Šiais metais stebima nauja tendencija: jau keletą mėnesių Baltijos šalyse sparčiai auga iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Naujų automobilių pardavimų rezultatai rodo, kad tokie hibridai pirmą kartą lenkia grynuosius elektromobilius.
Šiais metais stebima nauja tendencija: jau keletą mėnesių Baltijos šalyse sparčiai auga iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Naujų automobilių pardavimų rezultatai rodo, kad tokie hibridai pirmą kartą lenkia grynuosius elektromobilius. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Lietuvoje įkraunamų hibridų dalis naujų automobilių rinkoje išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 4,2 proc. iki 9,7 proc.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Elektromobilius mūsų šalyje rinkosi 6,3 proc. pirkėjų. Latvijoje įkraunamų hibridinių automobilių dalis rinkoje padidėjo daugiau nei keturis kartus – nuo 2,2 proc. iki 9,7 proc., o elektromobiliai sudaro 6,3 proc. rinkos. Net Estijoje, kur šiais metais bendri automobilių pardavimai sumažėjo, įkraunamų hibridinių automobilių dalis naujų automobilių rinkoje išaugo nuo 3 proc. iki 8,3 proc., kai elektromobilius rinkosi 6,3 proc. pirkėjų.
Kyla klausimas, kodėl taip sparčiai išaugo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas? Ar jie mažina susidomėjimą elektromobiliais? Kodėl iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai gali tapti sprendimu, leidžiančiu daugeliui žmonių, taip pat ir Baltijos šalyse, kasdien judėti ekologiškesnėmis transporto priemonėmis?
Šis spartus proveržis atitinka praėjusių metų signalus, kuriais rėmėmės prognozuodami ir keldami „Moller Baltic Import“ (MBI) tikslą patrigubinti iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių pardavimus Baltijos šalyse. Augančią paklausą rodo ir mūsų klientų pasirinkimai. Pavyzdžiui, Baltijos regione daugiau kaip 75 proc. „Volkswagen Tayron“ modelio išankstinių užsakymų sudaro iš tinklo įkraunamos hibridinės versijos. Žinoma, tai lėmė šiam modeliui taikyti specialūs pasiūlymai. Kasdieniame darbe matome, kad Baltijos šalių gyventojai aktyviai seka naujausias technologijas ir ieško sprendimų, kurie suderina tvarumą ir praktiškumą, kartu visiškai neatsisakydami vidaus degimo variklių.
Technologijos ir galimybės smarkiai pasikeitė
Technologijų plėtra yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių spartų iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumo augimą. Prieš porą metų įkraunamų hibridų technologija siūlė automobilius, kurių elektra nuvažiuojamas nuotolis siekė apie 40-70 km. Tačiau naujausi modeliai leidžia nuvažiuoti gerokai didesnį atstumą. Pavyzdžiui, „Audi Q5 e-hybrid“ vien elektros energija gali nuvažiuoti iki 100 km, „Audi A5 e-hybrid“ – iki 116 km, o „Audi Q3 e-hybrid“ – iki 120 km. Vieno sėkmingiausių „Volkswagen“ visureigių modelių „Tiguan“ iš tinklo įkraunama hibridinė versija elektros režimu, pagal WLTP, gali nuvažiuoti iki 120 kilometrų.
Be to, šiuolaikiniai iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai kuriami atsižvelgiant į efektyvumą. Modeliai automatiškai pasirenka efektyviausią važiavimo režimą – miestuose naudoja tik elektrą, o važiuojant didesniu greičiu persijungia į hibridinį režimą. Taip sumažinamos sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis, kartu išlaikant komfortą ir laisvę ilgesnėse kelionėse.
Kai klientai gali rinktis tarp modelio su vidaus degimo varikliu ir iš tinklo įkraunamos hibridinės versijos, matome, kad jiems būna svarbūs keli techniniai niuansai. Įkraunami hibridai dažnai yra galingesni, dinamiškesni ir, žinoma, tylesni. Pavyzdžiui, naujojo „Audi Q7“ visureigio galia yra 250 kW, o jo iš tinklo įkraunamos versijos – 360 kW. Be to, skirtingai nei vidaus degimo varikliai, kurie turi įsibėgėti, kadpasiektų maksimalią galią, elektromobiliai galią suteikia iš karto, be jokio delsimo. Elektros varikliai užtikrina didžiausią sukimo momentą nuo nulinių apsukų, todėl galima greitai ir sklandžiai įsibėgėti neperjungiant pavarų.
