Energetinė nepriklausomybė Lietuvai – svarbus tikslas, tačiau jos įgyvendinimą stabdo keli esminiai iššūkiai. Didžiausi energijos kiekiai sunaudojami pastatų šildymui ir vėsinimui, o transporto sektorius iki šiol išlieka energijos vartojimo lyderiu. Vis dėlto atsiranda iniciatyvų, kurios apima ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, skatinant tvarų ir sąžiningą perėjimą prie žaliosios energijos.

Spalio 5 d. minėjome mokytojų dieną ir turėjome galimybę padėkoti įvairiose švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams. Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra būtinas, siekiant ugdyti intelektualią, patriotinę visuomenę, pasitelkiant tradicinius ir inovatyvius mokymo įrankius. Tad žvilgtelėkime į švietimo bendruomenę ir vyraujančias tendencijas: mokytojų pasiūlą, amžiaus struktūrą, lyčių balansą, atlygio dinamiką.

Po kelių tragiškų savižudybių, kai paaiškėjo, jog nukentėjusieji apie savo ketinimus kalbėjo su „ChatGPT“. Tragiška jaunos moters savižudybė atskleidė skaudžią tiesą – ji pasitikėjo „ChatGPT“ „terapeutu“ ir jam atviravo apie planus pasitraukti iš gyvenimo. Nors pokalbių botas tiesiogiai neskatino jos nusižudyti, jis taip pat nesiėmė veiksmų, kurių imtųsi tikras specialistas, pavyzdžiui, neiškvietė pagalbos.

Europa nebenori apsiriboti tik duomenų priėmimu iš kitų šalių palydovų ir siekia kurti savo sistemas, investuoja milijardus eurų ir stiprina ryšius su pramone. Tai strateginis bandymas išsilaisvinti iš didžiųjų pasaulio žaidėjų įtakos ir panaudoti kosmosą žmonių kasdienai.

Šią savaitę Lietuva patyrė vieną didžiausių šių metų elektros kainų šuolių. Antradienį „Nord Pool“ biržoje elektros kaina ryte ir vakare pakilo iki 1 €/kWh (1000 Eur/MWh). Tokie svyravimai nėra atsitiktiniai – tai signalas, kad energetikos sistema keičiasi, o disbalanso atvejų tik daugės.

Remiantis Sentio universiteto šiemet atlikta apklausa JAV, net 49 procentai amerikiečių, susiduriančių su emociniais sunkumais, jau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ kaip į savotiškus terapeutus. Ši tendencija kelia klausimą – ar emocinę paramą galintis imituoti algoritmas iš tiesų gali pakeisti žmogų?

Dar prieš dešimtmetį kompiuterinis raštingumas reiškė mokėjimą naudotis tekstų rengyklėmis ar interneto naršykle. Šiandien tai jau tik bazinis lygmuo – pasaulis keičiasi greičiau nei kada nors anksčiau, o skaitmeninės technologijos iš esmės transformuoja mūsų darbą, mokymąsi ir kasdienybę

Naujausias tyrimas atskleidė didžiausias Lietuvos gyventojų baimes internete ir netikėtą paradoksą. Pasirodo, didžiausią nerimą žmonėms kelia jau ne kompiuteriniai virusai, o kur kas asmeniškesnės grėsmės – pavojus prarasti savo tapatybę ar asmeninius duomenis.

Jau pirmąjį spalio dešimtadienį, atliekant pavedimus eurais, banko sistemos ims tikrinti, ar gavėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu. Nors šia naujove siekiama dar labiau padidinti bankinių pavedimų saugumą ir sumažinti sukčiavimo riziką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali mėginti ją apeiti.

Populiarioji kultūra mus įtikino, kad sėkmingiausiems pasaulio verslininkams diplomas nereikalingas. Ar universitetas šiandien vis dar stovi inovacijų kūrimo priešakyje ir ar Lietuvos švietimo ekosistema, kurioje kasmet tūkstančiai abiturientų siekia aukštojo mokslo diplomo, yra pajėgi ugdyti ateities inovatorių kartą?

Šį kartą norėčiau pateikti platesnį matymą ir prognozes, kokiais etapais einame ir kur link mus atves dirbtinio intelekto (DI) įsiveržimas švietime. Kad lengviau būtų suprasti, pabandžiau tai metaforiškai susieti su klasikiniu gedėjimo proceso modeliu ir jame psichiatrės E. Kübler-Ross išskirtomis penkiomis pagrindinėmis gedėjimo stadijomis – neigimu, pykčiu, derybomis, depresija ir susitaikymu.

Artėjant senjorų savaitei vis daugiau dėmesio krypsta į vyresnę šalies auditoriją, kuriai gali prireikti pagalbos šiandieniniame greitai besikeičiančiame pasaulyje. Vyresnio amžiaus lietuviai vis dažniau mokosi, kaip naudoti DI įrankius, tačiau jų skaitmeninių įgūdžių lygis vis dar yra žemesnis nei vidutinio europiečio.

Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“ visus automatizuojamus darbus perkeltų DI, tektų atsisakyti 36 proc. darbuotojų atliekamo darbo – tai prilygtų maždaug 80 tūkst. atleidimų. „Ford“ vadovas prognozuoja, kad DI ateityje panaikins pusę visų biuro darbuotojų darbų. JAV šis procesas jau turi pavadinimą – „Didysis susitraukimas“

Pasaulio ekonomikos forumui prognozuojant, kad iki 2030-ųjų IT profesijos bus paklausiausios visoje darbo rinkoje, Lietuvos darbo rinkos ekspertai pabrėžia – ši sritis atvira plačiam žmonių ratui. Joje ypač reikalingi tie specialistai, kurie gali būti tarpininkais tarp technikų ir klientų bei moka sukurtas inovacijas parduoti.

Europos forume Alpbache nuskambėjo itin rimtas perspėjimas, susijęs su technologijų ateitimi ir mūsų visuomenės pagrindais. „Signal Foundation“ prezidentė Meredith Whitaker pabrėžė, kad naujosios dirbtinio intelekto formos, vadinamos DI agentais, gali tapti viena didžiausių grėsmių privatumui ir demokratinėms laisvėms.