Automobiliai evoliucionuoja labai greitai, ir kai kurie dalykai, prieš dešimtmetį pristatyti kaip didžiulės naujovės, šiandien surandami daugelyje kompaktinės klasės modelių. Be ko automobilį bus sunku įsivaizduoti jau po penkerių metų, nors šiandien tai vis dar dažniau sutinkama papildomos įrangos sąraše nei standartinėje komplektacijoje?
Automobiliai evoliucionuoja labai greitai, ir kai kurie dalykai, prieš dešimtmetį pristatyti kaip didžiulės naujovės, šiandien surandami daugelyje kompaktinės klasės modelių. Evoliucija toli gražu nestoja – greičiau priešingai, vis greitėja. Be ko automobilį bus sunku įsivaizduoti jau po penkerių metų, nors šiandien tai vis dar dažniau sutinkama papildomos įrangos sąraše nei standartinėje komplektacijoje?
„Automobilių pasaulyje nuolat vyksta evoliucija: žmonės nori kuo daugiau naujovių. Įstatymais numatyta, kad visi nuo 2004 m. Europos Sąjungoje parduoti nauji automobiliai turi stabdžių antiblokavimo sistemą ABS, nuo 2012 m. – stabilumo kontrolę ESP. Sunku numatyti, kokios sistemos dar taps privalomos, tačiau klientų poreikius mes matome ir galime prognozuoti, be ko jau greitai iš salono neišvažiuos nė vienas automobilis“, – teigia oficialaus „Fiat“ atstovo Lietuvoje „Autobrava Motors“ pardavimų vadovas Arnoldas Ardzevičius.
Eismo srautas juda nevienodu greičiu ir tai – bene pagrindinė avarijų bei netikėtų spūsčių priežastis. Spaudžiant akceleratoriaus pedalą išlaikyti pastovų greitį nėra paprasta, tad daugelyje automobilių jau šiandien montuojama kruizo kontrolė – ją gali turėti net ir tokie miesto mažyliai kaip „Fiat 500“.
Prieš kelerius metus išpopuliarėjo patobulinta paprastos kruizo kontrolės versija – adaptyvi sistema. Ant automobilio stiklo įmontuotas radaras stebi tos pačios krypties eismą ir, priartėjus prie kitos lėčiau važiuojančios transporto priemonės, automatiškai sumažina važiavimo greitį. Tai padidina saugumą ir leidžia vairuotojui atsipalaiduoti tiesiame kelyje, o visas eismo srautas juda tolygiau.
Autonominio stabdymo sistema
Dar praėjusiame dešimtmetyje idėja, jog automobilis gali pats sustoti kelyje netikėtai atsiradus kliūčiai, skambėjo kaip utopija. Tik ne automobilių gamintojų galvose. Tą idėją jie pamažu ištobulino iki tokio lygio, kad autonominio stabdymo sistemos gali būti montuojamos į bet kokį gatvėje matomą automobilį – jos yra net sunkvežimiuose.
Manoma, kad autonominio stabdymo sistemos padarys didžiulį proveržį eismo saugumo srityje, nes jos leidžia išvengti arba sumažina susidūrimų vienam automobiliui įvažiuojant į kito galą skaičių. Nepriklausomos saugumo agentūros „EuroNCAP“ duomenimis, kas antra avarija yra būtent tokia.
Pavyzdžiui, kai kuriuose „Fiat“ modeliuose jau montuojama sistema pritaikyta būtent miestui – ji veikia važiuojant iki 30 km/val. greičiu. Pernelyg greitai artėjant prie kliūties, ji įspėja vairuotoją garsiniu signalu, o šiam nereaguojant – pradeda palengva stabdyti. Jeigu vairuotojas nesureaguoja ir į tai, sistema pradeda stabdyti maksimaliu pajėgumu ir leidžia arba visiškai išvengti avarijos, arba sumažinti jos padarinius. Manoma, kad kiekvienam automobiliui turint analogišką sistemą, avarijose sužalojamų žmonių skaičius sumažėtų 26 tūkst. kasmet.
Europos Komisijoje jau girdimos kalbos, kad autonominio stabdymo sistema taptų privaloma kiekvienam naujam automobiliui, kaip jau yra ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), VDC (elektroninė stabilumo programa, kartais vadinama ESP), TPMS (padangų slėgio stebėjimo sistema) ir kitos.
Galinio vaizdo kamera
Prieš dešimt metų tai buvo itin retas privalumas, sutinkamas tik prabangiausiuose automobiliuose. Šiandien patogiai ir saugiai manevruoti atbuline eiga gali daugelio kompaktinių automobilių vairuotojai ir nėra abejonių, kad ši sistema greitai taps standartine visoje Europoje. Kaip jau tapo JAV.
Pirmosios galinio vaizdo kameros nebuvo labai kokybiškos, o tamsiu paros metu – iš esmės nenaudingos. Tačiau šiuolaikinės filmavimo technologijos net išmaniajame telefone leidžia sutalpinti puikias kameras, ką jau kalbėti apie automobilio bagažinės dangtį. Todėl šiandien tai – labai naudingas atributas, leidžiantis drąsiau manevruoti siaurose vietose ir važiuoti atbuline eiga.
Šildomos sėdynės
Šiaurės Europos šalyse, kaip Lietuva, šildymo sezonas trunka beveik pusmetį. Šildomų sėdynių sezonas automobiliuose – dar ilgiau. Net ir gegužės mėnesį, kai rytais temperatūra dar nepakyla iki dviženklio skaičiaus, šildomų sėdynių mygtuką paspaudžia dažnas vairuotojas.
Nemažai automobilių tai – vis dar papildoma įranga, tačiau kai kuriuose kompaktinės klasės modeliuose, kaip, pavyzdžiui, „Fiat Tipo“, priekinės šildomos sėdynės montuojamos jau standartinėje. Tai sistema, kuri Europos Sąjungoje niekada nebus privaloma (kaip ABS ar ESP), tačiau žmonės ją jau šiandien laiko savaime suprantama ir būtina kiekviename automobilyje.
Automatinė klimato kontrolė
Automobiliai dar negali važiuoti savarankiškai, tačiau daugybę funkcijų juose gali atlikti robotai – kompiuteriniai asistentai. Vienas jų – reguliuoti klimatą.
Paspaudus vienintelį mygtuką „Auto“, automobilio salone yra palaikoma nustatyta temperatūra. Jeigu reikia saloną pašildyti, „Auto“ režimu veikianti sistema pati supras, kad šviežią orą reikia pūsti į kojas – taip šiluma salone pasklis tolygiau. Jei vėsinti – oras bus pučiamas į veidą. Jokių šilto ir šalto oro rankenėlių, oro pūtimo stiprumo reguliavimo – viską sistema atlieka pati, o vairuotojui tereikia vairuoti.
Šiandien jau beveik visi nauji automobiliai standartinėje įrangoje turi oro kondicionierių, tačiau klimato kontrolė dažniausiai užsakoma papildomai. Nebeilgai – po kelerių metų – ir šis privalumas turėtų būti standartas.
