Už Atlanto vykstantys politiniai viražai elektromobilių klausimu netruko persikelti ir į viešąją darbotvarkę Europoje. Vis garsiau svarstoma, ar JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie įkrovimo stotelių šalinimą ir elektromobilių atsisakymą valstybiniame sektoriuje galėtų išjudinti kryptingai vystomą Europos elektromobilių rinką.

Nors inžinerines studijas Lietuvoje pernai rudenį pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Srities ekspertai atkreipia dėmesį į mokyklų profiliavimo sistemą, nepakankamai skatinančią mokinius rinktis tiksliuosius mokslus, taip pat sako, kad inžinerinių studijų patrauklumą didintų praktinio mokymo galimybės ir didesnis bendradarbiavimas su verslo atstovais.

2025-uosius metus Lietuva pasitiko vienu reikšmingiausiu energetikos istorijos mūsų šalyje įvykiu – sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šis įvykis žymėjo, jog vienas svarbiausių atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų – įgyvendintas. Tačiau, kur Lietuva žengs toliau ir kas mūsų regiono laukia ateityje?

Elektromobilius šalies gyventojai vis dažniau vertina ne tik kaip aplinkai palankų, bet ir ekonomiškai pagrįstą pasirinkimą. Atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė – pirkdami naują automobilį trečdalis (31 proc.) gyventojų svarstytų rinktis elektrinį automobilį.

Lietuvos švietimo bendruomenė šiuo metu išgyvena pokyčių laikotarpį – po chaotiškai įgyvendinto Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo, mokyklos susidūrė ne tik su spausdintų vadovėlių trūkumu, bet ir su metodinėje medžiagoje paliktomis spragomis. Bandydami įveikti šiuos iššūkius, mokytojai vis dažniau pasitelkia skaitmenines mokymo priemones.

Galbūt humanoidai kol kas už jus indų neplaus, tačiau robotus ir automatines sistemas parduotuvėse sutiksite vis dažniau. Pasaulio ekonomikos forumo duomenys atskleidžia, kad per ateinančius penkerius metus automatizacija pakeis 58 proc. verslų visame pasaulyje. Lietuvoje tai dar labiau paspartins senstanti, mažėjanti populiacija bei augantis pragyvenimo lygis.

Elektronikos, informacinių technologijų, mechanikos, civilinės inžinerijos ir energetikos sričių specialistai tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti efektyvumą ir tvarumą pramonės procesuose. Tad gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“.

Lietuvoje atidarant vis naujus saulės bei vėjo parkus, o 70 proc. elektros energijos jau pagaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių, to naudą pastebi ir buitiniai vartotojai. Tačiau tuo pačiu elektros kainos rinkoje vis dar svyruoja, pasitaiko ir didžiulių pabrangimo periodų, ką ypač jaučia su birža elektros kainą susieję klientai.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, yra įsipareigojusi pereiti prie tvaresnių transporto sprendimų. Elektromobilių skaičius šalyje nuosekliai auga – vien per pastaruosius metus registruotas elektromobilių skaičius padidėjo 50 procentų, o šiuo metu Lietuvoje registruota virš 30 tūkstančių lengvųjų ir komercinių elektromobilių.

Šiemet tarptautinė ir didžiausia Baltijos šalyse statybos ir būsto sprendimų paroda „RESTA“ švenčia savo 30-metį. „JUNG Vilnius“ čia pristatys naujausius išmaniųjų namų sprendimus, kurie šiuolaikiniams namams suteiks dar daugiau patogumo ir pažangesnių funkcijų. Papildytas lyderiaujančio Vokietijos gamintojo asortimentas parodos lankytojams siūlo naują žvilgsnį į ateities namus, kuriuose galime gyventi jau dabar.

Po kelių metų pertraukos į KTU studentų miestelį grįžo inžinerinės varžybos „EBEC Challenge“, organizuojamos KTU studentų organizacijos „BEST Kaunas“. Balandžio pradžioje vykęs hakatonas subūrė kūrybiškus studentus, pasiruošusius spręsti realius techninius iššūkius „Team Design“ kategorijoje.

Bepiločiai orlaiviai (dronai) miestų danguje tampa vis dažnesniu reiškiniu. Technologinė pažanga suteikia galimybę fiksuoti vaizdus iš paukščio skrydžio. Visgi kartuauga ir visuomenės nerimas, ar neperžengiamos asmeninio privatumo ribos.

Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai technologijų pažangai, vis labiau vertinami šių transporto priemonių privalumai.

Sėkmingai Baltijos šalyse bei visame pasaulyje veikiančių „fintech“ įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų nariai teigia, kad Baltijos šalyse kuriami finansinių technologijų produktai yra ne tik naudingi šalims, bet ir keičia viso pasaulio „fintech“ bei bendrą finansų sritį. Vilniuje vykusioje diskusijoje aukščiausio lygio „fintech“ profesionalai labai aiškiai pagrindė, kodėl būtina užtikrinti, kad šis sektorius Lietuvoje ir toliau turėtų tinkamas sąlygas vystytis.

Ryšys šiandien – tai ne tik pokalbiai ar naršymas telefone. Tai valstybės konkurencingumas, verslo plėtra, žmonių galimybės gyventi, mokytis ir dirbti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tačiau realybė rodo – pažanga sustojo. Ar sugebėsime tai pakeisti?