Jau 29-ąjį kartą startavęs konkursas „Lietuvos metų automobilis 2026“ šiemet pasitiko su fundamentaliu pokyčiu. Pirmą kartą istorijoje elektromobiliai sudaro absoliučią dalyvių daugumą – net 18 iš 33 modelių. Tai aiškus ženklas, kad rinka pasiekė lūžio tašką, todėl organizatoriai intensyvų bandymų maratoną pradėjo būtent nuo elektromobilių testo.

Penktadienį Vilniuje įvyko jau ketvirtasis jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ finalas, kurio metu išrinkti trys geriausi šių metų tyrėjai. Pirmąją vietą pelnė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Solveiga Samulėnaitė, antrąją vietą užėmė VU Gamtos mokslų tyrimų centro doktorantė Kotryna Jakuba, o trečioji vieta atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantei Revathi Sampath

Ryšių reguliavimo tarnyba šių metų trečiąjį ketvirtį gavo 860 pranešimų apie galimai draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį internete. Tai 34 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiai auga, iššūkiai – taip pat, todėl čia itin svarbus aspektas – visuomenės sąmoningumo auginimas.

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami.

Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai, išmanieji įrenginiai, virtualios platformos ir duomenų analitika sportą daro ne tik išmanesnį, bet ir socialiai atviresnį, patogesnį bei labiau prieinamą skirtingoms visuomenės grupėms. Ekspertė atsako, kaip šie pokyčiai keičia mūsų sportavimo įpročius ir ar dar liko erdvės naujoms inovacijoms.

KTU vyko NKSC organizuojamas renginys „Cyberpusryčiai“, šįkart subūręs kibernetinio saugumo, akademinės bendruomenės ir technologijų ekspertus Kaune. Diskusijos tema – „Dirbtinis intelektas kibernetiniame saugume: mitai ir tikrovė“ – kvietė pažvelgti į sparčiai besivystančią DI technologijų įtaką saugumui, kasdieniam gyvenimui ir darbo aplinkai.

DI jau nėra ateities vizija – tai kasdienis įrankis, transformuojantis ištisas rinkas ir darbo pobūdį. Jaunam specialistui, žengiančiam pirmuosius karjeros žingsnius, tai gali kelti nerimą. Jei DI gali akimirksniu atlikti paprastas, pasikartojančias užduotis, kurios anksčiau buvo patikimos dar tik karjerą pradedantiems specialistams, kaip tuomet įgyti reikalingos patirties ir įrodyti savo vertę?

Nors parduotuvėse vis daugiau ekranų, sensorių ir savitarnos, pirkėjai vis dar nori žmogiško kontakto. Apsipirkimo įpročių tyrimas rodo, kad net 42 proc. lietuvių pripažįsta – jiems apsiperkant prireikia personalo pagalbos. Pirkėjai vis rečiau ieško tradicinio kasininko ir vis dažniau – žmogaus, kuris galėtų patarti.

Nuo 2027 m. biometanu varomi sunkvežimiai ir autobusai už kelius gali mokėti 40 proc., o elektra varomi – iki 80 proc. mažiau nei dyzelinu varomos transporto priemonės. Ekspertai sveikina šiuos Susisiekimo ministerijos siūlymus, nes jie paskatins verslo investicijas į netaršų sunkųjį transportą, skatins vietinės biometano rinkos augimą ir padės Lietuvai mažinti šimtamilijonines baudas už per lėtai mažinamas CO₂ emisijas transporte.

Minint Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, paskelbtas naujausias „Moterų technologijų srityje barometras“, kuriuo kasmet fiksuojamos priėmimo į IT krypčių studijas tendencijos. Lietuvoje toliau krentant jaunuolių susidomėjimui IT studijomis, universitetai teigia, kad tai lemia ne vien demografinės priežastys: studentus iš aukštųjų mokyklų jau „atima“ ir dirbtinis intelektas.

Elektrifikacija transporto sektoriuje įsibėgėja, tačiau sunkiasvorių elektromobilių proveržio kol kas nematyti. Nors technologijos sparčiai tobulėja, o tarptautinėje rinkoje didėja elektrinių sunkvežimių pasiūla, Lietuvoje elektriniai vilkikai ir krovininiai automobiliai vis dar išlieka retenybe.

Spalio 17–19 dienomis „Vilnius Tech“ Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vyko aštuntasis hakatonas „Hack4Vilnius“, į kurį susirinko daugiau kaip 100 sostinei neabejingų dalyvių: įvairių sričių profesionalų, studentų bei moksleivių. Komandos intensyviai dirbo, spręsdamos miestui aktualius iššūkius

Europos Sąjungoje kelią skinasi iniciatyvos riboti socialinių tinklų prieigą vaikams iki 15 metų. Kol svarstoma priimti reguliavimą visos bendrijos mastu, Danija spalio pradžioje registravo tokio įstatymo projektą, o Prancūzijoje tokio amžiaus vaikai socialiniais tinklais naudotis gali tik su tėvų sutikimu.

Lietuva jau ne kartą įrodė, kad čia gali užaugti startuoliai, sužavintys visą pasaulį – nuo „Vinted“ iki kitų sparčiai augančių sėkmės istorijų. Kas žino, galbūt prie jų vieną dieną prisidės ir dar keli vardai – sostinėje vykusiame inovacijų maratone „Cursor Hackaton Vilnius“ nugalėjusių ISM universiteto studento Vincento Petrulio ir jo komandos bičiulių. Laurus nuskynęs jaunų kūrėjų produktas gimė vos per... porą parų.

Dirbtinio intelekto (DI) įgūdžiai šiandien tampa tokia pat savaime suprantama kompetencija, kaip prieš dešimtmetį – anglų kalba ar skaitmeninis raštingumas. ISM studentų atliktas tyrimas parodė, kad jaunoji karta DI įrankius jau laiko neatsiejama darbo ir studijų dalimi. Tuo tarpu darbo skelbimų portalo „CV-Online“ duomenimis, vis daugiau darbdavių – ypač IT, rinkodaros, finansų, žmogiškųjų išteklių ir valdymo srityse – DI žinias įvardina kaip privalumą ar net būtinybę.