Valstybės parama daro įtaką vartotojų pasirinkimui rinktis ekologiškesnes transporto priemones
Valstybės paramos mechanizmai buvo vienas iš būdų skatinti perėjimą prie elektromobilių. Kokią įtaką jie turėjo iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių paklausai?
ACEA paskelbtais duomenimis, Danijoje ir Belgijoje, kur parama elektromobilių savininkams yra gerokai didesnė nei iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių savininkams, iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas sumažėjo.
Danijoje, kur grynieji elektromobiliai jau sudaro daugiau nei pusę visų naujų automobilių rinkos (64,9 proc, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius), įkraunamų hibridų populiarumas netgi sumažėjo nuo 4,8 proc. iki 2,9 proc. Belgijoje įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas sumažėjo nuo 19,4 proc. iki 8,2 proc., o elektromobilių populiarumas išaugo nuo 23 proc. iki 33,3 proc. Įdomu tai, kad Belgija taip pat taiko Europoje mažiau paplitusį viešosios paramos mechanizmą – elektromobilių įkrovimui skirta elektros energija šioje šalyje apmokestinama lengvatiniu 6 proc. PVM tarifu vietoje standartinio 21 procento tarifo.
Pažvelkime ir į Norvegiją, kurioje elektromobilių paplitimas yra didžiausias Europoje. Ilgalaikė mokesčių politika, remianti elektromobilių naudotojus, subsidijų sistema, infrastruktūros plėtra, nuolaidos už važiavimą mokamais keliais ir kitos priemonės lėmė, kad Norvegijoje elektromobiliai sudaro 92,3 proc. visų naujų automobilių pardavimų. Nors Norvegijoje mokesčių politika tiek įkraunamiems hibridiniams, tiek elektromobiliams buvo panaši, dar vasarį įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas šioje šalyje, priešingai nei Baltijos šalyse, vis dar neaugo. Visgi per pirmuosius keturis šių metų mėnesius įkraunamų hibridų dalis Norvegijos naujų automobilių rinkoje išaugo iki 3,5 proc., palyginti su 1,8 proc. tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Laikas parodys, ar ši tendencija tęsis. Panaši situacija ir Islandijoje, kur elektromobilių dalis naujų transporto priemonių rinkoje jau pasiekė 34,7 proc., o įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas šiek tiek padidėjo – nuo 19,6 proc. pernai iki 23 proc. šiemet. Abiem segmentams Islandijoje teikiama valstybės parama, taikant subsidijas tiek įsigyjant transporto priemones, tiek namuose įsirengiant joms skirtas įkrovimo stoteles.
Taigi galima daryti išvadą, kad šalyse, kuriose elektromobilių paplitimas jau yra didelis arba kuriose valstybės parama iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams yra gerokai mažesnė nei elektromobiliams, iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas sparčiai nedidėjo.
Panašus požiūris matomas ir Baltijos šalyse, kur maždaug vienodai remiami ir iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai, ir elektromobiliai. Pavyzdžiui, Lietuvoje 5 tūkst. eurų subsidija privatiems asmenims ir 4 tūkst. eurų – verslui taikoma tik įsigyjant grynuosius elektromobilius. Tačiau juridiniai asmenys gali susigrąžinti PVM pirkdami ne tik elektromobilius, bet ir iš tinklo įkraunamus hibridus, jei jų kaina neviršija 50 tūkst. eurų.
Todėl mažai tikėtina, kad vien tik paramos prieinamumas yra pagrindinė priežastis, kodėl iš tinklo įkraunami hibridai populiarumu aplenkė elektromobilius. Tačiau paramos trūkumas neabejotinai gali tapti kliūtimi plėtrai.
