Europos Sąjunga rengia naujus reglamentus, kurie gali smarkiai apriboti „plug-in“ tipo hibridinių automobilių plėtrą. Automobilių pramonės atstovai skambina pavojaus varpais, nes toks žingsnis gali pakenkti ne tik klimato tikslams, bet ir tūkstančiams darbo vietų.

Šiuolaikinė kariuomenė negali likti vien tradicijų sergėtoja – jos stiprybę lemia gebėjimas priimti naujoves. Nuo dronų iki dirbtinio intelekto, nuo mokslo laboratorijų iki startuolių – inovacijos tampa būtinu gynybos elementu. Tačiau tam reikia ne tik technologijų, bet ir ekosistemos, kurioje kariuomenė, pramonė ir visuomenė veikia išvien.

2025 m. spalio 14 d. gali tapti diena, kuri pakeis skaitmeninio privatumo suvokimą Europoje. Įsivaizduokite: kiekviena jūsų žinutė „Messenger“, el. laiškas „Gmail“ ar nuotrauka „Google Drive“ galėtų būti tikrinama automatinių sistemų. Skamba kaip distopijos filmo scenarijus, tačiau tai gali tapti realybe.

Per pastarąjį dešimtmetį elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje vystėsi itin sparčiai – nuo vienos įkrovimo stotelės 2011 m. iki šiuo metu įrengtų daugiau kaip 3,5 tūkst. viešo įkrovimo prieigų. Elektromobilumo plėtra Lietuvoje buvo sparčiausia tarp visų Baltijos šalių, tačiau tolesnę plėtrą stabdo nenumatyti iššūkiai.

Ar dirbtinis intelektas gali tapti mokslo pagalbininku? O gal jis kelia daugiau grėsmių, nei teikia naudos? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo ekspertai, susirinkę į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuotą pokalbį „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“.

Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje.

Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių taršos rūšių pasaulyje, todėl telekomunikacijos bendrovės ieško būdų, kaip suteikti antrą gyvenimą naudotiems telefonams ar maršrutizatoriams. Dauguma apklaustų europiečių nori įranga naudotis kuo ilgiau, tačiau beveik pusė potencialių pirkėjų abejoja naudotos technikos patikimumu.

2025 metų pradžia „fintech“ sektoriui bei elektroninių pinigų ir mokėjimo įmonėms pažymėta reikšmingu augimu ir investicijų pritraukimu. Lietuvos banko (LB) duomenimis, elektroninių pinigų ir mokėjimo įmonių pajamos pirmąjį metų ketvirtį augo apie 12 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o specializuoti bankai fiksavo dar ryškesnius pokyčius, tarp kurių beveik 50 proc. indėlių augimą.

Daugelis moksleivių, rinkdamiesi studijų kryptį, galvoja apie tarptautinę karjerą kaip apie išvykimą į užsienį. Tačiau elektronikos inžinerija šiandien paneigia šį stereotipą. Kaip rodo Kaune veikiančių didžiųjų elektronikos gamintojų pavyzdžiai, tai profesija, kuri iš esmės yra globali – dirbdamas Kaune tampi tarptautinių komandų dalimi, prisidedi prie pasaulinės reikšmės projektų ir kuri technologijas, naudojamas įvairiuose žemynuose.

Nors Lietuvoje daugėja pažangių dirbtiniu intelektu (DI) paremtų technologijų, svarbiausia grandis – visgi žmonės. Įmonės šiandien kelia labai aukštus lūkesčius: ieško specialistų, kurie gebėtų atlikti konkrečias užduotis, o jų rinkoje nedaug. Todėl nenuostabu, kad patyrusių DI profesionalų atlyginimai siekia net iki 10 tūkst. eurų.

Energijos vartojimo efektyvumo judėjimo asociacija pristatė naujausią pasaulinį tyrimą, kuriame atskleidžiamos pagrindinės kliūtys pramonės sektoriams diegiant energiją taupančius sprendimus. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spartinti efektyvumo priemonių diegimą ir stiprinti įmonių konkurencingumą.

Rugpjūtis Lietuvoje – vėsus, vėjuotas ir ne toks saulėtas, kaip birželis ar liepa. Elektros energijos kainoms biržoje įtakos turėjo ne tik dėl orų susitraukusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir planiniai regiono infrastruktūros remonto darbai. Ekspertai tikina, kad rugpjūtį didmeninė kaina biržoje brango beveik 73 proc., todėl dalis vartotojų sulauks didesnių sąskaitų už elektros energiją.

Filmai „Matrica“ (1999) ir „Avataras“ (2009) – tarsi du veidrodžiai, atspindintys skaitmeninio pasaulio dvilypumą: vienas rodo pavergimą technologinėje simuliacijoje, kitas – išsilaisvinimą per technologijas. Abu filmai kritiškai permąsto ribą tarp tikrovės ir virtualumo, tarp žmogaus ir mašinos. Jie padeda ne tik analizuoti skaitmeninę kultūrą, bet ir išsikelti klausimą: ar žmogaus pasaulėžiūra ir pasirinkimai tebėra jo paties valioje?

Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms.

Idealios asmenukės socialinėse medijose tapo norma, nes dauguma vartotojų naudoja filtrus ir ištobulina kiekvieną nuotrauką, kurią jie įkelia. Tai įpratino žmones prie perdėtai tobulų vaizdo įrašų ir dabar vartotojams kartais net nekyla klausimas, ar už idealo slypi tikras žmogus. Dirbtinio intelekto kūriniai gali iškreipti žmonių požiūrį į nuomonės formuotojus.