Greitai išsikraunanti išmaniųjų telefonų ar kitų prietaisų baterija yra opiausia problema su kuria susiduria kiekvienas vartotojas. Savo telefonus esame priversti krauti kone kasdien, panašiai yra ir su laikrodžiais, o ką jau kalbėti apie elektrinius automobilius, kurių nuvažiuojamas atstumas kelia nerimą daugeliui.
Greitai išsikraunanti išmaniųjų telefonų ar kitų prietaisų baterija yra opiausia problema su kuria susiduria kiekvienas vartotojas. Savo telefonus esame priversti krauti kone kasdien, panašiai yra ir su laikrodžiais, o ką jau kalbėti apie elektrinius automobilius, kurių nuvažiuojamas atstumas kelia nerimą daugeliui.
Technologijų bendrovės nuolat dirba tam, jog būtų pasiūlyti įvairiausi sprendimai, leidžiantys ne tik greičiau įkrauti baterijas, tačiau ir ieškoma naujų sprendimų, kurie leistų pasiūlyti ilgesnį akumuliatorių tarnavimo laiką. Revoliucinį sprendimą neseniai pristatė Kinijos kompanija „Betavolt“, kuri gali iš esmės išspręsta dabar esančias problemas.
Gamintojo atstovai pristatė naują branduolinę bateriją, kuri galėtų užtikrinti, jog mūsų išmanieji telefonai veiktų kone 50 metų, o tam net nereikėtų jų įkrauti. Skelbiama, jog „Betavolt“ sukūrė atominės energijos baterijas, kurios yra mažesnės už monetą bei leistų visiškai pamiršti apie įkroviklių egzistavimą. Kompaktiškoje baterijoje naudojami 63 branduoliniai izotopai, kurie, vykstant radioaktyvaus skilimo procesui, generuoja 100 mikrovatų ir 3 V įtampos elektros energiją.
Šiuo metu baterija yra bandymų etape, o „Betavolt“ planuoja pradėti ir masinę jų gamybą įvairiems elektronikos prietaisams - telefonams ir dronams, tačiau taip pat teigia, kad branduolinės baterijos galėtų būti naudojamos aviacijos ir kosmoso įrangoje, medicinos įrangoje ar įvairiuose pažangiuose jutikliuose. Gamintojo atstovų teigimu, kuriant tokią bateriją įkvėpimo buvo semtasi iš tokių prietaisų kaip širdies stimuliatoriai ir palydovai.
Pranešama, jog šią technologiją jau artimiausiu metu ketinama patobulinti taip, o jau 2025 metais būtų galima pagaminti 1 vato bateriją. Kinai vis dar turi nemažai darbo, tačiau jau dabar yra įsitikinę, kad jų kuriamas sprendimas lenkia Europos ir JAV mokslinių tyrimų centrus bei įmones, kurios dirba, kuriant panašius sprendimus.
Ši technologija galėtų sukelti revoliuciją rinkoje, nes leistų atsisakyti įkroviklių ar išorinių baterijų poreikį ir sukurtų nuolat veikiančius prietaisus, kurių akumuliatorių talpa ir tarnavimo laikas dėl įkrovimo ciklų nesumažėtų taip, kaip ličio jonų baterijų. Negana to, toks energijos šaltinis gali būti ir saugesnis už dabar naudojamus sprendimus, nes panaikina užsidegimo ar sprogimo rizikas.
Verta paminėti, jog branduolinės baterijos šiuo metu yra naudojamos kosminiams laivams, įvairioms povandeninėms sistemoms, tačiau pagrindinis jų trūkumas – dydis. Tokie akumuliatoriai yra labai dideli, sunkūs ir išskiria daug šilumos, o ir jų kaina yra ganėtinai aukšta. Kaip bebūtų, „Betavolt“ tikina naudojanti kiek kitokį metodą.
Kurdami šią bateriją, „Betavolt“ mokslininkai kaip energijos šaltinį naudojo nikelį-63, kuris yra radiacinis elementas, o kaip energijos keitiklius - deimantinius puslaidininkius. Komanda sukūrė vos 10 mikronų storio monokristalinį deimantinį puslaidininkį, o tada tarp dviejų deimantinių puslaidininkių keitiklių patalpino 2 mikronų storio nikelio-63 lakštą. Tuomet radioaktyvaus šaltinio skilimo energija yra paverčiama elektros srove.
Gamintojo atstovų teigimu, pagrindiniai jų kuriamų baterijų privalymai yra jų dydis ir svoris, ilgas tarnavimo laikas, o taip pat ir didelis energijos tankis. Negana to, šios branduolinės baterijos gali veikti ir esant ekstremaliai temperatūrai – nuo -60 iki 120 laipsnių Celsijaus. Pažymima ir tai, jog dėl modulinės struktūros tokias baterijas galima sujungti į vieną, kas leistų gauti dar didesnę energijos galią, o tai leistų energija aprūpinti net ir elektrinius automobilius.
Toksiška sprendimų reputacija
Daugeliui gali pasirodyti, jog savo kišenėje nešiotis branduolinių medžiagų nėra protingas sprendimas, tačiau „Betavolt“ atstovai teigia, kad šis sprendimas yra saugus. Skelbiama, jog šios baterijos neturi išorinio spinduliavimo ir tinka naudoti net ir medicininiuose prietaisuose, kurie vėliau atsiduria žmogaus kūne.
„Betavolt“ patikino, kad 63 branduoliniai izotopai, jai suskilus, taps variu, kuris bus neradioaktyvus ir nekels jokios grėsmės aplinkai. Nors tai skamba kaip iš 1950-ųjų mokslinės fantastikos, ši technologija galėtų pakeisti elektronikos veidą, nes būtų sukurti belaidžiai, visada įjungti prietaisai, kurie galėtų būti naujos branduolinės energijos naudojimo revoliucijos užuomazga.
