Neblaivūs asmenys, nustatyti policijos alkotesteriu, neretu atveju nesutinka su nustatytu girtumu ir kreipiasi į medicinos įstaigą, kur dar kartą patikrinami alkotesteriu ir duoda kraujo mėginį. Vairuotojai tikisi vieno – kraujo tyrimas parodys mažiau promilių ir taip pavyks išsisukti nuo gresiančios atsakomybės arba bent jau ją sušvelnins. Tačiau ką dažniausiai parodo kraujo tyrimas?
Neblaivūs asmenys, nustatyti policijos alkotesteriu, neretu atveju nesutinka su nustatytu girtumu ir kreipiasi į medicinos įstaigą, kur dar kartą patikrinami alkotesteriu ir duoda kraujo mėginį. Tokių situacijų dažnai pasitaiko per policijos reidus ir ypač su vairuotojais, kurie laviruoja prie 0,4 prom. ribos.
Vairuotojai tikisi vieno – kraujo tyrimas parodys mažiau promilių ir taip pavyks išsisukti nuo gresiančios atsakomybės arba bent jau ją sušvelnins. Tačiau ką dažniausiai parodo kraujo tyrimas?
Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) pateikta statistika atskleidžia, kad vairuotojų įsitikinimas klaidingas.
Klysta dauguma vairuotojų
Kone per visus reidus policijos pareigūnams tenka susidurti su neblaiviais vairuotojais, kurie šventai įsitikinę, kad negalėjo išgerti tiek daug, kad alkotesteris nustatytų didesnį nei 0,4 prom. girtumą, todėl, įrodinėdami savo tiesą, kreipiasi į medicinos įstaigą.
Nesutikti su alkotesterio rodmenimis vairuotojai turi visą teisę. Pagal galiojančią tvarką, į medicinos įstaigą vairuotojas turi kreiptis per vieną valandą, kai jam policijos pareigūnai išrašo protokolą.
Tačiau VPLC pateikta atsitiktinė statistika rodo, kad vairuotojų įsitikinimas, jog kraujo tyrimas parodys mažiau promilių negu alkotesteris, yra klaidingas. Daugeliu atveju kraujyje nustatoma daugiau promilių.
Apie vairuotojus, kurie laviruoja prie 0,4 prom. ribos ir tikisi, kad kraujo tyrimas parodys mažiau promilių, o tai leis išvengti atsakomybės, galima sakyti – jie stipriai klysta.
Pagal statistiką, du vairuotojai į alkotesterį „įpūtė“ 0,41 prom.. Atlikus kraujo tyrimą, vienam vairuotojui nustatytas 0,43 prom., o antram – net 0,53 prom. girtumas. Net ir tais atvejais, kai alkotesteris parodo 0,3–0,34 prom. girtumą, po kraujo tyrimo promilės peržengia 0,4 prom. ribą. Tai turėtų būti aktualu pradedantiesiems vairuotojams, kuriems galioja 0 prom. įstatymas.
Kaip pasakojo VPLC specialistai, retais atvejais kraujo tyrimas parodo mažiau promilių nei alkotesteris.
Visgi pateiktoje atsitiktinėje statistikoje galima rasti kelis vairuotojus: vienas vairuotojas į alkotesterį „įpūtė“ 0,31 prom., atlikus kraujo tyrimą buvo 0,29 prom., antras – 0,67 prom. alkotesteryje, kraujo tyrimas parodė 0,65 prom. Tačiau galima pastebėti, kad tai yra labai maža riba.
Kas patikimesnis: policijos alkotesteris ar kraujo tyrimas?
Kyla klausimas, kas patikimesnis – ar policijos alkotesteris, ar kraujo ir kiti tyrimai? Atsakymą į šį klausimą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismas, kai nagrinėjo vilniečio Žilvino Rumino bylą.
Tuomet pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 1,38 promilės girtumą, tačiau tą pačią naktį Ž. Ruminas nuvyko į Priklausomybės ligų centro Narkologijos skyrių ir atliko kraujo bei kitus tyrimus. O šie po kelių dienų parodė – vairuotojas buvo visiškai blaivas.
„Teismo vertinimu, kraujo vertinimo tyrimai yra patikimesni ir objektyvesni“, – konstatavo bylą nagrinėjęs teisėjas Miroslavas Gvozdovičius.
Teisėjas pažymėjo, kad tai ne pirmas atvejis, kai teismas konstatuoja, jog kraujo tyrimais pasitikėti verta labiau nei alkotesteriu.
Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad motociklininkai, pradedantieji, sunkiasvorių, taksi automobilių vairuotojai laikomi neblaiviais, jei etilo alkoholio koncentracija jų kraujyje viršija 0 promilių. Kitiems vairuotojams leidžiama 0,4 promilės alkoholio riba.
