Kai tik atsirado pirmieji belaidžiai ausinukai, socialiniuose tinkluose ir forumuose iškart pasipylė įvairios teorijos. Vieni šaukė, kad tai „maži mikrobangų pečiai“ ausyje, kiti gąsdino vėžio grėsme, treti skelbė, kad tai dar vienas žingsnis į technologinę priklausomybę. Bet realybė, kaip dažnai būna, daug paprastesnė ir ne tokia dramatiška. O visgi – ar ausinukai be laidų tikrai gali pakenkti klausai?
Kai tik atsirado pirmieji belaidžiai ausinukai, socialiniuose tinkluose ir forumuose iškart pasipylė įvairios teorijos. Vieni šaukė, kad tai „maži mikrobangų pečiai“ ausyje, kiti gąsdino vėžio grėsme, treti skelbė, kad tai dar vienas žingsnis į technologinę priklausomybę.
Bet realybė, kaip dažnai būna, daug paprastesnė ir ne tokia dramatiška. O visgi – ar ausinukai be laidų tikrai gali pakenkti klausai? Pirmiausia reikia atsiriboti nuo fantazijų apie elektromagnetinę spinduliuotę.
Belaidės ausinės, veikdamos „Bluetooth“ ryšiu, išskiria labai mažą kiekį spinduliuotės, daug mažesnį nei išmanieji telefonai. O jeigu kalbame apie realų kasdienį naudojimą, tai ausinukai ausyse būna kur kas trumpesnį laiką nei išmanusis šalia galvos.
Be to, „Bluetooth“ signalas nėra pastovus, jis siunčiamas trumpais impulsais, o jų galia tokia menka, kad net Pasaulio sveikatos organizacija jų nelaiko reikšmingu pavojumi žmogaus sveikatai.
Garsas – tikrasis pavojus tavo ausims
Vis dėlto, tikroji rizika kyla ne dėl spinduliuotės, o dėl pačių belaidžių ausinukų naudojimo. Ir čia jau nieko negalima suversti technologijoms. Didžiausia klaida, kurią daro daugelis ausinukų savininkų – per didelis garsas.
Kai garsas leidžiamas tiesiai į ausies kanalą, su nedidele garso izoliacija, ir dar valandų valandas – klausos sistema neišvengiamai patiria krūvį. Ilgainiui tai gali sukelti triukšmo sukeltą klausos pažeidimą.
Simptomai dažnai prasideda tyliai – ūžesys, nedidelis jautrumo sumažėjimas, sunku suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje. Pavojingiausias dalykas yra įprotis viską leisti maksimaliu garsumu. Ypač kai aplinka triukšminga - troleibusas, sporto salė ar gatvė.
Norėdamas girdėti muziką ar balsą, žmogus nesąmoningai padidina garsą, o tai – tiesus kelias į klausos nuovargį. Kai kurios ausinės įspėja apie per aukštą garso lygį, bet retas kuris į tą pranešimą reaguoja rimtai. Būtent ilgalaikis garsaus klausymo įprotis kelia didžiausią grėsmę, o ne tai, kad ausinukas be laido.
Kiek laiko yra per daug?
Kitas svarbus aspektas – naudojimo trukmė. Net jei garsas yra vidutinio lygio, bet ausinės ausyse būna po 4–5 valandas per dieną, o kai kuriems ir dar ilgiau, natūralu, kad ausys pavargsta. Poilsio trūkumas, ypač intensyvaus garso sąlygomis, lėtai, bet užtikrintai veikia klausos ląsteles.
Jos neatsinaujina, o tai reiškia, kad žala yra negrįžtama. Būtent todėl gydytojai rekomenduoja ausinėmis naudotis saikingai: ne ilgiau kaip porą valandų be pertraukos, ir, svarbiausia, neviršyti 60 proc. maksimalios garso apimties.
Ne visi belaidžiai ausinukai yra vienodi
Dar vienas svarbus aspektas – pats ausinuko tipas. Kai kurios ausinės turi „in-ear“ konstrukciją, kurios uždaro ausies kanalą ir sustiprina garsą ausies viduje. Tokie ausinukai gali sukelti spaudimo pojūtį, o kai kurios net prisideda prie ausų uždegimų, jei naudojamos netinkamai ar per ilgai.
Todėl labai svarbu rinktis ergonomiškas, ausims tinkamas ausines, reguliariai jas valyti ir kartais net pakeisti antgalius. Taigi, apibendrinant, belaidžiai ausinukai nėra savaime pavojingi. Jie netampa grėsme klausai, jei naudojami atsakingai.
Problema prasideda tada, kai žmogus pamiršta saiką, tiek garsumo, tiek trukmės atžvilgiu. Reikia išmokti duoti ausims poilsio, nes viena diena be muzikos nieko nepakeis, bet metų metais be pertraukos gali palikti labai nemalonių pasekmių.
Trumpai tariant, kaltos ne technologijos, o jų vartotojo įpročiai. Ausinukai nėra priešas – bet jie gali tapti problema, jei naudojami beatodairiškai. Raktas į saugumą yra ne belaidžių ausinukų atsisakymas, o išmokti jais naudotis atsakingai. Kaip ir su bet kuo gyvenime.