Duomenys rodo, kad technologinė pažanga, valdžios parama ir dabartiniai naujų automobilių kainų pasiūlymai jau daugelį paskatino rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones. Įkrovimo iš elektros tinklo technologija suteikia galimybę palaipsniui keisti kasdienio vairavimo įpročius, prisitaikant prie įkrovimo poreikių. Tačiau labai svarbu, kad naujų automobilių savininkai iš tikrųjų pasinaudotų šia galimybe. Europos šalių patirtis rodo, kad šį procesą galima palengvinti teikiant praktinę paramą, pavyzdžiui, finansuojant įkrovimo prieigų įrengimą namuose, kompensuojant įkrovimo išlaidas, suteikiant nemokamą įkrovimą darbovietėse arba lengvatinį PVM elektros energijai. Dar reikia įvertinti, kokie mechanizmai būtų geriausi Baltijos šalims, tačiau visi kartu turime rasti būdų, kaip paskatinti pokyčius, kurie dar tik prasideda.
Geopolitinė rizika ir viešosios darbotvarkės pokyčiai
Iki šiol Europos politikai, galvodami apie pokyčius automobilių pramonėje, dažniausiai pabrėždavo tvarumo klausimus. Tačiau pastaruoju metu saugumo problemos įgavo naują reikšmę ir kontekstą. Ar dėl to bus atsitraukta nuo perėjimo prie elektromobilių? Ne, greičiausiai priešingai. Europoje elektra neabejotinai yra daug prieinamesnė už naftą, o įvairiose pramonės šakose elektrifikavimas yra kelias į didesnę regiono nepriklausomybę. Politikai taip pat vis dažniau diskutuoja apie būtinybę sukurti sistemas ir technologijas, kurios leistų Europai 100 proc. automobilių gaminti vietoje. Ekonomikoje, kuri ilgą laiką buvo kuriama kaip pasaulinė sistema, artimiausiais metais greičiausiai sulauksime pokyčių, tačiau elektrifikavimo svarba nesumažės, ji ir toliau augs.
„Vidutinio“ vairuotojo nėra – yra individualūs poreikiai
Diskutuojant apie spartesnę elektromobilių plėtrą, dažnai teigiama, kad elektromobiliai gali patenkinti visus kasdienius poreikius – Baltijos šalyse per dieną vidutiniškai nuvažiuojama 50-100 km, sparčiai vystosi įkrovimo galimybės, atsirandant naujiems paslaugų teikėjams, o dėl valstybės paramos mechanizmų automobiliai tapo prieinamesni. Tačiau visada svarbu prisiminti, kad Lietuvoje ar Europoje nėra „vidutinio“ vartotojo. Žmonių poreikiai, norai, galimybės, o taip, ir emocijos bei įsitikinimai yra labai įvairūs.
Statistika gali neatspindėti įvairaus gyventojų gyvenimo būdo, pavyzdžiui, ūkių savininkų, kurie asmeniniu automobiliu darbo dienomis naudojasi tik veždami vaikus į mokyklą ar užsiėmimus, o savaitgaliais važiuoja daug didesnius atstumus. Tarp mūsų yra ir aktyvaus gyvenimo būdo entuziastų, kurie reguliariai kerta ne tik Lietuvą ir Baltijos šalis, bet ir keliauja sportuoti į kitas Europos šalis. Kitiems viena svarbiausių automobilio funkcijų – palengvinti kasdienybę ir sukurti laisvės pojūtį, leidžiantį greitai ir lanksčiai reaguoti į bet kokią situaciją.
Baltijos šalyse, kur elektromobilių paplitimas palyginti nedidelis, naujos kartos iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai atitinka individualius ir įvairius žmonių poreikius. Jie siūlo tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių – lengvai pritaikomą sprendimą, leidžiantį kasdien važiuoti naudojant elektrą, bet ir nepriklausomybę važiuojant ilgesnius atstumus, ypač kai įkrovimo infrastruktūra nepakankama arba kitais nenuspėjamais atvejais. Tai būdas įtraukti naująsias technologijas į kasdienį gyvenimą, išlaikant gerai žinomų technologijų teikiamą saugumo jausmą. Kaip bebūtų, hibridinės technologijos atsiradimas iš esmės nekeičia dabartinės bendros automobilių pramonės sąrangos, o skatina laipsnišką prisitaikymą prie elektromobilumo – tiek individualiu, tiek viešosios infrastruktūros lygiu. Ateitis – elektra, ir mes pamažu judame klimatui neutralaus eismo link tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.
