Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?
Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas – ar tikrai lėktuvai taip dažnai genda, ar tiesiog anksčiau šios naujienos mūsų nepasiekdavo?
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Kad ir kaip būtų, Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos (BDL) duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?
Sistemos lėktuve – dubliuojamos
Lėktuvų ar kitų orlaivių avarijų ar avarinių nusileidimų priežastys gali būti kelios: techniniai gedimai, žmogiškasis faktorius bei oro sąlygos. Remiantis „Boeing“ kompanijos 2024 m. ataskaita „Statistical Summary of Commercial Jet Airplane Accidents“, nuo 2014 m. iki 2023 m. pasaulyje įvyko 28 komercinės aviacijos orlaivių avarijos, kurių metu žuvo žmonės.
Iš jų 14,29 proc. įvyko dėl techninių gedimų ar orlaivio sistemų funkcinių sutrikimų. Vis tik didžioji dalis priežasčių – susijusios su žmogiškuoju faktoriumi, t.y. pilotavimo klaidomis – 17,86 proc.
Nors orlaivių sistemų darbo sutrikimų pasitaiko, tačiau tik nedidelė dalis šių sutrikimų ar gedimų tampa orlaivių avarijų priežastimi. Visos svarbiausios orlaivių sistemos yra dubliuotos, taigi atsitikus gedimui vienoje sistemoje vis dar veikia kita, dubliuojanti, sistema.
2014-2023m. avarijų priežasčių pasiskirstymas
Statistiškai avarijų, kurių priežastimi tapo techniniai sistemų ar komponentų gedimai, skaičius nesiekia 20 proc. visų avarijų. Šis skaičius tolygiai mažėjo per visą aviacijos istoriją ir jau apie du dešimtmečius išlieka daugmaž stabilus. Įvertinant, kad skrydžių skaičius nuolat didėja – tai geras rodiklis.
Kalbant apie avarijas sukeliančius gedimus, dažniausiai pasitaiko elektronikos, variklių, degalų tiekimo sistemos, hidraulinės sistemos (įskaitant važiuoklę), kabinos slėgio palaikymo sistemos ir skrydžio valdymo sistemos sutrikimai.
Orlaivio komponentai ir konstrukcijos elementai turi numatytą tarnavimo laiką. Jis gali būti matuojamas skrydžio valandomis ir/arba skrydžių skaičiumi. Techninės priežiūros metu komponentai, kurių tarnavimo laikas baigiasi, yra keičiami naujais arba atliekamas jų remontas (atnaujinimas).
Orlaivio amžius įtakos neturi
Tyrimai rodo, kad orlaivio amžius neturi tiesioginės įtakos avarijų dažniui. Tai pasiekiama užtikrinant tinkamą ir kokybišką techninę priežiūrą. Techninės priežiūros procesai yra griežtai reglamentuoti, o visus darbus atlieka kvalifikuoti specialistai.
Vis tik žmogiškosios klaidos išlieka viena iš pagrindinių aviacijos avarijų priežasčių. Nepaisant mokymo ir technologijų pažangos, pilotų ir skrydžių vadovų padarytos klaidos gali baigtis katastrofiškomis avarijomis.
Nors konkretūs procentai, priskiriantys nelaimingus atsitikimus žmogaus klaidoms ar techniniams gedimams, bendru atveju nėra išsamiai aprašyti, įvairūs tyrimai parodė, kad žmogaus klaida išlieka svarbiu aviacijos avarijų veiksniu.
Lėktuvų valdytojų ir pilotų asociacijos (angl. Aircraft Owners and Pilots Association) paskelbtoje 2022 metų ataskaitoje rašoma, kad tais metais įvyko 62 incidentai su 63 lėktuvais, iš kurių 9 pasibaigė mirtimi. Iš tų 62 incidentų, net 45 buvo susiję su žmogiškuoju faktoriumi, dėl mechaninių gedimų – 12 incidentų bei 5 incidentai dėl nenustatytų priežasčių.
Kalčiausias – žmogus
Juridinės kompanijos „Panish Shea Ravipudi LLP“ 2025 metų ataskaitos duomenimis, piloto klaidos lėmė 53 proc. orlaivių avarijų, mechaniniai gedimai – 21 proc. ir oro sąlygos – 11 proc. Be to, kompanijos išvadose daroma prielaida, kad iš esmės apie 80 proc. incidentų su orlaiviais yra vienaip ar kitaip susiję su žmogiškomis klaidomis.
Kad ir kaip būtų – oro transportas vis tiek išlieka saugiausiu keliavimo būdu. Lyginant su kitomis pagrindinėmis transporto rūšimis, net kelionė traukiniu yra pavojingesnė nei kelionė lėktuvu – 100 mln. nuvažiuotų mylių tenka 0,04 mirčių, tuo tarpu skrydžiams tenka tik 0,01.
Vis dėlto, skrydžių saugumas priklauso nuo daugelio žmonių kvalifikacijos, orlaivio būklės bei griežtų techninės priežiūros bei skrydžių standartų. Aviacijos sauga nuolat gerėja – avarijų, sukeltų techninių priežasčių, skaičius mažėja, nepaisant augančio skrydžių skaičiaus.
Žmogiškosios klaidos išlieka svarbi sritis, kuriai turi būti skiriamas didesnis dėmesys siekiant dar labiau didinti saugumą.
Doc. dr. Saulius Japertas ir lekt. prakt. Andrius Rimkevičius, Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Aviacijos ir Aeronautikos inžinerijų ekspertai
