Belaukdami švenčių daugelis jau dabar išgyvena šventinį bruzdesį. Namai pulsuoja muzikos ritmu, žybsi lempučių girliandos, tinkle sujungiama arba kraunasi namų valymo įranga, apsišvarinimo vajui atitaria ūžiančios skalbimo mašinos, išbandomi nauji receptai elektriniuose maisto ruošimo prietaisuose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti pavojinga tiek elektros tinklo ar visų namų saugumui, tiek ir elektronikos prietaisams.
Belaukdami švenčių daugelis jau dabar išgyvena šventinį bruzdesį. Namai pulsuoja muzikos ritmu, žybsi lempučių girliandos, tinkle sujungiama arba kraunasi namų valymo įranga, apsišvarinimo vajui atitaria ūžiančios skalbimo mašinos, išbandomi nauji receptai elektriniuose maisto ruošimo prietaisuose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai gali būti pavojinga tiek elektros tinklo ar visų namų saugumui, tiek ir elektronikos prietaisams, rašoma Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) pranešime žiniasklaidai.
Pamirštos taisyklės lemia daug problemų
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Tapo taip įprasta, kad technologijos mums tarnauja, kad jos nepavargsta ir nesiskundžia, kad pamirštame paprasčiausias saugaus jų naudojimo taisykles. Įsivaizduojame, kad skubėdami išlošime laiko, tačiau gali nutikti priešingai. Juk turbūt niekas nenori, kad per patį švenčių įkarštį sugestų kuris nors svarbus prietaisas ar dar blogiau, kad tektų ieškoti elektriko tinklo gedimui sutaisyti“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad neatsakingas elektronikos prietaisų naudojimas didina elektronikos atliekų kiekį, o tai sukelia daugybę problemų globaliu mastu. Viena vertus, dėl to, kad tokios atliekos sunkiai perdirbamos, kita vertus, naujiems prietaisams pagaminti naudojami iškastiniai ištekliai, kurie sparčiai senka.
Kas vyksta, kai net rūksta
Kas atsitinka, kai į vieną elektros tinklo grandinę sujungiame daug prietaisų, kurių dalis yra dar ir labai galingi, kaip pavyzdžiui, orkaitė, viryklė, lygintuvas, dulkių siurblys? Jei tokie prietaisai ima daugiau srovės nei laidai ar saugikliai leidžia, gali sumažėti įtampa. Kartais dėl to stebime pritemus lempas, silpniau dirbančius variklius ir pan. Kraštutiniu atveju saugiklis elektros grandinę išjungia. Jeigu neišjungę prietaisų įjungsime elektros grandinę, tai gali sukelti pavojingą įtampos piką.
„Kai tinkle vienu metu veikia daug galingų prietaisų, įtampa pradeda svyruoti: tai pakyla, tai nukrenta. Vartotojas to nepastebi, bet telefonas pastebi labai greitai. Tokie staigūs šuoliai pirmiausia paveikia įkroviklius: jie gali pradėti veikti nestabiliai, kaisti, arba tiesiog nebesuteikti tokio stabilaus maitinimo, kokio reikia telefonui. Jei įtampos svyravimas stipresnis, nukenčia ir pats telefonas.
Krovimo valdiklis yra labai jautrus komponentas, ir būtent jis dažnai reaguoja į tinklo nestabilumą. Dėl to telefonas ima krautis lėčiau, praranda greitąjį krovimą, kaista arba su laiku pastebimai sumažėja baterijos talpa. Nėra garantijos, kad taip nutiks, bet rizika tokioje aplinkoje akivaizdžiai didesnė“, – pasakoja „CantStop“ išmaniosios telefonų taisyklos vadovas Alim Rubinskiy.
Jis taip pat paaiškino, kuo pavojingas trumpas jungimas tinkle, jei tuo metu kraunasi telefonas. Trumpas jungimas dažniausiai sukelia labai staigų įtampos kritimą, po kurio seka toks pat staigus atšokimas. Tokį šuolį ne kiekvienas įkroviklis „suvirškina“, dažnai būtent kroviklis pirmas nustoja veikti arba pradeda veikti nestabiliai. Stipresnio šuolio metu gali būti pažeistas ir telefono krovimo valdiklis. Pasekmės būna įvairios: telefonas nebemato laido, kraunasi tik tam tikru kampu, dingsta greitas krovimas. Iš išorės tai atrodo kaip paprastas gedimas, bet iš tikrųjų būna aišku, kad priežastis yra tinklo trikdis.
