Inovatyvius produktus kurianti įmonė UAB „Bioanalizės sistemos“ kuria įrenginius, gebančius atlikti įvairių terpių tyrimus bet kokioje aplinkoje – mėginių nebereikia vežti į laboratoriją. Dėl tobulėjančių biojutiklių technologijų, jie vis plačiau naudojami ne tik medicinoje, bet ir aplinkosaugoje, bioterorizmo grėsmių prevencijoje, padeda efektyviau ir greičiau aptikti ligų sukėlėjus ir pavojingas medžiagas.
Inovatyvius produktus kurianti įmonė UAB „Bioanalizės sistemos“ kuria įrenginius, gebančius atlikti įvairių terpių (kraujo, pramoninių skysčių) tyrimus bet kokioje aplinkoje – mėginių nebereikia vežti į laboratoriją. Pati procedūra trunka mažiau nei minutę – dešimtis kartų greičiau, nei naudojant įprastas technologijas. Dėl tobulėjančių biojutiklių technologijų, jie vis plačiau naudojami ne tik medicinoje, bet ir aplinkosaugoje, bioterorizmo grėsmių prevencijoje, padeda efektyviau ir greičiau aptikti ligų sukėlėjus ir pavojingas medžiagas.
Bioanalizės skyriaus bendrai kuriamas karbamido koncentracijos trąšose analizatorius © Organizatoriai
Mokslinius tyrimus pritaikė rinkoje
„Įmonę įkūrėme dar neturėdami produkto, bet kurdami prototipus ir kitas gamybines versijas. Jie buvo skirti efektyvesniems diagnostikos metodams, norėjome palengvinti sergančiųjų būklę. Būtent šių įrenginių tyrimus vystėme Vilniaus universitete, tad nusprendėme juos realizuoti įkurdami įmonę“, – pasakoja UAB „Bioanalizės sistemos“ vadovas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto Bioanalizės skyriaus vedėjas dr. Marius Dagys.
Mokslininkas paaiškina, kad kuria inovatyvius elektrocheminius biojutiklius. Jis teigia, kad biojutikliai šiandien yra plačiai naudojami, tačiau jo įmonėje netobulinamos jau sukurtos technologijos, bet kuriamos naujos. „Mūsų, Lietuvos mokslininkų, didžiausia pridėtinė vertė yra žinios. Mes neinvestuojame savo turimų žinių, laiko ir jėgų tobulindami jau sukurtas technologijas, bet kuriame naujus produktus, kurių dar nėra rinkoje, – savo kuriamų produktų inovatyvumą iliustruoja pašnekovas.
Biojutikliai šsiskiria universalumu
Anot dr. M. Dagio, biojutikliai naudojami greitai ir tiksliai nustatyti junginio koncentraciją. „Biojutiklių universalumas yra žavingiausia verslo dalis. Mes išsirenkame produktą, atliekame jo poreikio analizę, investuojame laiką ir resursus kuriant įrenginį ir tikimės finansinės grąžos. Jeigu įrenginys nepasiteisina – tą patį analizatorių pritaikome kitam rinkos sektoriui. Vienu metu galime kurti 4-5 biojutiklius, o iš viso jau esame dirbę su 30 skirtingų analizatorių technologijų, kurias taikome kurdami naujus įrenginius“, – aiškina pašnekovas.
Mokslininkas pasakoja, kad inovatyviausias jo kurtas biojutiklis yra gliukozės matuoklis kraujyje: „Šių gliukozės analizatorių rezultatas yra kur kas tikslesnis nei iki šiol plačiai naudotų juostelinių kraujo matuoklių, kurių netikslumas yra ypač aktuali problema – jų leistina paklaida siekia net 15 proc. Mūsų analizatorių dešimties pakartotinių matavimų paklaida negali viršyti 2 proc.“
Sieks komercializuoti sukurtus įrenginius
„Bioanalizės sistemos“ kuriami įrenginiai yra orientuoti į globalią rinką – savo kuriamų analizatorių komponentų įmonė jau yra pardavusi užsienio šalių universitetams. Dabar įmonės pagrindinis tikslas yra pabaigti analizatorių gamybines versijas ir pradėti prekybą.
Pavyzdžiui, pašnekovas įvardija VU GMC vystomą projektą, kuriuo siekiama sukurti biojutiklių platformą, skirtą nuspėti, į kokią sudėtingumo stadiją pateks pankreatitu susirgęs pacientas sprendžiant iš mėginio, paimto per 72 val. nuo skausmo pradžios, analizės. „Tokios analizės rezultatai padėtų laiku paskirti gydymo procedūrą. Projekto partneriai yra ir VU Santaros klinikos. Sėkmės atveju tokia platforma galėtų būti komercializuota ir ateityje galėtų padėti išvengti ūminio pankreatito sukeltų staigios mirties atvejų,“, – paaiškina dr. M. Dagys.
Pašnekovas sako, kad jo vadovaujamame skyriuje jaunieji mokslininkai galėtų sukurti savo biojutiklį, jį pritaikyti UAB „Bioanalizės sistemos“ sukurtiems analizatoriams ir taip nesudėtingai pradėti savo verslą.
„Mokslo nereikėtų atskirti nuo verslo, abu yra to paties kūrybos proceso dalis. Norėčiau, kad mūsų pavyzdys padrąsintų daugiau Lietuvos mokslininkų kurti naudingas technologijas, pasinaudoti Lietuvoje išvystyta infrastruktūra ir komercializuoti savo sukurtus produktus“, – teigia pašnekovas.
