Technologijų pažanga keičia mūsų kasdienybę, tačiau tam tikromis aplinkybėmis būtent grynieji išlieka patikimiausia atsiskaitymo forma, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kaimo vietovių gyventojų ar tiesiog tų, kurie nenori būti stebimi kiekviename pirkimo žingsnyje. Norvegijoje šis klausimas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir vyriausybės dėmesio.

Dirbtinio intelekto lyderė „OpenAI“ nustebino technologijų pasaulį netikėtu ėjimu – bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su savo konkurente „Google“, kad galėtų naudotis jos debesų kompiuterijos pajėgumais. Kodėl ši partnerystė tokia svarbi ir ką ji reiškia dirbtinio intelekto ateičiai?

Atlikta apklausa rodo, jog kas šeštas lietuvis (17%) savo telefonuose lėktuve neįjungia skrydžio režimo: 9% keliautojų pripažįsta, kad skrydžio režimo išvis neįsijungia, dar 8% – kad tai padaro tik kartais. Kelionių ir aviacijos ekspertai pabrėžia, kad toks veiksmas – pavojingas, tam pritaria ir aviacijos saugumo profesionalai.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės dr. Mildos Pivoriūtės atliktas būsimų studentų tyrimas atskleidė, kaip jauniausi Z kartos atstovai mato save ir ko tikisi iš švietimo sistemos. Tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią mokytojams – dėmesio ir pagarbos nusipelno visi mokiniai, ne tik pažangiausieji.

Daugelis Vokietijos vairuotojų patyrė neįprastą situaciją – populiarioji „Google Maps“ navigacijos programėlė pradėjo rodyti klaidingus pranešimus apie uždarytas autostradas ir pagrindinius kelius keliuose Vokietijos regionuose, taip pat kai kuriose Belgijos ir Nyderlandų dalyse.

Interneto naudotojai Lietuvoje kasdien susiduria su kone 840 interneto reklamų, atskleidžia naujausias reklamos technologijų platformos „Eskimi“ tyrimas. Pagal šį skaičių Lietuva užima itin aukštą – vienuoliktą – vietą pasaulyje.

Lietuvos transporto sektoriui per nepilnus penkerius metus reikės reikšmingai sumažinti naftos degalų vartojimą, o žaliosios energijos dalį padidinti net 4 kartus. Emisijoms transporte nemažėjant, Lietuva kasmet privalės pirkti kvotas iš kitų šalių – prognozuojama, kad kasmet valstybės biudžetui tai gali kainuoti 410 mln. eurų kasmet.

Elektromobilių rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi, tačiau vairuotojų pasitikėjimas šia technologija vis dar susiduria su keliais paplitusiais įsitikinimais. Atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, stabdančios rinktis elektromobilį, yra aukšta šių transporto priemonių kaina (69 proc.), ribotas nuvažiuojamas atstumas (59 proc.) bei nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra (54 proc).

Europa nebenori apsiriboti tik duomenų priėmimu iš kitų šalių palydovų ir siekia kurti savo sistemas, investuoja milijardus eurų ir stiprina ryšius su pramone. Tai strateginis bandymas išsilaisvinti iš didžiųjų pasaulio žaidėjų įtakos ir panaudoti kosmosą žmonių kasdienai.

Nuolat besikeičiančioje e. prekybos aplinkoje vis daugiau įmonių atsigręžia ir į tarptautinę e. prekybą, kuri tampa svarbiu verslo augimo veiksniu. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė tarptautinės e. prekybos rinka pasieks beveik 8 trilijonus JAV dolerių ir reikšmingai viršys vidaus augimo rodiklius.

KTU „Santakos“ slėnyje šurmuliavo jau daugiau nei dvidešimt metų organizuojama inovacijų paroda „Technorama 2025“. Ši atvira platforma šiemet pritraukė net 270 dalyvių, kurie pristatė per 70 novatoriškų projektų. Gausų prizinį fondą – net 13 tūkstančių eurų – pasidalijo geriausiai įvertinti projektai iš energetikos, sveikatos, žaidimų ir kitų teminių sričių.

Skaitmenines inovacijas vystantiems startuoliams skirta „Startup Lithuania“ IRT akceleravimo programa šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Į vieną vietą joje pretendavo daugiau nei dešimt startuolių. Ekspertų teigimu, tai rodo didėjantį tokių paslaugų ir valstybės dėmesio inovacijų kūrėjams poreikį.

Šiuo metu Lietuvoje 10-čiai tūkstančių pramonės srityje dirbančių žmonių tenka maždaug 50 pramoninių robotų. Europos vidurkis yra apie 130 robotų, Vokietijoje – arti 400, Singapūre – virš tūkstančio. Vysimės ar pralaimėsime?

Praėjusiais metais NKSC užregistravo 3 874 kibernetinius incidentus – tai 63 procentais daugiau nei 2023 metais. Šis augimas parodo ne tik suaktyvėjusias atakas, bet ir augantį verslo bei visuomenės sąmoningumą pranešant apie incidentus.

Gegužės 29-ąją asociacijai LATGA suėjo 35-eri. Tiesa, savo gimtadienį daugiau nei 7 tūkstančius Lietuvos autorių vienijanti organizacija švęs birželio 13-ąją, pakviesdama į nemokamą renginį unikalioje scenoje-name „LATGA Autorių namai: Kultūros naktis“ Vingrių skvere. Belaukdami gimtadienio šventės apie veiklos iššūkius kalba buvę autorių tarybos prezidentai ir naujasis tarybos pirmininkas