Ne garsiai ir ne staiga, bet – bėda
„Vienas klientas kiekvieną naktį kraudavo telefoną lovoje. Viskas atrodė normalu, kol vieną rytą pamatė iškilusį ekraną. Baterija tiesiog tyliai išsipūtė nuo šilumos ir nuolatinio 100 proc. krovimo. Kitas atvejis, kai biure įjungė galingą įrangą, įvyko trumpas tinklo svyravimas, ir tą pačią dieną trys kolegos pastebėjo, kad jų telefonų nebegalima įkrauti greitojo krovimo režimu. Minėta galinga įranga buvo įjungta tuo metu, kai telefonai buvo kraunami. Niekas nieko nepastebėjo, bet vidiniai komponentai į tą šuolį sureagavo“, – prisimena A. Rubinskiy.
Pasak jo, klasikinių nutikimų garažuose atvejais telefonai kraunami ten, kur veikiančių prietaisų daug, o tinklas nestabilus. Po kelių mėnesių akumuliatoriai praranda didelę talpos dalį vien dėl šilumos ir įtampos kaitaliojimosi. Tokie atvejai rodo paprastą faktą: telefonas labai jautrus aplinkai, kurioje yra kraunamas.
Telefonų gedimų žinovas taip pat primena, kad ličio baterijos nelabai mėgsta būti nuolat visiškai pilnos. Kai telefonas paliekamas krauti visą naktį ar net visą dieną, baterija patiria ilgalaikį stresą. Ji šyla, dažniau išsijungia įkrovimo apsaugos, ir su laiku talpa tiesiog ima mažėti daug greičiau nei turėtų: „Iš praktikos matome labai aiškiai: tokie telefonai greičiau „pavargsta“.
Pavyzdžiui, ryte akumuliatoriaus įkrova mažėjo perpus greičiau nei įprastai, vakare jau nebetempia. Yra buvę atvejų, kai dėl ilgo šiluminio krūvio baterija išsipučia. Tai nutinka ne garsiai ir ne staiga, tiesiog tyliai pradeda kelti ekraną. Žmonės dažnai sako: „Bet telefonas naujas, kodėl taip vyksta?“ O priežastis paprasta: nuolatinis 100 proc. lygis ir šiluma baterijai yra labai nepalankus derinys.“
Kas gali nutikti prietaisams dėl staigių įtampos kritimų ar šuolių:
- Televizoriai ir kompiuteriai persikrauna. Dėl to gali būti prarasti nustatymai ar net dalis duomenų.
- Sugenda kietieji diskai, o tai irgi lemia duomenų praradimą.
- Pradeda mirksėti arba sugenda LED elektros lemputės.
- Sugenda pagrindinės plokštės, procesoriai, ekranai.
- Sugenda kraunamų telefonų krovikliai ar baterijos.
Negana to, esant perkrautai elektros tinklo grandinei ir jeigu nėra apsaugos, kaista laidai, netgi kyla gaisro rizika, prietaisai gali pradėti degti, imti lydytis jų dalys. Nors dauguma šiuolaikinių turi vidines apsaugos sistemas ir dėl to išsijungia, kartais jie irgi gali pradėti veikti nestabiliai, įsijungti klaidų pranešimai, o atkurti buvusiai tvarkai gali prireikti meistro.
„Elektronikos prietaisų gedimai – tai ne vien papildomos išlaidos ar laiko gaišatis. Tai ir nuostolis aplinkosaugai, globaliai ekonomikai, Žemės ištekliams. Elektronikos atliekos visame pasaulyje auga sunkiai suvokiamu greičiu. Pavyzdžiui, 2022 m. jų kiekis per metus buvo 62 mln. tonų, o jau 2030 m., kaip prognozuojama, šis skaičius išaugs iki 82 mln. tonų.
Elektronikos atliekų apimtis auga penkis kartus greičiau nei jų oficialiai perdirbama. Neatsitiktinai Europos atliekų mažinimo savaitės (EWWR) metu pabrėžta, kad šie metai ypač svarbūs, sprendžiant problemą. Atkreipiamas dėmesys į taisymo, pakartotinio naudojimo ir geresnio perdirbimo svarbą. Atsakinga vartotojų elgsena, laikantis svarbių taisyklių, irgi prisideda prie tvarumo“, – atkreipia dėmesį EPA vadovas L. Ivanauskas.
