Kol Europos Sąjunga dar derina bendrą strategiją dėl kieto būvio baterijų technologijų nepriklausomybės nuo Azijos gamintojų, Lietuva turi unikalią galimybę imtis lyderystės regione. Lietuvai tai – galimybė tapti technologijų testavimo, gamybos bei integracijos centru regione.

Jei anksčiau robotai, DI ir žmonės veikė atskirai, šiandien technologijos leidžia jiems bendradarbiauti – atlikti tas pačias užduotis, dalintis atsakomybe ir net fizine darbo erdve. Visa tai keičia ir lyderystės sampratą: vadovai turi būti pasirengę priimti DI agentus ir robotus kaip pilnaverčius komandos narius ir gebėti efektyviai vadovauti mišriems kolektyvams, kuriuose susilieja žmogaus patirtis ir technologijų galimybės.

Prancūzija siūlo iniciatyvą dėl nepilnamečių apsaugos internete, kuriai ketina pritarti ir Ispanija, Graikija bei Airija.Siekiama Europos Sąjungos mastu įvesti naujus įstatymus, draudžiančius jaunesniems nei 15 metų asmenims naudotis socialiniais tinklais. Šie teisės aktai platformoms įvestų pareigą tikrinti vartotojų amžių, o už šio reikalavimo nesilaikymą grėstų griežtos finansinės sankcijos.

Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų, kurie į savo kasdieninio apsipirkimo įpročius praturtina dirbtinio intelekto sprendimais ir patarimais, augimas – vien per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų skaičius augo įspūdingais 50 %.

Daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių prie ekranų praleidžia daugiau laiko, nei rekomenduoja specialistai. Priklausomybės nuo skaitmeninio pasaulio ženklai dažnai prasideda tyliai – kai vaikui tampa sunku išlaikyti dėmesį, kyla emociniai svyravimai ar išnyksta noras bendrauti. Psichologai ir priklausomybės ligų specialistai įspėja: delsti pavojinga, tačiau šalia esančių suaugusiųjų dėmesys ir pokalbiai gali tapti esmine pagalba.

Nors vis daugiau šalių skatina skaitmeninius atsiskaitymus, vis dažniau kyla klausimas – ar galima visiškai atsisakyti grynųjų pinigų? Visuomenėje kyla diskusijos dėl skaitmeninės atskirties, saugumo, privatumo bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Norvegijoje šis klausimas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir vyriausybės dėmesio.

Artėjant brandos egzaminų sesijai, mokytojai išskiria skaitmeninių mokymosi priemonių naudą abiturientų ugdymo procese. Net 66 proc. mokytojų teigia, kad šių priemonių naudojimas yra tapęs neatsiejama jų darbo dalimi, atskleidžia pedagogų apklausa.

Gegužės pradžioje Vilnius buvo technologinės pažangos sostinė – Inovacijų agentūra į „Vilnius SpaceDays 2025“ renginį subūrė Europos kosmoso industrijos atstovus ir politikos formuotojus, kurie aptarė sektoriaus aktualijas, svarbiausias technologijas, misijas bei programas. Ypatingas dėmesys konferencijoje šiemet skirtas Italijos pasiekimams kosmoso srityje ir Lietuvos bendradarbiavimo su šia šalimi galimybėms.

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni. Deja, panašu, kad inžinierių Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks.

Beveik pusė lietuvių (47 proc.) pritaria, kad elektriniai automobiliai prisideda prie gamtos saugojimo ir anglies dvideginio išmetimo mažinimo. Tai daug daugiau žmonių nei Latvijoje ir Estijoje, kur tik 30 proc. ir 28 proc. apklaustųjų mano, kad elektriniai automobiliai yra naudingesni gamtai nei įprasti automobiliai ir prisideda prie taršos lygio mažinimo.

Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis yra 162 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o Europos vidurkis yra apie 142 pramonių robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

Technologijų entuziastas, aukščiausio lygio tarptautinius laurus skinančios Lietuvos moksleivių robotikos bendruomenės „Lituanica X“ vadovas, robotikos lygos įkūrėjas Algirdas Augustaitis įsitikinęs: kiekvienas vaikas iš prigimties yra inžinierius ir kūrėjas. Maži vaikai nuolat kažką konstruoja, dėlioja, stato pilis ar bokštus. Tačiau laikui bėgant, kiti interesai bei veiklos užvaldo jų dėmesį, ir jie liaujasi kurti.

Seniai praėjo laikai, kai visi automobilių gamintojai konkuravo tarpusavyje kurdami unikalius inžinerinius projektus. Dauguma prekių ženklų susigrupavo į milžiniškus koncernus, kad galėtų dalintis įvairių modelių dalimis, tačiau dabar net ir visiškai skirtingos bendrovės pradeda kalbėti apie susijungimą.

Elektromobilių parko augimas Lietuvoje įgauna pagreitį – „Regitros“ duomenimis, pastaruosius kelerius metus šių automobilių skaičius šalies keliuose kasmet paauga vidutiniškai 50 proc. Pagrindiniai elektromobilių parko plėtros katalizatoriai yra finansinės paskatos (48 proc.) ir infrastruktūrinės lengvatos (23 proc.), rodo atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.

DI sugeneruotos dainos tiesiogiai konkuruoja su autorių teisėmis saugomais kūriniais, kuriuos panaudojus be leidimo jos yra „sukurtos“. Tačiau dabartinis teisinis reguliavimas kūrėjų nuo to neapsaugo. Jau ir technologijų sektoriaus atstovai baiminasi, kad jų sistema ims griūti, jeigu nesusitars su autoriais. Todėl Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame svarbiausiame Europos autorių teisių srities metų renginyje daugiausia dėmesio buvo skirta DI licencijavimo klausimui.