Skaitmenizacija Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai auga – pradedant debesijos sprendimais ir dirbtiniu intelektu, baigiant automatizuotais verslo procesais. Tačiau kartu su skaitmenine plėtra sparčiai auga ir organizacijų pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

Nors Lietuva puoselėja ambicijas sukurti pirmąjį Baltijos šalyse dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrą, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad mūsų šalies gyventojai į technologijas žvelgia su menkesniu entuziazmu negu Latvijos ir Estijos.

Skaitmeniniame amžiuje, kai socialiniai tinklai formuoja mūsų įpročius, nuomones ir net emocinę savijautą, prekių ženklams ar turinio kūrėjams sukurti „virusinį“ vaizdo klipą, gali atrodyti kaip smagus ir organiškas būdas paskleisti norimą žinutę. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – nors virusinis turinys gali kelti įkvėpimą ar džiaugsmą, pernelyg intensyvus jo vartojimas gali paveikti mūsų emocinę pusiausvyrą.

Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo iššūkiu. Kibernetinės grėsmės auga greičiau, nei spėjama parengti jas efektyviai gebančių spręsti žmonių. Panašu, kad ir vėl neapsieisime be verslo lyderystės: privalome ne tik stiprinti technologinę infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad turėtume pakankamai darbo jėgos, galinčios ją apsaugoti.

Vokietijoje įvyko įvykis, kai septynerių metų berniukas mobiliajame žaidime išleido daugiau nei trisdešimt tūkstančių eurų, sukrėtė visuomenę. Dvejus metus vaikas naudodamasis tėvo planšetiniu kompiuteriu pirko žaidimo papildymus, o mokėjimai automatiškai buvo apmokestinami tėvo kreditine kortele.

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi į apie 19 mln. eurų. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.

Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis?

Jau 29-ąjį kartą startavęs konkursas „Lietuvos metų automobilis 2026“ šiemet pasitiko su fundamentaliu pokyčiu. Pirmą kartą istorijoje elektromobiliai sudaro absoliučią dalyvių daugumą – net 18 iš 33 modelių. Tai aiškus ženklas, kad rinka pasiekė lūžio tašką, todėl organizatoriai intensyvų bandymų maratoną pradėjo būtent nuo elektromobilių testo.

Penktadienį Vilniuje įvyko jau ketvirtasis jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ finalas, kurio metu išrinkti trys geriausi šių metų tyrėjai. Pirmąją vietą pelnė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Solveiga Samulėnaitė, antrąją vietą užėmė VU Gamtos mokslų tyrimų centro doktorantė Kotryna Jakuba, o trečioji vieta atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantei Revathi Sampath

Ryšių reguliavimo tarnyba šių metų trečiąjį ketvirtį gavo 860 pranešimų apie galimai draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį internete. Tai 34 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiai auga, iššūkiai – taip pat, todėl čia itin svarbus aspektas – visuomenės sąmoningumo auginimas.

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami.

Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai, išmanieji įrenginiai, virtualios platformos ir duomenų analitika sportą daro ne tik išmanesnį, bet ir socialiai atviresnį, patogesnį bei labiau prieinamą skirtingoms visuomenės grupėms. Ekspertė atsako, kaip šie pokyčiai keičia mūsų sportavimo įpročius ir ar dar liko erdvės naujoms inovacijoms.

KTU vyko NKSC organizuojamas renginys „Cyberpusryčiai“, šįkart subūręs kibernetinio saugumo, akademinės bendruomenės ir technologijų ekspertus Kaune. Diskusijos tema – „Dirbtinis intelektas kibernetiniame saugume: mitai ir tikrovė“ – kvietė pažvelgti į sparčiai besivystančią DI technologijų įtaką saugumui, kasdieniam gyvenimui ir darbo aplinkai.

DI jau nėra ateities vizija – tai kasdienis įrankis, transformuojantis ištisas rinkas ir darbo pobūdį. Jaunam specialistui, žengiančiam pirmuosius karjeros žingsnius, tai gali kelti nerimą. Jei DI gali akimirksniu atlikti paprastas, pasikartojančias užduotis, kurios anksčiau buvo patikimos dar tik karjerą pradedantiems specialistams, kaip tuomet įgyti reikalingos patirties ir įrodyti savo vertę?