Elektronika.lt
 2019 m. spalio 14 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 14 d. 20:27
„Porsche“ pristato dar vieną elektromobilio „Taycan“ versiją
Spalio 14 d. 15:48
Kaip klimato kaita virto klimato krize?
Spalio 14 d. 09:14
Jungtinės Karalystės generolas – „mes jau kariaujame su Rusija“
Spalio 13 d. 16:34
Išmanaus laikrodžio, išmanios apyrankės ir kt. nešiojamų įrenginių skirtumai
Spalio 13 d. 10:05
Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?
Spalio 12 d. 16:26
Robotų eros iššūkis: darbo iš žmonių neatims, bet privers nuolat mokytis
Spalio 12 d. 08:07
Telefonas ir jo draugas įkroviklis – kokius santykius slepia ši pora?
Spalio 11 d. 20:12
Elektronikos pavojai: nuo žalingų bangų iki pažeistų nykščių sąnarių
Spalio 11 d. 17:19
Puidokas kaltinamas asmens duomenų vagyste
Spalio 11 d. 13:25
Europos Sąjungos šalys paskelbė bendrą ES 5G ryšio tinklų saugumo rizikos vertinimą (2)
FS 19 Tractor mods
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, How to install
ATS mods
ATS trailer mods, ATS truck mods, ATS map mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
FS19 Maps, FS19 Trucks
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mod, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Reklama
 Straipsniai » Elektronika, technika Dalintis | Spausdinti

Technologija kuria naują ateitį: keliuose nebežūtų nei vienas žmogus

Publikuota: 2019-10-05 18:31
Tematika: Elektronika, technika
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Vytautė Merkytė
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Kaip skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba, nuo 2019 metų pradžios iki rugsėjo mėnesio Lietuvos keliuose įvyko 2165 eismo įvykiai. Dėl šių eismo įvykių, 2630 žmonės buvo sužeisti, o 113 – žuvo. Kaip teigia žinomas keliautojas ir automobilių entuziastas Vitoldas Milius, daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl žmogiškosios klaidos.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kaip skelbia Lietuvos kelių policijos tarnyba, nuo 2019 metų pradžios iki rugsėjo mėnesio Lietuvos keliuose įvyko 2165 eismo įvykiai. Dėl šių eismo įvykių, 2630 žmonės buvo sužeisti, o 113 – žuvo. Kaip teigia žinomas keliautojas ir automobilių entuziastas Vitoldas Milius, daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl žmogiškosios klaidos.

Technologija kuria naują ateitį: keliuose nebežūtų nei vienas žmogus

Kaltė tenka ne automobiliams

Nurodoma, kad eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pagrindinės priežastys buvo: saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas – 56 proc.; pėsčiųjų KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis – 15 proc.; pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir vairuotojų kt. pareigų pėstiesiems nevykdymas – 14 proc.; reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transp. pr. nesilaikymas – 10 proc.; įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas – 5 proc.

Kaip DELFI sako V. Milius, nepaisant to, kad automobiliai tobulėja ir išmanėja, o kelių ir eismo infrastruktūros gerėja, pagrindinės priežastys, kodėl įvyksta daug eismo įvykių yra dėl vairuotojų klaidos. „Niekaip negalima kaltės suversti nei automobiliams, nei keliams. Kol kas automobilius vairuoja žmogus – vairuotojas. Jis yra atsakingas už viską, išskyrus retus atvejus, kai vairuotojas neturėjo jau ką daryti arba avarija įvyksta dėl kito vairuotojo kaltės. Iš esmės tai yra žmogiškojo faktoriaus pasekmė“, – sako V. Milius.

Anot jo, daug avarijų įvyksta mieste, sankryžose. „Bet tai nedidelės avarijos: atsitrenkė vienas į kitą ir bamperius apgadino – turime vieną avariją. Bet skaudesnės avarijos, jei jau kalbėtume apie žmonių sveikatą ar gyvybes, vis tiek įvyksta ten, kur didesnis greitis. Nėra čia jokių stebuklų, fizikos dėsnių niekas neatšaukė. Kur didesnis greitis, ten ir didesnis pavojus. Ten kur mažas greitis, ten įvyksta techninės avarijos: apsikabina automobiliai. Niekam nesmagu, bet žmonės nukenčia rečiau“, – teigia specialistas.

