Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ duomenimis, iki 2030 metų pasaulyje dėl technologinių pokyčių (įskaitant dirbtinį intelektą ir automatizaciją) bus sukurta apie 170 milijonų naujų darbo vietų ir išnyks apie 92 milijonai darbo vietų. Tai reiškia, kad per keletą artimiausių metų darbo rinkoje atsiras 78 milijonais daugiau darbo vietų nei dabar.

Kaip žinome, Covid-19 pandemijos metu įvyko reikšminga transformacija darbo rinkoje – darbas nuotoliniu būdu iš namų. Šis pokytis suteikė atitinkamo lankstumo darbo rinkos dalyviams. Vis dėlto, šiuo metu visame pasaulyje vyksta raginimai sugrįžti į biurus.

Lietuva ir toliau išlieka lydere Baltijos šalyse pagal atlyginimų informacinių technologijų sektoriaus darbuotojams augimą. Nuo jos tik keliais procentiniais punktais atsilieka Estija, o Latvija – trečia. Tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija: atlyginimų augimas šiame sektoriuje lėtėja.

Ar kada įsivaizdavote antrą pusę, kuri visada jus supranta, niekada neprieštarauja ir kasdien prisitaiko prie jūsų nuotaikos? Z karta tokį „idealą“ vis dažniau randa ne tarp žmonių, o skaitmeninėje erdvėje, kur galima susikurti DI vaikinus ir merginas. Toks noras mieliau rinktis DI antrąsias puses yra susijęs su tuo, kad Z karta nori sutaupyti laiko ir išvengti ilgų, bet nesėkmingų santykių.

Vis dar nešiojatės mokėjimo korteles ir grynuosius kišenėje? Gali būti, kad net nepastebėjote, kaip mokėjimų pasaulis tyliai pasikeitė. Vis daugiau žmonių šiandien atsiskaitymams renkasi išmaniuosius mokėjimo būdus – apyrankes, raktų pakabukus, o kartais net žiedus. Šie daiktai tampa vis didesne gyvenimo būdo dalimi ir net stiliaus išraiška, apie kurią kalba ne tik technologijų entuziastai, bet ir mados ekspertai.

Technologijos keičia pasaulį – laiškų nesiunčiame pašto karveliais, nebevažiuojame į darbą karietomis, o popierinius laikraščius skaitome retai. Neseniai mašininio vertimo sistemos „DeepL“ kūrėjai paskelbė apie „Nvidia“ mikroschemas, kurios gali „išversti visą internetą“ vos per 18 dienų. Bet juk visose srityse žmogus vis dar atlieka esminį tarpininko vaidmenį tarp realaus gyvenimo ir technologijų, tad kodėl vertimas turėtų būti išimtis?

Antrąjį šių metų ketvirtį sukčiavimo mastai Lietuvoje pastebimai išaugo – per tris mėnesius gyventojai apgaule neteko beveik 7 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota net 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, o sukčiai taikėsi į beveik 20 mln. eurų.

Baltijos šalių gyventojų atsiskaitymai negrynaisiais pinigais toliau auga. Vien Lietuvoje mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius pernai augo 8 proc., rodo Lietuvos banko duomenys. Nors vis dar dominuoja kortelės ir mobilieji atsiskaitymai, naujos – dar visai neseniai futuristinėmis laikytos, technologijos vis aktyviau žengia į vartotojų kasdienybę.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas iš JAV vykusio „Coldplay“ koncerto, kuriame nufilmuotas vienos technologijų kompanijos generalinis direktorius, bučiuojantis kolegę – personalo vadovę, iškėlė į paviršių svarbų klausimą: kur baigiasi viešumas ir prasideda teisė į privatumą?

Lietuvoje populiariausias mokėjimo būdas lieka grynieji pinigai, tačiau jaunimas sparčiai juos keičia kitais mokėjimo būdais, pirmiausiai skaitmeninėmis piniginėmis. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas pirmenybę teikia gryniesiems kaip mokėjimo metodui, kuo lietuviai panašūs į latvius. Tuo tarpu Estijoje jau įvyko lūžis – čia populiaresni kiti mokėjimo metodai nei grynieji.

Visuomenės spaudimas ir teisminiai ieškiniai dėl jaunimo saugumo internete paskatino „Instagram“ keistis. Platforma reagavo į vartotojų nuogąstavimus, kad algoritmas padeda galimai pavojingiems suaugusiems asmenims bendrauti su paaugliais. Ppirmą kartą būtent jaunimo sprendimai daro įtaką tam, kaip veiks socialinis tinklas.

Žmonių skaitmeninis raštingumas yra įvairus, tad kol vieni baidosi technologijų, kiti drąsiai jomis naudojasi. Tačiau net ir aktyviai naršantys senjorai kartais praranda budrumą. Sukčiai internete taikosi į draugystės ieškančius žmones ir taip išvilioja pinigus. Greitai įsibėgėjusios internetinės draugystės dažnai baigiasi nusivylimu.

Žmonės yra linkę meluoti, tačiau šiais technologinės pažangos laikais melo šaltinių daugėja, be to jis tampa vis įtikinamesnis. Pakliuvus į melo spąstus galima patirti didelės finansinės žalos. Melas taip pat kelia grėsmę demokratijai, visuomenės gebėjimui spręsti kylančias problemas, ardo socialinį audinį. Ar sugebėsime pasipriešinti kylančiai melų ir apgaulių lavinai?

Įpusėjus liepai, tūkstančiai abiturientų Lietuvoje stovi ties svarbiu gyvenimo pasirinkimu – kokią studijų kryptį rinktis? Nemažos dalies akys krypsta į informacinių technologijų (IT) studijas, ne vienerius metus laikomas vienomis perspektyviausių. Visgi šią sritį smarkiai keičia dirbtinio intelekto (DI) proveržis.

Kol vieni vis dar diskutuoja, ar dirbtinis intelektas (DI) pakeis žmones, kiti, jo padedami, jau keičia pasaulį. Ypač sparčiai DI diegiamas marketinge – čia jis leidžia automatizuoti procesus, kurti daugiau turinio, greičiau analizuoti vartotojų elgseną. Tačiau ar to pakanka?