Sodo elektriniai įrankiai, kaip ir kiti elektronikos prietaisai, paprastai turi daug įvairių metalų, plastikų, baterijų ir kitų medžiagų, kurias būtina perdirbti. Vis tik naudota elektronika neturėtų iškart patekti pas atliekų tvarkytojus, nes neretai po nedidelio remonto ją galima pakartotinai naudoti ir taip taupyti gamtos išteklius.
Sodo elektriniai įrankiai, kaip ir kiti elektronikos prietaisai, paprastai turi daug įvairių metalų, plastikų, baterijų ir kitų medžiagų, kurias būtina perdirbti. Vis tik naudota elektronika neturėtų iškart patekti pas atliekų tvarkytojus, nes neretai po nedidelio remonto ją galima pakartotinai naudoti ir taip taupyti gamtos išteklius.
Akivaizdu, kad elektriniai įrankiai (žoliapjovės, vejapjovės, akumuliatorinės žirklės, motoriniai purkštuvai, šakų smulkintuvai, lapų pūtikliai ir kt.) – kiekvienam palengvina darbus sode ar darže. Maža to, ūkyje nepamainomi tampa ir Lietuvoje vis daugiau populiarumo sulaukiančios vejapjovės robotai. Robotams įkrauti naudojama elektros energija, o juos vartotojai renkasi ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ganėtinai tylaus robotų veikimo, neišmetamų teršalų ir mažų elektros energijos sąnaudų.
Tačiau sodo ir daržo elektriniai įrankiai, kaip ir kiti gaminiai dėvisi ir virsta atliekomis, o juose esantys įvairūs metalai, baterijos, plastiko, stiklo ir kitos medžiagos po perdirbimo naudojamos kitų gaminių gamybai.
„Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo nauda visuomenei neabejotina. Rūšiavimas ir perdirbimas užkerta kelią atliekoms patekti į sąvartynus, sumažina vandens, oro ir dirvožemio taršą. Pakartotinis elektronikos įrankių naudojimas prailgina jų eksploatacijos laiką, o antrinių žaliavų panaudojimas taupo gamtos išteklius ir energijos sąnaudas bei mažina atliekų tvarkymo išlaidas“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimu, pernai pasaulyje buvo perdirbta mažiau nei penktadalis visų elektronikos atliekų. Tai reiškia, kad dauguma susidariusių elektroninės įrangos atliekų pateko į sąvartynus ar buvo sudegintos, o ne surinktos pakartotiniam naudojimui ir apdorojimui (perdirbimui). Konservatyviu JT ekspertų vertinimu, iš elektronikos atliekų vien 2019 metais nebuvo išgauta 14 mlrd. JAV dolerių vertės tauriųjų metalų (aukso, sidabro, platinos ir kt.).
Kaip perdirba atliekas
Pagal žiedinės ekonomikos principus visi gaminiai, kurie netinkami pakartotiniam naudojimui turėtų keliauti į perdirbimą ar energijai gauti ir tik kraštutiniu atveju patekti į sąvartyną. Taigi, nedidelio remonto reikalaujanti ir asmeniniam naudojimui nebereikalinga įranga gali būti parduota, paaukota labdarai, bendruomenei ar tiesiog padovanota. Ir tik pakartotiniam naudojimui netinkantys prietaisai turi patekti pas atliekų tvarkytojus.
„Specialistai nuo elektronikos įrenginių specialia įranga ir laikantys visų saugumo reikalavimų atskiria metalą, plastiką, akumuliatorių ir kitas medžiagas. Visos medžiagos po rūšiavimo patenka į perdirbimą, o tam netinkančios – į deginimą energijai gauti. Tik dėka atsakingai atliekas rūšiuojančių visuomenės narių atliekos nepatenka į buitinių atliekų konteinerius ir neteršia aplinkos jas paliekant bet kur“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Kam priduoti seną elektroniką
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, kasmet organizacijos skiria daug lėšų visuomenės švietimui, organizuoja aplinkosaugos projektus kaip „Mes rūšiuojam“, gyventojams vis dar neretai kyla daug klausimų, kam ir kaip priduoti neveikiančią elektronikos įrangą.
EGIO ir GIA vadovė primena, kad gyventojai nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą gali nemokamai priduoti ja prekiaujančiuose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, elektronikos gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose, savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelėse arba nuvežti atliekų tvarkytojams. Atliekų tvarkytoją galima išsikviesti ir į namus.