Pašnekovas pastebi, kad nepaisant aibės įvairių saugaus eismo akcijų, atsirado ir nauja pėsčiųjų grupė. Anot V. Miliaus, tai žmonės, kurių visas dėmesys yra sutelktas į išmanųjį telefoną, tad jie eidami per perėją, net nepasižiūri į automobilių pusę. „Pastebėjau keista savybę: žmonės nesaugo savęs. Aš tai jį matau, sustoju prie perėjos, bet jis net nežiūri į mano pusę. Toks jausmas, kad jam visiškai vienodai. Jeigu aš jo nematyčiau, tai jį nušienaučiau ir tiek žinių. Jis eina su ausinėmis, žiūri į telefoną, nors to nelabai galima, ir jis nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta. Jis žengia į perėją, nebūdamas tikras, kad aš jį matau“, – stebisi pašnekovas.

Turint 5G, net su dabartinėmis sistemomis, keliuose būtų saugiau

Tokį žmonių abejingumą būtų galima priskirti kaip neigiamą išmaniųjų technologijų padarinį. Tačiau V. Milius sutinka, kad tobulėjančios technologijos ir vis dažniau aptariamas 5G ryšys, gali padėti sumažinti eismo įvykių skaičių.

Kaip skelbiama Europos Komisijos tinklapyje, 5G užtikrins beveik visur esantį didelį pralaidumą ir mažą delsą turintį interneto ryšį ne tik pavieniams vartotojams, bet ir prijungtiems daiktams.

Dėl savo spartos, 5G veiks kaip dirbtinio interneto „akys ir ausys“: suteiks duomenis ir jų analizę realiu laiku, be jokių vėlavimų.

Kaip aiškina V. Milius, su didesne sparta bus galima išanalizuoti daugiau duomenų ir net jei niekas neišrastų naujų automobilių sistemų bei asistentų, net ir su dabartinėmis technologijomis, kurios yra mūsų automobiliuose, eismas keliuose taptų daug saugesnis ir sklandesnis. „Automobilyje yra tam tikra „akis“, kuri šį bei tą mato. Ji gali matyti juostas kelyje, gali palaikyti atstumą iki kito automobilio. Dabar ta „akis“ mato labai prastai. O su nauja technologija, informacijos kiekio didėjimo galimybe, „akis“ matys daug daugiau. Jeigu matys daugiau ir veiks greičiau, tai net prie dabartinių saugos sistemų, viskas veiks daug sklandžiau ir saugiau.

Aišku, kad bendroji elektronika ir visi priedai yra tai, kas automobilių pramonėje vystosi greičiausiai. Ratai dar vis apvalūs ir padangos dar yra juodos ir apvalios, mes važiuojame siekdami asfaltą, neskrendame. Kol kas vidaus degimo variklių procentas yra didžiausias, o ne elektromobilių. Jei kalbėti ne apie tai, kas bus, o apie tai, kas buvo, tai per paskutinį dvidešimtmetį patobulėjo būtent elektronika. O su didesniu greičiu ateityje yra susijusi tik elektronika. Kokie jie bus ir kada mes galėsime sėdėti galinėje sėdynėje ir važiuoti namo iš darbo, tai neatspėsiu. Bet elektroniniai procesai vyksta labai greitai. Robotizacija yra labai greitas procesas. Aš esu užkietėjęs vairuotojas ir labai norėčiau pats vairuoti, bet vis mažiau ir mažiau reikia vairuoti“, – sako V. Milius.

Neišspręs visų problemų

Ir nors Lietuvos automobilių parkas yra 15 metų senumo, bepiločių automobilių ateitis jau čia pat. Vokietijos automobilių gamintojas paviešino ir skubiai ištrynė reklamą, pavadinimu: „New Moments of Joy“ („Nauji džiaugsmo momentai“, skambėtų lietuviškai). Joje „BMW“ akcentavo ateitį, kurioje žmonės galės laisvai mylėtis savavaldžiuose „BMW Vision iNext“ elektromobiliuose. Ši reklama buvo įkelta į socialinį tinklą „Twitter“, tačiau ten neužsibuvo – kompanija labai greitai ją išėmė. Tokios drąsios reklamos tik sufleruoja, kad gamintojai jau gana drąsiai vertina savo sukurtus bepiločius automobilius ir jų reakcija pasitiki.

Tačiau, nors kalbama, kad bepiločiai automobiliai suteiks mums daugiau laisvės, o 5G užtikrins saugumą keliuose, į šią ateitį yra siūlančių žiūrėti šiek tiek skeptiškai.

Urbanistas Martynas Marozas sako, kad jau seniai „Sci-Fi“ žanro atstovai kalba apie žmogiškosios klaidos eliminavimą, siekiant išspręsti transporto iššūkius. Urbanistas teigia, kad toks veiksmas turėtų sufleruoti spūsčių klausimo išsprendimą, turėtų sumažėti žūčių keliuose iki 0. Tačiau M. Marozas sako, kad per vienerius metus ar net 10 metų yra mažai tikėtina, kad visi vairuotojai įsigis bepiločius automobilius.

