atsitraukimas nuo socialinių tinklų. Ekspertai pabrėžia, kad prieš imantis pokyčių svarbu įsivertinti, koks iš tiesų yra mūsų santykis su socialiniais tinklais.
„Telefonų nustatymai padeda suprasti, kiek laiko praleidi telefone, kurios programėlės „praryja“ daugiausia mūsų minučių. Tačiau laikas – tik viena dedamoji. Labai svarbu ir tai, kaip jaučiamės ir ar poreikis naršyti jau darosi pagrindine blaškančia mintimi. Kartu su VU mokslininkais „Tele2“ sukūrė testą, kurį jau vasario 5 d. galima išbandyti konferencijoje „Logoff“. Šis įrankis padeda įsivertinti, koks šiuo metu jūsų santykis su socialiniais tinklais bei gauti naudingų patarimų apie tai, kaip pagerinti savo balansą“, – sako Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.
Psichologė I. Plauškutė primena, kad trumpas „detoksas“ leidžia sumažinti informacijos perteklių, nuraminti mintis ir vėl susitelkti į realius potyrius. „Žmonės dažnai pastebi, kad atsitraukę ima labiau jausti save, aplinką ir tikrus ryšius“, – teigia I. Plauškutė.
Norint, kad socialiniai tinklai netaptų grėsme emocinei gerovei, svarbu juos integruoti sąmoningai. J. Antropik rekomenduoja stebėti ir riboti naršymo laiką, naudotis ekrano laiko kontrolės funkcijomis, nuolat priminti sau, kad matomas turinys nėra visa realybė, bei susikurti aiškias taisykles – pavyzdžiui, nenaudoti socialinių tinklų prieš miegą ar vos pabudus.
Gyvas ryšys – stipriausias vaistas nuo emocinio disbalanso
Ne mažiau svarbūs yra ir realūs, gyvi ryšiai. Jie padeda atkurti emocinę pusiausvyrą, suteikia autentišką palaikymą ir priėmimo jausmą.
„Gyvas bendravimas leidžia patirti tikrą ryšį, kuris nėra matuojamas „patinka“ skaičiumi. Tokie santykiai mažina vienišumo jausmą, stiprina savivertę ir padeda jaustis saugiau emocine prasme“, – sako I. Plauškutė.
Ekspertai sutaria – socialiniai tinklai gali būti naudingi, tačiau tik tada, kai jie neužgožia realaus gyvenimo ir netampa pagrindiniu savivertės bei emocinės būklės matu. Sąmoningas naudojimas ir dėmesys emocinei sveikatai leidžia išlaikyti balansą tarp virtualaus ir tikro pasaulio.
