Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę.

Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais.

Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai apibrėžia studijų turinį, o studentai – savo vaidmenį ateities profesijose. Studijų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete metu daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus.

Lietuva jau ne vienerius metus aktyviai konkuruoja dėl tarptautinių studentų. Universitetai sėkmingai pritraukia jaunuolius iš Azijos, Afrikos, Rytų Europos ir kitų regionų – jie studijuoja, įgyja kvalifikaciją, pažįsta vietos rinką. Tačiau verslui šis potencialas dažnai taip ir netampa realia nauda: baigę studijas, didžioji dalis užsienio absolventų Lietuvą palieka.

Po pamokų keturiolikmetė Sofija grįžta namo su jausmu, kad galva „per pilna“. Telefonas jos rankose tampa greičiausiu būdu nusiraminti: trumpi vaizdo įrašai, žinutės ir žaidimai leidžia bent trumpam atsitraukti nuo dienos rūpesčių. Tačiau vakare „dar kelios minutės“ ekrane užsitęsia, trumpėja miegas, o kitą rytą sunku susikaupti tiek mokykloje, tiek namuose

Dirbtinis intelektas šiandien vadinamas mūsų laikų svarbiausia technologija, tačiau klausimas, kaip jis pakeis žmonijos ateitį, lieka atviras. Optimistai tiki, kad ši technologija atneš materialinę gausą ir išspręs daugelį iki šiol neįveikiamų problemų. Vis dėlto net jei dirbtinis intelektas pažadai bus įgyvendinti, kyla esminis klausimas, kaip ta gausa bus paskirstyta visuomenėje.

Internetas, kokį jį pažinojome, nyksta. Vis dažniau kalbama apie mirusio interneto teoriją, kuri nebėra tik sąmokslo mėgėjų prasimanymas. Ši teorija sako, kad didžiąją dalį įrašų socialiniuose tinkluose pakeitė dirbtinis intelektas. Skaičiai tai patvirtina: daugiau nei pusę viso interneto srauto dabar užima botai.

2025 metai elektros rinkoje išsiskyrė dideliu kainų nepastovumu – vartotojams palankius laikotarpius keitė staigūs ir reikšmingi kainų šuoliai biržoje. Praėjusių metų kainų statistika aiškiai parodė didelius elektros kainų svyravimus, todėl vartotojams, svarstantiems galimybę fiksuoti elektros kainą, sprendimo atidėlioti nereikėtų.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioję kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje. Pagal naują susisiekimo ministro įsakymo redakciją elektromobilių įkrovimo stotelės galės būti įrengiamos arčiau kelių, taip sudarant palankesnes sąlygas spartesnei ir patogesnei infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje.

Technologijoms vis sparčiau keičiant mūsų gyvenimo ritmą, šalys imasi skirtingų sprendimų dėl jų vietos švietime. Estija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, suteikusia vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams prieigą prie specialiai švietimo sistemoms pritaikytos dirbtinio intelekto „ChatGPT“ versijos, kai tuo tarpu Švedija ir kitos Skandinavijos šalys renkasi priešingą kelią. Kokiu keliu pasuks mūsų mokyklos?

Viešojoje erdvėje verdančios aistros vis dažniau kyla nebūtinai dėl nesutampančių žmonių nuomonių, o įsikišant botui. DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikinys – pasikeitė. Skaičiuojama, kad net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlant įstatymu įpareigoti mokyklas iki kitų mokslo metų parengti tvarkas dėl telefonų naudojimo mokymo procese, dalis ugdymo įstaigų sprendimą šiuo klausimu jau yra priėmusios savarankiškai. Naudojimąsi mobiliaisiais telefonais apribojusių mokyklų atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis pasiteisino.

Į internetą patenka netikros, nuogos paauglės iki penkiolikos metų nuotraukos. Atrodytų, situacija aiški ir turėtų sulaukti greitos reakcijos. Tačiau teisėsauga tyli ir atsitraukia, teigdama, kad trūksta tinkamų teisinių normų. Šis atvejis parodo ne tik technologijų pavojus, bet ir institucijų bejėgiškumą.

Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės vis dar jaučia atsargumą situacijose, kuriose technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.

Dirbtiniu intelektu pagrįsti pirkimo rekomendavimai tapo kasdieniu reiškiniu Lietuvos prekyboje. Vartotojai vis geriau supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad pirkimo patirtis būtų patogesnė, o klientai jaučiasi stebėtinai patogiai tarp individualizuotų pasiūlymų, rodo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.