„Tai reiškia, kad vienaip ar kitaip, bus mirčių, nelaimingų atsitikimų, nepaisant to, kad didelę dalį eismo užims bepilotės transporto priemonės. Tol, kol eisme dalyvauja žmogus, tol yra ir žmogiškosios klaidos“, – akcentuoja pašnekovas.

Jis siūlo į šią situaciją pažiūrėti ir iš urbanistinės pusės: anot jo, nepaisant to, ar mes patys vairuojame, ar mus veža bepilotis automobilis, automobiliui vis tiek reikia parkavimo vietos. „Jei jis neras parkavimo vietos, tai greičiausiai jis suks ratus ir kurs kamščius. Užuot dabar turėdami varganą 1,5 keleivio vidurkį vienam automobiui, galbūt ateityje turėsime dar prastesnę situaciją, kai vidutiniškai turėsime vos 0,5 keleivio automobilyje, o pusė į miesto centrą atvažiavusių automobilių lauks savo šeimininkų, suks ratus, kurs dar didesnius kamščius ar lauks kol šeimininkai teiksis išeiti iš kavinės ar restorano.

Žiūrėdamas į technologijas suprantu, kad žmonės siekia patogumo tačiau išeitis ne individualiuose transporto sprendiniuose, o protingame kolektyvinio transporto sprendime. Vienaip ar kitaip, ir „Prius“ reikia parkavimo vietos, ir „Prius“ yra kamščio dalis, tad būtina suvokti, kad jei mes viską spręsime individualiai - jokių esminių problemų išspręsti nepavyks. Stovėti kamštyje ir skaityti knygą, nes tavo automobilis pats save vairuoja, yra tas pats, kas stovėti kamštyje autobuse ir skaityti knygą. Aš didelio skirtumo nematau. Kol kas bent jau autobusai turi autobusų juostas ir gali judėti šiek tiek greičiau, efektyviau ir per tą patį erdvės ir laiko vienetą pravežti žymiai daugiau keleivių“, – sako M. Marozas.

Jis pabrėžia, kad individualūs sprendimai tikrai neišspręs globalių problemų. „Manau, kad turėsime žymiai protingesnias sistemas, kurios galės įvertinti tūkstančius aspektų, pasirinkti saugų greitį, išvengti kažkokių žmogiškų klaidų. Bet nemanau, kad reikia visus tuos kiaušinius į vieną pintinę sudėti ir galvoti, kad taip išspręsime globalias problemas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Protingas miestas prasideda nuo protingo planavimo

Tačiau 5G nauda atsispindi ne tik bepiločiuose automobiliuose. Užklausus pašnekovo apie išmaniuosius miestus, jis atsako, kad išmaniojo miesto koncepcija tampa nuvalkiota. „Išmanaus miesto naratyvas sukasi aplink kažkokius daviklius, protingas sistemas ir IT sprendimus. Protingas miestas prasideda nuo protingo planavimo. Protingas planavimas, visų pirma, yra planuotojų arba infrastruktūros kūrėjų reakcija į tikrus duomenis, o ne į kažkokias politikų emocijas, užgaidas ar kažką panašaus.

Kalbant apie 5G ryšį, nepriklausomai nuo to, kaip jis padarys mūsų miestus protingesnius (gal koks turėklas sugebės paaukštėti iki tokio lygio, kuris mums patogesnis, galbūt mums nejuntamai ir greitai infrastruktūra prisitaikys prie mūsų emocinės būklės), pačių miestų protingumas nelabai priklausys nuo IT infrastruktūros, bet nuo mūsų galimybių įsiklausyti į tai, ką ji šneka, ką reiškia duomenys ir gebėjimą į juos atitinkamai reaguoti“, – sako urbanistas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia klimato kaitos paradoksą: visi suprantame, kad klimato kaita yra artėjanti katastrofa, bet kažkodėl didžioji dalis pasaulio į tai reaguoja vangiai. „Yra mąstymo nenuoseklumai ir jie labiausiai gadina mūsų miestų protingumą. Todėl kartais net labai protingos technologijos nepadeda. Kokia nauda yra iš išmanaus miesto, kuriame visi šviesoforai yra kontroliuojami, visi automobiliai šneka vienas su kitu, bet vis tiek stovi kamštyje ir žmonės gaišta laiką“, – retoriškai klausia M. Marozas.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.rrt.lt – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Buhalterijos kursai, apskaitos kursai, vadovų apskaitos kursai
www.apskaitakiekvienam.lt
Svarstyklės – čia, matuokliai, laboratorinė įranga
www.moris.lt
Lyderystės mokymai, mokymai vadovams, vadovų mokymai
www.tripleo.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS 2019 Mods, FS 2017 Mods, FS 2015 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama