Lietuvoje galvaninių elementų tvarkymo įpročiai keičiasi: per penkerius metus net 30 proc. sumažėjo gyventojų, kurie baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerį. Tiesa, išaugo tų, kurie galvaninius elementus kaupia namuose, rodo atliktas visuomenės tyrimas.

Naujausiais duomenimis, maždaug pusei Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių darbą susirasti trukdo skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Skaitmeninio raštingumo stoka koją pakiša visuose etapuose: tiek ieškant darbo, tiek dalyvaujant darbuotojų atrankose, tiek įsidarbinus.

SEO arba paieškos sistemų optimizavimo technologijos prasidėjo kaip tinkamų raktažodžių kartojimo turinyje ir nuorodų įterpimo praktika. Ir netruko virsti į manipuliavimo, duomenų, iššokančių reklamų, sufabrikuotų rekomendacijų socialiniuose tinkluose bei didžiųjų kalbos modelių erzinimo visais įmanomais būdais tinklą. Tokį įvairialypį ir sudėtingą, jog šiai interneto magijos sričiai prireikė atskiro tarptautinio renginio.

Reaguodama į pastarosiomis dienomis pristatytas įstatymų iniciatyvas – siūlymus taikyti lengvatinį PVM tarifą elektromobiliams bei plėsti įkrovimo infrastruktūrą degalinėse – energetikos bendrovė teigia, kad didžiausią ir greičiausią poveikį rinkai turėtų būtent elektromobilių paklausos skatinimo priemonės.

Pastaruoju metu padidėjusios degalų kainos kelia daug diskusijų. Esant tokiai situacijai, dalis vairuotojų prisimena ir alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Peržiūrėjus atviruosius AB „Regitra“ ir LR Susisiekimo ministerijos duomenis, susijusius su lengvųjų automobilių (M1 kategorija) degalais, stebima chaotiška situacija. Lietuvoje šiuo metu yra 11 unikalių degalų rūšių ir net 39 skirtingos šių degalų rūšių kombinacijos.

Panevėžyje kovo mėnuo tapo neatsiejama „Inžinerija – Panevėžio DNR“ dalimi. Jau ketverius metus iš eilės organizuojamas renginių ciklas telkia visus inžinerijos smalsuolius, kviesdamas juos per praktines veiklas, eksperimentus ir susitikimus atverti technologijų ir tiksliųjų mokslų pasaulį bei paskatinti domėjimąsi inžinerinėmis profesijomis.

Technologijų amžius darbo paieškos procesą pavertė ginklavimosi varžybomis: šiandien, siųsdami savo gyvenimo aprašymą į svajonių poziciją, jūs konkuruojate ne tik su kitais specialistais, bet ir su robotais. Realybė, su kuria jau susiduria Lietuvos darbdaviai bei kandidatai, primena mokslinės fantastikos filmą: atrankose masiškai dalyvauja netikri kandidatai, ginkluoti dirbtiniu intelektu.

Klaipėdos universitetas jau 26-ąjį kartą surengė išskirtinį renginį moksleiviams, mokytojams ir tėvams „Iškeisk pamoką į paskaitą“, kuris šiemet tapo vienu didžiausių per visą savo istoriją. Per keturias dienas universitetas subūrė apie 3000 dalyvių iš visos Lietuvos, pasiūlęs beveik 60 paskaitų, dirbtuvių ir patyriminių veiklų.

Nors absoliučiais skaičiais Lietuvos pramonė auga, jos santykinis svoris šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių – inžinerijos ir technologijų sektorius toliau stiprina pozicijas. Per 2025 metus šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį (23,4 proc.) viso lietuviškos kilmės eksporto ir yra geriausias rezultatas nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Ką bendro turi mokslinė fantastika ir technologijų laboratorijos? Daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Fantastikos autoriai dažnai tampa idėjų pranašais – jų vaizduotės sukurtos istorijos įkvepia išradėjus, o kartais tiesiogiai virsta inžineriniais projektais. Šiandien, kai dirbtinis intelektas ir robotika sparčiai skverbiasi į mūsų kasdienybę, fantastika ir realybė žingsnis po žingsnio susilieja.

Sukilusi įtampa Artimuosiuose Rytuose primena, kad energetinis saugumas Europai išlieka itin svarbus. Prie saugumo užtikrinimo prisideda ir Baltijos šalys – atsinaujinančių energetikos išteklių projektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau sėkmingai stiprina energetinę autonomiją ir atsparumą

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

Europa, siekianti tapti pirmuoju anglies dioksido požiūriu neutraliu žemynu pasaulyje, kasmet už energijos importą sumoka apie 380 mlrd. eurų, o elektros kainos čia kelis kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje. Ekspertų vertinimu, pramonės elektrifikacija ir efektyvesnis energijos vartojimas gali padėti Europai kasmet sutaupyti iki 250 mlrd. eurų ir sustiprinti ilgalaikį ekonominį atsparumą.

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

Pastarieji įvykiai, kuriuos tinkamai derėtų įvardinti kaip specialiąją karinę operaciją Irane, sukėlė didelį sujudimą tarp politikų, mokslininkų ir verslo atstovų. Politikai skubėjo kreiptis į konkurencijos tarybas, šaukti šalių gynimo tarybas, mokslininkai ekspertai ėmėsi diskutuoti apie rinkos konkurenciją ir kitus susijusius aspektus.