Sukilusi įtampa Artimuosiuose Rytuose primena, kad energetinis saugumas Europai išlieka itin svarbus. Prie saugumo užtikrinimo prisideda ir Baltijos šalys – atsinaujinančių energetikos išteklių projektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau sėkmingai stiprina energetinę autonomiją ir atsparumą

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

Europa, siekianti tapti pirmuoju anglies dioksido požiūriu neutraliu žemynu pasaulyje, kasmet už energijos importą sumoka apie 380 mlrd. eurų, o elektros kainos čia kelis kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje. Ekspertų vertinimu, pramonės elektrifikacija ir efektyvesnis energijos vartojimas gali padėti Europai kasmet sutaupyti iki 250 mlrd. eurų ir sustiprinti ilgalaikį ekonominį atsparumą.

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

Pastarieji įvykiai, kuriuos tinkamai derėtų įvardinti kaip specialiąją karinę operaciją Irane, sukėlė didelį sujudimą tarp politikų, mokslininkų ir verslo atstovų. Politikai skubėjo kreiptis į konkurencijos tarybas, šaukti šalių gynimo tarybas, mokslininkai ekspertai ėmėsi diskutuoti apie rinkos konkurenciją ir kitus susijusius aspektus.

„Peržiūrėsiu dar kelis vaizdo įrašus ir jau tikrai eisiu miegoti“. Pažįstamas vidinis balsas? Jei papildomos 2 minutės socialiniuose tinkluose kas vakarą pavirsta 2 valandomis, galbūt tai ženklas apsvarstyti, ar nereikėtų išmaniojo telefono prieš miegą palikti nepasiekiamoje vietoje ar imtis kitų savęs ribojimo strategijų.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas vėl tapo gyva, smalsi ir kūrybiška erdvė – čia vyko jau ketvirtasis KTU „Informiko žinių forumas“. Į renginį susirinko 170 mokinių ir daugiau nei 40 mokytojų iš 35 įvairių Lietuvos švietimo įstaigų.

Lietuva sparčiai didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir artėja prie taško, kai galės pagaminti tiek elektros, kiek pati suvartoja. Vien pernai vėjo energija patenkino trečdalį viso šalies elektros energijos poreikio. Augant pajėgumams kyla naujas klausimas – ar energetikos sistema spės prisitaikyti prie šio tempo ir ar atsiras pakankamai elektros vartotojų.

Pasaulinė technologijų vadovų apklausa atskleidė, kad verslo įmonės aktyviai ruošiasi naujam inovatyvių technologijų plėtros etapui. Nuo dirbtinio intelekto iki kvantinių sprendimų užuomazgų – inovatyvios technologijos vis sparčiau tampa ne tik darbo įrankiu, bet ir neatsiejama kasdienio mūsų gyvenimo bei visuomenės infrastruktūros dalimi. Ar mes tam pasiruošę?

LKVA ir UAB „Kautra“ konferencijoje pakvietė viešojo transporto ekspertus pasidalinti įžvalgomis, kurios leistų identifikuoti poreikius, dabarties realijas ir ateities vizijas kuriant vieningą viešojo transporto sistemą. Kaune vykusios konferencijos „Integruotos bilietų planavimo ir pardavimo sistemos kūrimas Lietuvoje“ dalyviai bandė atsakyti į klausimą, ar įmanoma sujungti tai, kas šiandien veikia atskirai.

Pernai su sukčiais bent kartą susidūrė trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kas penktas nurodo tokių situacijų patyręs daugiau nei penkis kartus. Atlikta apklausa rodo, kad nors dauguma gyventojų atpažįsta sukčiavimo bandymus, dalis vis dar patiria finansinių nuostolių. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių ir pastaruoju metu bando pasinaudoti ir pensijų reformos kontekstu.

Lietuvos gyventojų emocinis atsparumas stiprėja, tačiau vis daugiau žmonių susiduria su rizikingu socialinių tinklų naudojimu, atskleidžia naujausias mobiliojo ryšio operatoriaus kartu su VU atliktas tyrimas. Anot ekspertų, per didelis socialinių tinklų naudojimas siejamas su didesniu vienišumo jausmu ir gali tapti emocinę savijautą bloginančiu faktoriumi.

Tik nedidelė dalis – apie 20 proc. – darbuotojų jaučiasi aktyviai prisidedantys prie pokyčių, kuriuos dirbtinio intelekto (DI) įrankiai atneša į jų kasdienį darbą, parodė tyrimas. Vis dėlto pradėję mokytis dirbti su DI darbuotojai labiau pasitiki savimi.

Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko.

Antrus metus Lietuvoje taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas jau duoda apčiuopiamų rezultatų – neteisėtas turinys internete šalinamas operatyviau, stiprinama vartotojų apsauga, o institucijų ir skaitmeninių platformų bendradarbiavimas tampa sisteminis ir nuoseklus.