Dirbtinis intelektas – ne naujiena personalo paieškos srityje. Daugybė įmonių DI įrankius naudoja darbuotojų paieškos ir atrankos procese, pradedant darbo skelbimų sukūrimu, jų publikavimu, pirmine kandidatų CV peržiūra, interviu klausimų ruošimu ir bendro proceso organizavimu. O kaip dažnai bei kokiais tikslais Dirbtinio intelekto įrankius naudoja Lietuvos jaunimas?

Šveicarijoje kilęs skandalas parodė, kaip net moksliškai pagrįsta informacija gali būti nuslopinta, kai ji kertasi su politiniais ir visuomeniniais lūkesčiais. Nors valdžia užsakė tyrimą siekdama pagrįsti elektromobilių naudą aplinkai, galutinis rezultatas, atrodo, išgąsdino pačius užsakovus.

Sparčiai kintančiame technologijų pasaulyje dirbtinis intelektas (DI) tampa vis svarbesne švietimo dalimi, keičiančia tradicinius mokymo ir mokymosi metodus. Sėkminga DI technologijų integracija į ugdymo procesą didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo ir jų turimų skaitmeninių kompetencijų.

Į darbo pokalbį – ne su žmogumi, o su algoritmu. Tokį scenarijų jau siūlo kai kurios atrankų platformos, kuriose kandidatai bendrauja tik su sistema, o jų atsakymus, emocijas ir net „sąžiningumą“ vertina dirbtinis intelektas. Nors šis pokytis daliai verslų atrodo kaip efektyvumo šuolis, kandidatai jau piktinasi: „jokio pokalbio, jokio konteksto, jokio gyvo balso“.

Lietuva užsibrėžusi ambicingą tikslą iki 2030 m. elektromobilių parką išplėsti beveik 8 kartus – iki 262 tūkst. Specialistai pastebi, jog mažos taršos zonų įgyvendinimo miestuose vėlavimas, strateginio požiūrio stoka trukdo pasiekti elektromobilumo tikslus, nors MTZ turi potencialo tapti vienu iš elektromobilių rinkos augimo akceleratorių Lietuvos rinkoje.

Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.

Mažėjantis mokinių ir abiturientų skaičius, didesnė atskirtis tarp Lietuvos apskričių ir traukos centrais tapsiantys trys didieji šalies miestai – apie tokią ateities prognozę pasakoja tyrimą atlikę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas.

Vasaros atostogų metu vaikų kasdienybė pastebimai keičiasi – žadintuvai nebetrukdo rytais, pamokų nėra, o laisvo laiko padaugėja su kaupu. Visgi ne visi vaikai šį laiką leidžia lauke su bendraamžiais. Naujausi tyrimai atskleidė, kad per atostogas mokyklinukai prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko nei per mokslo metus.

„Mane ištiko krizė supratus, kad realybėje negaliu pasinaudoti „Instagram“ filtrais“, „tyrinėju naujausius memus, kad suprasčiau interneto kultūros tendencijas“, „mano žingsnių programėlė neveikia“ – tokie ir panašūs pasiteisinimai neatėjus į darbą jau nieko nebestebina įmonėse, kuriose dirba Z kartos atstovai. Kuo ši karta išskirtinė ir kaip darbdaviams prie jos prisitaikyti?

Kinijos automobilių pramonės giganto „Great Wall Motors“ prezidentas Wei Jianjun perspėja, jog šalyje vykstanti elektromobilių revoliucija – tai išpūstas burbulas, kuris netrukus gali sprogti. Pasak jo, augantys įsiskolinimai ir daugelio gamintojų veikla ties bankroto riba gali lemti masinį žlugimą, kai įmonės nebesugebės susitvarkyti su milžiniška skola.

Neseniai atliktas tyrimas, apėmęs beveik 80 technologijų ir IT sektoriaus įmonių Baltijos šalyse, atskleidė, kad šiuo metu automatizacija dažniausiai taikoma elementarioms užduotims: pareigybių aprašymų kūrimui, skelbimų rašymui bei platinimui ir darbo pokalbių planavimui. Tai – tik pirmi žingsniai platesnės samdos procesų automatizacijos link.

Dauguma žino, kad eksploatuoti elektromobilį pigiau – tiek energijos sąnaudos, tiek techninės priežiūros išlaidos gerokai mažesnės. Tačiau pirminė investicija išlieka skaudžiausia. Panašu, kad Europos Sąjungos lygmeniu bręsta idėja, galinti pakeisti šią situaciją iš esmės.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sparčiai stiprina savo pozicijas ir tampa vienu iš svarbiausių šalies ekonomikos variklių. Naujausias tyrimas rodo, kad per pastaruosius šešerius metus sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė padidėjo pustrečio karto, o paslaugų eksportas išaugo beveik penkis kartus.

Nuo 2025 metų liepos pradžios Europos Sąjungos gyventojų laukia naujovė. Norint patekti į tam tikras interneto svetaines, reikės pasitelkti specialią amžiaus tikrinimo programėlę. Nors daugeliui ši žinia kelia nuostabą, ji yra platesnio Europos Komisijos plano dalis, siekiant geriau apsaugoti nepilnamečius internete ir paruošti dirvą skaitmeninio tapatybės portfelio įdiegimui.

Inovacijų diegimas ir verslo skaitmenizavimas – tai nauja verslo realybė. Tai jau nėra pasirinkimas, tai yra būtinybė norint išlikti „rinkos žaidėju“, prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos ir atliepti vartotojų lūkesčius.