Jau pirmąjį spalio dešimtadienį, atliekant pavedimus eurais, banko sistemos ims tikrinti, ar gavėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu. Nors šia naujove siekiama dar labiau padidinti bankinių pavedimų saugumą ir sumažinti sukčiavimo riziką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali mėginti ją apeiti.

Populiarioji kultūra mus įtikino, kad sėkmingiausiems pasaulio verslininkams diplomas nereikalingas. Ar universitetas šiandien vis dar stovi inovacijų kūrimo priešakyje ir ar Lietuvos švietimo ekosistema, kurioje kasmet tūkstančiai abiturientų siekia aukštojo mokslo diplomo, yra pajėgi ugdyti ateities inovatorių kartą?

Šį kartą norėčiau pateikti platesnį matymą ir prognozes, kokiais etapais einame ir kur link mus atves dirbtinio intelekto (DI) įsiveržimas švietime. Kad lengviau būtų suprasti, pabandžiau tai metaforiškai susieti su klasikiniu gedėjimo proceso modeliu ir jame psichiatrės E. Kübler-Ross išskirtomis penkiomis pagrindinėmis gedėjimo stadijomis – neigimu, pykčiu, derybomis, depresija ir susitaikymu.

Artėjant senjorų savaitei vis daugiau dėmesio krypsta į vyresnę šalies auditoriją, kuriai gali prireikti pagalbos šiandieniniame greitai besikeičiančiame pasaulyje. Vyresnio amžiaus lietuviai vis dažniau mokosi, kaip naudoti DI įrankius, tačiau jų skaitmeninių įgūdžių lygis vis dar yra žemesnis nei vidutinio europiečio.

Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“ visus automatizuojamus darbus perkeltų DI, tektų atsisakyti 36 proc. darbuotojų atliekamo darbo – tai prilygtų maždaug 80 tūkst. atleidimų. „Ford“ vadovas prognozuoja, kad DI ateityje panaikins pusę visų biuro darbuotojų darbų. JAV šis procesas jau turi pavadinimą – „Didysis susitraukimas“

Pasaulio ekonomikos forumui prognozuojant, kad iki 2030-ųjų IT profesijos bus paklausiausios visoje darbo rinkoje, Lietuvos darbo rinkos ekspertai pabrėžia – ši sritis atvira plačiam žmonių ratui. Joje ypač reikalingi tie specialistai, kurie gali būti tarpininkais tarp technikų ir klientų bei moka sukurtas inovacijas parduoti.

Europos forume Alpbache nuskambėjo itin rimtas perspėjimas, susijęs su technologijų ateitimi ir mūsų visuomenės pagrindais. „Signal Foundation“ prezidentė Meredith Whitaker pabrėžė, kad naujosios dirbtinio intelekto formos, vadinamos DI agentais, gali tapti viena didžiausių grėsmių privatumui ir demokratinėms laisvėms.

Pastaraisiais metais Europoje, taip pat ir Lietuvoje bei visame Baltijos regione, fiksuojama vis daugiau valandų, kai elektros kaina tampa itin maža ar net neigiama. Tai – ne atsitiktinumas, o tiesioginė sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros pasekmė, sukurianti įspūdį, kad artėjame prie nulinių sąskaitų. Tačiau, ar tai gali tapti realybe?

Dirbtinį intelektą (DI) naudoja tiek patys žmonės, tiek įmonių darbuotojai, tačiau perdėtas pasitikėjimas tokių įrankių pagalba darbo paieškoje gali pakišti koją. DI puikiai padeda paruošti gyvenimo aprašymą ir pasiruošti nuotoliniam pokalbiui, bet jo metu į kompiuterį atremtas telefonas sufleris su įjungtu „ChatGPT“ gali sukurti papildomų iššūkių

Sparčiai besivystančiame technologijų ir inovacijų pasaulyje jau esame įpratę girdėti apie vienaragius – startuolius, kurių vertė įkainojama daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Dažniausiai už šių sėkmės istorijų slypi vizionieriai, didžiulės talentų komandos ir ilgi darbo metai. Tačiau pasaulyje pradedama kalbėti apie naują fenomeną – vieno žmogaus įkurtą ir valdomą vienaragį.

Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija ES+U, kurioje viena pagrindinių pranešėjų – žmogiškųjų išteklių ekspertė prof. dr. Na Fu iš Dublino „Trinity“ koledžo. Profesorė yra viena iš „Human Resource Management Journal“ redaktorių, o jos moksliniai darbai publikuojami prestižiniuose akademiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „Journal of Management“, „Human Relations“ ir „Human Resource Management“.

Pradėtas taikyti naujasis Europos Sąjungos Duomenų aktas. Šis reglamentas apibrėžia, kas ir kaip gali naudoti ir valdyti susietųjų gaminių, tokių kaip išmanieji telefonai, laikrodžiai ar net automobiliai, generuojamus duomenis. Siekiama, kad prie duomenų patys naudotojai – tiek žmonės, tiek įrenginiais besinaudojančios įmonės – galėtų prieiti lengviau ir informacija būtų dalijamasi plačiau.

Automobilio markė šiandien gali atskleisti ne tik vairuotojo skonį, bet ir skirtingų kartų požiūrį bei įpročius. Didžiausią įtaką automobilių pirkimams per 2025 m. pirmuosius aštuonis mėnesius turėjo tūkstantmečio karta, konservatyviausi išliko vyriausi vairuotojai, o jauniausi Z kartos pirkėjai vis dažniau renkasi „premium“ ar elektrifikuotus modelius.

Parduotuvės juda paskui savo klientus ir vis gausiau persikelia į socialines medijas. Verslas kviečia spausti ant nuorodų ir įsigyti produktus visur: „Instagram“ istorijose, „Facebook“ parduotuvėje, o užsienyje – ir „TikTok“ platformoje, tad kyla klausimas, ar visomis tokiomis reklamomis galima pasitikėti.

Dirbtinio intelekto (DI) plėtra pasaulyje įgauna neregėtą pagreitį. Anksčiau buvusi tik technologinė naujovė, šiandien DI tampa struktūrinės transformacijos varikliu, keičiančiu visą darbo rinkos kraštovaizdį. Įmonės siekia didesnio našumo, mažesnių sąnaudų ir greitesnių sprendimų.