2025 metų pradžia „fintech“ sektoriui bei elektroninių pinigų ir mokėjimo įmonėms pažymėta reikšmingu augimu ir investicijų pritraukimu. Lietuvos banko (LB) duomenimis, elektroninių pinigų ir mokėjimo įmonių pajamos pirmąjį metų ketvirtį augo apie 12 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o specializuoti bankai fiksavo dar ryškesnius pokyčius, tarp kurių beveik 50 proc. indėlių augimą.

Daugelis moksleivių, rinkdamiesi studijų kryptį, galvoja apie tarptautinę karjerą kaip apie išvykimą į užsienį. Tačiau elektronikos inžinerija šiandien paneigia šį stereotipą. Kaip rodo Kaune veikiančių didžiųjų elektronikos gamintojų pavyzdžiai, tai profesija, kuri iš esmės yra globali – dirbdamas Kaune tampi tarptautinių komandų dalimi, prisidedi prie pasaulinės reikšmės projektų ir kuri technologijas, naudojamas įvairiuose žemynuose.

Nors Lietuvoje daugėja pažangių dirbtiniu intelektu (DI) paremtų technologijų, svarbiausia grandis – visgi žmonės. Įmonės šiandien kelia labai aukštus lūkesčius: ieško specialistų, kurie gebėtų atlikti konkrečias užduotis, o jų rinkoje nedaug. Todėl nenuostabu, kad patyrusių DI profesionalų atlyginimai siekia net iki 10 tūkst. eurų.

Energijos vartojimo efektyvumo judėjimo asociacija pristatė naujausią pasaulinį tyrimą, kuriame atskleidžiamos pagrindinės kliūtys pramonės sektoriams diegiant energiją taupančius sprendimus. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spartinti efektyvumo priemonių diegimą ir stiprinti įmonių konkurencingumą.

Rugpjūtis Lietuvoje – vėsus, vėjuotas ir ne toks saulėtas, kaip birželis ar liepa. Elektros energijos kainoms biržoje įtakos turėjo ne tik dėl orų susitraukusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir planiniai regiono infrastruktūros remonto darbai. Ekspertai tikina, kad rugpjūtį didmeninė kaina biržoje brango beveik 73 proc., todėl dalis vartotojų sulauks didesnių sąskaitų už elektros energiją.

Filmai „Matrica“ (1999) ir „Avataras“ (2009) – tarsi du veidrodžiai, atspindintys skaitmeninio pasaulio dvilypumą: vienas rodo pavergimą technologinėje simuliacijoje, kitas – išsilaisvinimą per technologijas. Abu filmai kritiškai permąsto ribą tarp tikrovės ir virtualumo, tarp žmogaus ir mašinos. Jie padeda ne tik analizuoti skaitmeninę kultūrą, bet ir išsikelti klausimą: ar žmogaus pasaulėžiūra ir pasirinkimai tebėra jo paties valioje?

Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms.

Idealios asmenukės socialinėse medijose tapo norma, nes dauguma vartotojų naudoja filtrus ir ištobulina kiekvieną nuotrauką, kurią jie įkelia. Tai įpratino žmones prie perdėtai tobulų vaizdo įrašų ir dabar vartotojams kartais net nekyla klausimas, ar už idealo slypi tikras žmogus. Dirbtinio intelekto kūriniai gali iškreipti žmonių požiūrį į nuomonės formuotojus.

Žmonės dažnai nori pasidžiaugti asmeniniais ar paauglių pasiekimais socialinėse medijose, bet daugelis pamiršta, kad internete nuotrauka pradeda gyventi savo gyvenimą. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto vaizdo klastočių svetainės iš atvaizdų gali sukurti vaizdo įrašus, perkelti žmones į aplinką, kur jie nėra buvę ar įamžinti darant kažką, ko jie niekada nedarė.

Šiuolaikinė darbo rinka tampa vis sudėtingesnė jauniems žmonėms, vos pradedantiems savarankišką gyvenimą. Nors prognozuojama, kad pasaulyje artimiausiais metais atsiras dešimtys milijonų naujų darbo vietų, tai dar nereiškia, kad galimybės bus pasiekiamos visiems. Augantis automatizavimas ir vis labiau plintanti dirbtinio intelekto įtaka kelia nerimą net gerai išsilavinusiems absolventams, kurie vis dažniau abejoja dėl savo ateities stabilumo.

Kauno technologijos universiteto Kibernetinio saugumo kompetencijų centras kartu su KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedra praėjusį šeštadienį surengė vienos dienos „Kibernetinio sprinto 2025“ intensyvią vienos dienos stovyklą.

Šriodingerio katinas gali būti gyvas arba ne. Tačiau rugsėjo 11 d. Prasidedantis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ dalijasi žiniomis ir puikiai jaučiasi jau 22 metus. Jungtinės Tautos 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kvantinio mokslo ir technologijų metais. Atsižvelgiant į tai, festivalio programoje nemažai dėmesio bus skiriama kvantinėms technologijoms ir jų taikymams.

Navigacijos programa „Waze“ milijonams vairuotojų visame pasaulyje yra nepamainomas įrankis, atsiradęs iš paprasto klausimo – kaip padėti žmonėms išvengti spūsčių kelyje? Platformos bendrąįkūrėjas Uri Levine pasakoja, kad kiekvienos didelės idėjos ir milijoninio vienaragio startas – problema, kurią nutariama išspręsti.

Pasaulio Ekonomikos Forumas skelbia, kad per 5 metus 75 proc. įmonių naudos dirbtinį intelektą (DI) savo veikloje. Specialistai, kurie gebės derinti savo įgūdžius ir DI, turės pranašumą prieš kitus kandidatus. Ruoštis turi ir universitetai, kurie augina specialistus, gebančius dirbti virsmą išgyvenančioje darbo rinkoje.

Dirbtinio intelekto (DI) ir kitos naujosios technologijos vis labiau plinta kelionių ir viešbučių verslo sektoriuose. Per pastaruosius metus trečdalis Lietuvos gyventojų pasitelkė DI įrankius kelionių ar išvykų planavimui, rodo naujas tyrimas.