Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo. 
Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo.
Asociatyvi pranešimo autorių pateikta nuotr.
Tradicinių priemonių nebeužtenka – reikia inovacijų
Paklaustas, kokie pagrindiniai techniniai iššūkiai kyla bandant stebėti tokio tipo objektus, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantas, įmonės „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis sako, kad tradiciniais radarais tokio tipo objektai virš 5 km aukščio sunkiai aptinkami, tokia aplinka itin sudėtinga veikti su dronų technologija – išretėjęs oras, temperatūra, kuri svyruoja nuo -40 iki -70 laipsnių, didelis greitis, neprognozuojama objekto skrydžio trajektorija.
Meteorologiniams balionams, nakties metu skrendantiems 200 km/val. greičiu 1–3 km aukštyje ir aukščiau, aptikti reikalingos netradicinės bepiločių orlaivių priemonės. „Sprendimai bus kuriami iš esmės naujai arba pritaikyta karo pramonei skirta technologija, kuri galėtų aptikti–lokalizuoti balionus“, – priduria įmonės vyr. inžinierius Ignas Senovaitis.
Operatyvių ir efektyvių sprendimų paieškos
Minėtos įmonės atstovai buvo pakviesti dalyvauti informacinėje sesijoje „Technologiniai sprendimai oro erdvės saugumui užtikrinti“, kurioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra Lietuvos mokslo ir verslo atstovus kvietė operatyviai kurti ir praktiškai pritaikyti technologinius sprendimus, galinčius padėti aptikti, atpažinti, prognozuoti, neutralizuoti ar lokalizuoti oro erdvės pažeidimus – ypač susijusius su iš Baltarusijos leidžiamais meteorologiniais balionais ir kitais objektais, keliančiais grėsmę visuomenės bei nacionaliniam saugumui. „Mūsų įmonė yra įtraukta į verslo konsorciumo sudėtį ir kartu su kitais konsorciumo nariais pateiks sprendinį problemai spęsti“, – priduria M. Dorelis.
Pasidomėjus, ar įmanoma automatizuoti meteorologinių balionų aptikimą taip, kad sistema realiu laiku perspėtų oro uostų tarnybas apie grėsmę, pašnekovas patikina: tokie sprendiniai galimi, tačiau reikalingi moksliniai eksperimentiniai tyrimai, įtvirtinantys sprendinio patikimumą.
„Klausimas, ar įmanoma saugiai neutralizuoti meteorologinius balionus ore, kad nekiltų pavojus civiliams ar infrastruktūrai – kol kas yra vienas iš sudėtingiausių sprendžiamų uždavinių. Mūsų komanda turi sprendinį prototipo stadijoje ir šis sprendinys bus pristatytas komisijai vertinimui“, – sako M. Dorelis.
Dronai technologinę pažangą demonstruoja daugelyje sričių
„Šiuo metu nėra įgyvendintas teisinis ES reikalavimas stebėti ir kontroliuoti dronų oro erdvę technologinėmis priemonėmis, nėra atsakingos institucijos, kuri galėtų atlikti civilių dronų aptikimą ir neutralizuoti neautorizuotus dronus ir jų skrydžius bei atlikti jų techninę patikrą. Technologijos nuolat tobulėja, atsakyti, kaip keisis jos penkerių metų laikotarpyje – itin sudėtinga, tačiau vienareikšmiškai galima teigti, kad dronų technologijose bus naudojamos pradinio dirbtinio intelekto apraiškos, tuo pačiu tobulės ryšio technologijos“, – sako I. Senovaitis.
Kol kas, pasak specialistų, dar anksti teigti, kad dirbtinis intelektas greitai „apsimokys“ atlikti ar analizuoti nebūdingas situacijas ir prisitaikyti prie jų. „Tačiau manau, kad tai – neatsiejama dalis duomenų vertinimui, trajektorijų prognozavimui ir skubiam sprendimų priėmimui“, – tikina pašnekovas.
Tiesa, nors dronų vaidmuo saugant oro erdvę – dar paieškose, šie bepiločiai orlaiviai demonstruoja technologinę pažangą kitose srityse. „Jau dabar dronų technologijos naudojamos kaip sprendiniai precizinių duomenų rinkimui, sudėtingų giliųjų technologijų pagalba duomenų apdorojimui ir robotizuotų technologijų įgalinimui, eliminuojant žmogiškąjį faktorių, atlikti žemės ūkio technologinius procesus, tiksliau – su mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis ir mažesniu poveikiu aplinkai“, – vardija M. Dorelis.
