„Peržiūrėsiu dar kelis vaizdo įrašus ir jau tikrai eisiu miegoti“. Pažįstamas vidinis balsas? Jei papildomos 2 minutės socialiniuose tinkluose kas vakarą pavirsta 2 valandomis, galbūt tai ženklas apsvarstyti, ar nereikėtų išmaniojo telefono prieš miegą palikti nepasiekiamoje vietoje ar imtis kitų savęs ribojimo strategijų.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas vėl tapo gyva, smalsi ir kūrybiška erdvė – čia vyko jau ketvirtasis KTU „Informiko žinių forumas“. Į renginį susirinko 170 mokinių ir daugiau nei 40 mokytojų iš 35 įvairių Lietuvos švietimo įstaigų.

Lietuva sparčiai didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir artėja prie taško, kai galės pagaminti tiek elektros, kiek pati suvartoja. Vien pernai vėjo energija patenkino trečdalį viso šalies elektros energijos poreikio. Augant pajėgumams kyla naujas klausimas – ar energetikos sistema spės prisitaikyti prie šio tempo ir ar atsiras pakankamai elektros vartotojų.

Pasaulinė technologijų vadovų apklausa atskleidė, kad verslo įmonės aktyviai ruošiasi naujam inovatyvių technologijų plėtros etapui. Nuo dirbtinio intelekto iki kvantinių sprendimų užuomazgų – inovatyvios technologijos vis sparčiau tampa ne tik darbo įrankiu, bet ir neatsiejama kasdienio mūsų gyvenimo bei visuomenės infrastruktūros dalimi. Ar mes tam pasiruošę?

LKVA ir UAB „Kautra“ konferencijoje pakvietė viešojo transporto ekspertus pasidalinti įžvalgomis, kurios leistų identifikuoti poreikius, dabarties realijas ir ateities vizijas kuriant vieningą viešojo transporto sistemą. Kaune vykusios konferencijos „Integruotos bilietų planavimo ir pardavimo sistemos kūrimas Lietuvoje“ dalyviai bandė atsakyti į klausimą, ar įmanoma sujungti tai, kas šiandien veikia atskirai.

Pernai su sukčiais bent kartą susidūrė trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kas penktas nurodo tokių situacijų patyręs daugiau nei penkis kartus. Atlikta apklausa rodo, kad nors dauguma gyventojų atpažįsta sukčiavimo bandymus, dalis vis dar patiria finansinių nuostolių. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių ir pastaruoju metu bando pasinaudoti ir pensijų reformos kontekstu.

Lietuvos gyventojų emocinis atsparumas stiprėja, tačiau vis daugiau žmonių susiduria su rizikingu socialinių tinklų naudojimu, atskleidžia naujausias mobiliojo ryšio operatoriaus kartu su VU atliktas tyrimas. Anot ekspertų, per didelis socialinių tinklų naudojimas siejamas su didesniu vienišumo jausmu ir gali tapti emocinę savijautą bloginančiu faktoriumi.

Tik nedidelė dalis – apie 20 proc. – darbuotojų jaučiasi aktyviai prisidedantys prie pokyčių, kuriuos dirbtinio intelekto (DI) įrankiai atneša į jų kasdienį darbą, parodė tyrimas. Vis dėlto pradėję mokytis dirbti su DI darbuotojai labiau pasitiki savimi.

Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko.

Antrus metus Lietuvoje taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas jau duoda apčiuopiamų rezultatų – neteisėtas turinys internete šalinamas operatyviau, stiprinama vartotojų apsauga, o institucijų ir skaitmeninių platformų bendradarbiavimas tampa sisteminis ir nuoseklus.

Internetas sparčiai virsta erdve, kurioje vis sunkiau atskirti, kas tikra, o kas – sukurta dirbtinio intelekto. Virtualūs nuomonės formuotojai renka milijonus sekėjų, netikri vaizdo įrašai sulaukia rekordinių peržiūrų, o muzikos platformas kasdien papildo dešimtys tūkstančių DI sugeneruotų kūrinių.

Socialinių tinklų gigantai stoja prieš teismą – tėvai ir mokyklos masiškai kaltina „TikTok“, „YouTube“ ir „Meta“, kad jų kuriami produktai žaloja vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Teismų serija prasideda Los Andželo aukštesniame teisme, kur šimtai JAV šeimų teigia, kad „Meta“, „Snap“, „TikTok“ ir „YouTube“ platformos kenkia jų vaikams ir sukelia priklausomybę.

Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai.

Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę.

Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais.