Viešojo ir privataus sektoriaus įmonių automobilių parkai Lietuvoje sparčiai elektrifikuojami, o tai, anot ekspertų, signalizuoja apie masto ekonomiją. Ar tai žaliosios politikos rezultatas, ar pavyzdys, kad elektromobiliai tapo ekonomiškai naudingi verslui?
Viešojo ir privataus sektoriaus įmonių automobilių parkai Lietuvoje sparčiai elektrifikuojami, o tai, anot ekspertų, signalizuoja apie masto ekonomiją. Ar tai žaliosios politikos rezultatas, ar pavyzdys, kad elektromobiliai tapo ekonomiškai naudingi verslui?
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Mastas rodo, kad elektromobiliai perkami jau ne vien dėl ekologijos
„Telia Lietuva“ dar 2022-aisiais įsigijo 115 elektra varomų komercinių automobilių, o 2025 m. parką papildė dar 11 lengvųjų elektromobilių ir 19 įkraunamų hibridų. Bendrovė pranešė, kad du trečdalius viso jos automobilių parko jau sudaro elektromobiliai.
Savo ruožtu Energijos skirstymo operatorius (ESO) paskelbė planą 2025 m. įsigyti 390 komercinių elektromobilių. Po šio atnaujinimo daugiau kaip pusė ESO transporto parko bus varomas elektra. 2024 m. Valstybinės miškų urėdijos darbuotojai taip pat persėdo į 88 elektromobilius.
Kaip pastebi energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ Elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta, tokia įmonių automobilių parkų elektrifikacija signalizuoja apie masto ekonomiją, o vien žalių idėjų, anot pašnekovo, tam nepakanka – verslui svarbi ir efektyvi veikla.
„Minėti pavyzdžiai rodo, kad elektromobiliai gali būti ekonomiškai naudingi, patogūs eksploatuoti, o ateityje situacija tik gerės: vis labiau mažėja automobilių kainų skirtumai tarp vidaus degimo variklių bei elektros pavaros, viena įkrova nuvažiuojama vis toliau, per pastaruosius metus infrastruktūra pastebimai išsiplėtė, mes taip pat daug dėmesio skiriame patogiai įkrovimo apskaitai“, – aiškina E. Balta.
Kainuoja tiek pat, bet 100 km nuvažiuoja pigiau
Ekspertai pabrėžia, kad elektros pavara nėra panacėja kiekvienam verslui, tačiau įmonėms, kurių lengvųjų ar nedidelių komercinių automobilių maršrutai yra nuspėjami, elektromobiliai jau gali rodyti netgi greitesnį atsiperkamumą nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės.
„Elektromobilumo pritaikymas versle nėra vienareikšmis, elektromobilio naudojimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Tas pagrįstumas susideda iš automobilio kainos, eksploatacijos kaštų, naudojimo patogumo ir reguliavimo aplinkos“, – sako Lietuvos komercinio metų automobilio komisijos narys, įmonės „AD Rem Transport“ direktorius Antanas Šimelis.
Pažvelkime į pirmąją dedamąją – automobilio kainą. Lietuvoje pastaruoju metu į populiariausių komercinių elektromobilių viršūnę dėl valstybės ir privačių įmonių užsakymų pakilo „Toyota“ modeliai, todėl juos verta palyginti. „Proace City“ su dyzeliniu varikliu kainuoja nuo 24 750 eurų, o elektrinis, kokių 390 vienetų užsisakė ESO, – nuo 35 000 eurų.
Juridiniai asmenys gali atskaityti PVM, be to, jiems taikoma 4 000 eurų kompensacija už elektromobilį. Atlikus nesudėtingus skaičiavimus matyti, kad elektromobilis kainuoja vos keliais šimtais eurų brangiau už dyzelinį modelį, tačiau dėl konstrukcinių ypatybių jo aptarnavimas gerokai pigesnis, taip pat mažesni energijos kaštai.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) 2025 m. antrąjį ketvirtį paskaičiavo, kad važiavimas elektromobiliu 100 km vidutiniškai kainuoja 4,99 euro, o benzininiu automobiliu – apie 9,18 euro.
„Pagal LEA skaičiavimus, važiuoti elektromobiliu yra gerokai pigiau. Žinoma, priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir naudojimo, 100 km kaina gali skirtis: įkraunant elektromobilį iš privataus tinklo ar naudojant saulės pagamintą elektrą, 100 km gali kainuoti vos kelis eurus, lėto įkrovimo stotelėse – apie 5 eurus, o greitojo (HPC) įkrovimo stotelėse – apie 7 eurus. Bet kuriuo atveju tai vis tiek pigiau, nei pildyti baką benzinu ar dyzeliu“, – skaičiuoja E. Balta.
Ekonomiškiausia ir patogiausia – derinti lėtą ir greitą įkrovimą
Automobilių nuomos prekių ženklo „Sixt Lietuva“ pardavimų vadovas Valdas Stanislovaitis atkreipia dėmesį, kad, plečiant elektromobilių parką įmonėje, reikėtų turėti savo infrastruktūrą, kadangi į viešojo įkrovimo stoteles, pasak eksperto, labiau reikėtų žiūrėti kaip į patogumą tolimesnėse kelionėse.
Todėl geriausia ir realiausia, V. Stanislovaičio teigimu, energijos krepšelį optimizuoti derinant skirtingus įkrovimo būdus: naudoti lėtąjį (AC) įkrovimą naktiniais tarifais arba įmonės parke iš savo sugeneruotos energijos (11–22 kW galia), o greitąjį (DC) įkrovimą – tolimesnėse kelionėse, komandiruotėse ar kitose nestandartinėse situacijose.
Anksčiau vienu iš elektromobilių trūkumų įmonėse buvo laikoma suvartojamos energijos apskaita. Su degalais viskas paprasta: darbuotojams išduodamos degalų kortelės, o visi duomenys automatiškai nugula į buhalteriją. Tačiau dabar ir elektros tiekėjai gali pasiūlyti supaprastintus sprendimus verslui.
Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ siūlo įkrovimo paslaugas verslui su prieinama bendra infrastruktūra visose Baltijos šalyse, viena mėnesine sąskaita, belaidžio ryšio RFID vartotojų identifikacijos rakteliais ir visą parą teikiama pagalba. Tai supaprastina automobilių parkų valdymą, komandiruočių apskaitą ir leidžia patikimai krautis įvairiuose miestuose ar šalyse. Be to, priklausomai nuo suvartojamos energijos kiekio, taikomos nuolaidos kilovatvalandės kainai.
„Buhalterine prasme, tvarkingai vedant apskaitą, jei įmonės gauna sąskaitas už panaudotą energiją, tai jau nebesvarbu – ar važiuojama benzinu, dyzeliu, ar elektra“, – pabrėžia V. Stanislovaitis.
Šiuo metu itin populiarūs įkraunami hibridai
Valstybės parama ir mokesčių lengvatos daugeliu atvejų sulygina lengvųjų ir nedidelių komercinių elektromobilių kainas su vidaus degimo varikliais varomų automobilių kainomis. Investicijos į nuosavą infrastruktūrą gali smarkiai sumažinti eksploatacijos išlaidas, o energijos sąnaudų administravimas tolimose kelionėse gali tapti netgi paprastesnis nei naudojant benzininius ar dyzelinius automobilius.
Tad kada galima tikėtis dekarbonizavimo lūžio įmonių autoparkuose?
„Šiuo metu matome, kad įmonės aktyviai perka įkraunamus hibridus – čia veikia PVM lengvata, ir visi galvoja apie mokesčius. O kada ateis tikrasis lūžio taškas, kai įmonės persės į elektromobilius, dar sunku pasakyti – kiekviena turi įsivertinti galimybes ir skaičiuoti individualiai. Bet skaičiuoti reikia tada, kai ateina laikas atnaujinti automobilius: kol senieji važiuoja, juos reikia išnaudoti iki galo“, – aiškina V. Stanislovaitis.
Specialistų teigimu, kiekvienam verslui tas lūžio taškas, kai elektromobilis tampa akivaizdžiai naudingas, priartės skirtingu laiku. Tačiau neabejojama, kad ateityje privalumų santykis ir toliau kryps elektromobilių naudai.
