Dabar „flash“ atmintinės naudojamos beveik kiekviename elektronikos gaminyje. Fotoaparatai, ausinukai, telefonai, o dabar jau ir kompiuteriai neapsieina be šių mažų informacijos talpyklų. SSD (Solid State Disks) diskai, galintys visiškai pakeisti diskinius kaupiklius, yra beveik idealūs: veikia be garso, nekaista, atsparūs smūgiams ir išsiskiria pavydėtina sparta. 
Dabar flash atmintinės naudojamos beveik kiekviename elektronikos gaminyje. Fotoaparatai, ausinukai, telefonai, o dabar jau ir kompiuteriai neapsieina be šių mažų informacijos talpyklų. SSD (Solid State Disks) diskai, galintys visiškai pakeisti diskinius kaupiklius, yra beveik idealūs: veikia be garso, nekaista, atsparūs smūgiams ir išsiskiria pavydėtina sparta.
Tačiau akivaizdūs ir jų trūkumai: jautrumas elektros iškrovoms, didelė kaina, maža talpa (kol kas) ir sąlygiškai ribotas ilgaamžiškumas. Daugelis internautų teigia, jog ribotas rašymo ir skaitymo ciklų skaičius – didžiausias SSD diskų trūkumas.
Jei į vieną flash elementą nuolat rašytume duomenis, jis sugestų gana greitai. Tačiau atmintinių gamintojai žino visas flash silpnąsias vietas, todėl SSD diskuose taikomi specialūs duomenų paskirstymo algoritmai, kad visos atmintinės dalys būtų naudojamos tolygiai. Tad net jei savo dokumentus nuolat rašysite į My Documents, fiziškai jie bus išsaugomi vis kitoje SSD disko vietoje.
Kitas pavyzdys: įsivaizduokite, kad į SSD diską įrašyti keli filmai, kurių niekas nežiūri. Atrodytų, jie taip ir bus palikti ramybėje. Tačiau iš tikrųjų disko valdymo procesorius po kurio laiko perkels filmus į kitą, prieš tai dažnai naudotą, atmintinės vietą, o filmų vietoje išsaugos kintamus duomenis. Tai yra skaidrus procesas, kurio vartotojai nė nepastebės. Viskas atliekama tada, kai kompiuteris neužimtas (idle).
Numatomas šiuolaikinių SSD įtaisų tarnavimo laikas siekia milijonus rašymo ciklų vienam duomenų blokui (jų diske yra tūkstančiai). Taigi įprastomis namų sąlygomis diskas be sutrikimų veiks keliasdešimt metų. Kita vertus, pasiekus numatytą rašymo ciklų skaičių, duomenų blokas gali ir nesugesti. Vaizdžiai tariant, pienas nebūtinai yra sugižęs, jeigu jo galiojimo terminas pasibaigęs. Net atsiradus gedimui, SSD diskas veiks toliau, nes sugedęs duomenų blokas bus pažymėtas ir toliau nenaudojamas – kaip įprastuose diskiniuose kaupikliuose.
*******
Pavyzdys pesimistams
Jei vis dar manote, kad SSD gali sugesti po kelių mėnesių intensyvaus darbo, įsiklausykite į skaičius. Mtron 32 GB SSD diskas (www.mtron.net/files/MSD_S_spec.pdf) atlaiko penkis milijonus rašymo ciklų, t.y. panorėjus pasiekti kritinę ribą, reikėtų 85 metus tris kartus per dieną perrašyti viso disko turinį. Ne visi tiek metų sulauks, kad išvystų sugedusį SSD diską! Galbūt įtaisai ges dėl kokių nors kitų priežasčių, bet ne dėl ribotų rašymo galimybių.
*******
Tarnybinių stočių administratoriai gali sau leisti teoriškai skaičiuoti ir dvejoti dėl SSD panaudojimo, tačiau tik išskirtiniais atvejais atmintinių diskai yra nenaudotini. Daugumoje sričių SSD įtaisai veiktų puikiai, o juos sujungus į RAID masyvus rezultatai būtų dar geresni.
Naujai įsikūrusios bendrovės teigia galinčios padvigubinti dabartinių atmintinių tankį ir sukurti tiesiog idealius gaminius. Iki šiol dėl naudojamų medžiagų trūkumų ir tam tikrų fizikos dėsnių flash tankis buvo didinamas tik horizontalioje lusto plokštumoje. Į atmintinę pažvelgus pro mikroskopą, matyti savotiški „dangoraižiai“ – duomenų gardelės. Bendrovės Nanosys teigimu, naudojant metalų nanokristalus galima sumažinti gardelių aukštį ir padvigubinti dabartinių atmintinių tankį. Metalų nanokristalai kaupia didesnį krūvį nei puslaidininkiai, tad tokios atmintinės eikvoja mažiau energijos. Tačiau įdomiausia tai, kad dėl naujosios technologijos rašymo ir skaitymo ciklų skaičius beveik neribotas. Bendrovės ketinimų rimtumą patvirtina sutartys su gamintojais Intel bei Micron Technologies. Gaminiai su nanokristalais galbūt pasirodys jau 2009 metais, taigi netrukus diskusija apie flash atmintinių ilgaamžiškumą neteks prasmės.
