Nors beveik devyni iš dešimties (88 proc.) darbuotojų kasdien darbe naudoja dirbtinį intelektą (DI), bet į pagalbą technologijos pasitelkiamos labai paprastoms užduotims spręsti, pavyzdžiui, informacijos paieškai ar dokumentų apibendrinimui. Tik nedidelė dalis (5 proc.) darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą, rodo tarptautinis tyrimas.

Interneto vartotojams nebereikia medžioti informacijos – ji pati užlieja ekranus vos atsidarius bet kurią programėlę. Šiame sraute į skaitmeninį žodyną kaip metų terminas veržiasi „slop“. Tai sąvoka, taikliai apibūdinanti, kuo virto didžioji dalis interneto: nesibaigiančiu, dažnai beverčiu turinio srautu.

Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje.

Dirbtinis intelektas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pokyčius aukštojo mokslo kontekste. Taip mano ekspertai, diskutavę tradicinėje Kauno technologijos universiteto studijų inovacijų dienoje „DI KarTU 2025“. Šių metų renginio tema buvo skirta aukštojo mokslo transformacijai ir DI vaidmeniui studijų procese.

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, kurį žmonės galėtų nukreipti kitur.

Septintą kartą rengiamas Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas, į kurį patenka 121 pasaulio šalis, parodė, kad 2025 metais Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Tyrime yra vertinama bendra pasaulio šalių skaitmeninė gerovė penkiose srityse: interneto įperkamumo, interneto kokybės, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio saugumo ir dirbtinio intelekto.

Vos po penkerių metų Lietuva gali atsidurti tarp stipriausių Europos technologijų centrų, rodo naujausias tyrimas. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. startuolių skaičius šalyje galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai sulauktų apie 5 mlrd. eurų mokesčių.

Skaitmenizacija Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai auga – pradedant debesijos sprendimais ir dirbtiniu intelektu, baigiant automatizuotais verslo procesais. Tačiau kartu su skaitmenine plėtra sparčiai auga ir organizacijų pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

Nors Lietuva puoselėja ambicijas sukurti pirmąjį Baltijos šalyse dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrą, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad mūsų šalies gyventojai į technologijas žvelgia su menkesniu entuziazmu negu Latvijos ir Estijos.

Skaitmeniniame amžiuje, kai socialiniai tinklai formuoja mūsų įpročius, nuomones ir net emocinę savijautą, prekių ženklams ar turinio kūrėjams sukurti „virusinį“ vaizdo klipą, gali atrodyti kaip smagus ir organiškas būdas paskleisti norimą žinutę. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – nors virusinis turinys gali kelti įkvėpimą ar džiaugsmą, pernelyg intensyvus jo vartojimas gali paveikti mūsų emocinę pusiausvyrą.

Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo iššūkiu. Kibernetinės grėsmės auga greičiau, nei spėjama parengti jas efektyviai gebančių spręsti žmonių. Panašu, kad ir vėl neapsieisime be verslo lyderystės: privalome ne tik stiprinti technologinę infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad turėtume pakankamai darbo jėgos, galinčios ją apsaugoti.

Vokietijoje įvyko įvykis, kai septynerių metų berniukas mobiliajame žaidime išleido daugiau nei trisdešimt tūkstančių eurų, sukrėtė visuomenę. Dvejus metus vaikas naudodamasis tėvo planšetiniu kompiuteriu pirko žaidimo papildymus, o mokėjimai automatiškai buvo apmokestinami tėvo kreditine kortele.

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi į apie 19 mln. eurų. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.

Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis?