Reaktyvinės mašinos „Bloodhound Supersonic Car“ kūrėjų komanda atskleidė, kaip atrodys automobilio vidus, kuriame bus bandoma pagerinti sausumos greičio rekordą. Būtent šiame salone naikintuvų pilotas Andy Green jau 2016 metais bandys pasiekti neįtikėtiną 1609 km/h greitį.
Reaktyvinės mašinos „Bloodhound Supersonic Car“ kūrėjų komanda atskleidė, kaip atrodys automobilio vidus, kuriame bus bandoma pagerinti sausumos greičio rekordą. Būtent šiame salone naikintuvų pilotas Andy Green jau 2016 metais bandys pasiekti neįtikėtiną 1609 km/h greitį.
Monolitinę konstrukciją sudaro penkių skirtingų tipų anglies pluoštų danga, automobilio važiuoklės varžtai, dviejų rūšių dervos ir raketiniai varikliai. Jos pačioje storiausioje vietoje, iš 13 atskirų sluoksnių sudaryta sienelė yra vos 25 mm storio. Siekiant papildomo sutvirtinimo, tarp šių anglies pluošto sluoksnių įtaisyti trys aliuminio užpildai (8, 12 ir 20 mm).
Endžiui Grynui (Andy Green) – buvusiam Karališkųjų oro pajėgų pilotui, kuriam priklauso dabartinis žemės greičio rekordas 1 223 km/h, reikės akylai stebėti prietaisų skydelį, išlaikyti automobilio greitį ir susidoroti su įvairiomis, jį veiksiančiomis pasipriešinimo jėgomis.
Čia galite iš arčiau pasižvalgyti po „Bloodhound Supersonic Car“ vidų 360 laipsnių kampu.
Centrinis ekranas rodo greitį myliomis per valandą, ir macho skaičius (atitinkančius garso greitį). Dinaminiai greičio indikatoriai jam padės spręsti, kada metas įjungti raketinį variklį, o kada pradėti stabdymo procesą.
Kairysis ekranas rodo hidraulinį slėgį ir temperatūrą stabdymo sistemose, o ekrano dešinėje pateikiama informacija apie trijų variklių būklę bei kuro lygį. EJ200 reaktyvinis variklis ir Nammo hibridinės turbinos kartu gali pagaminti apie 210 kN (kiloniutonų) trauką, atitinkančią maždaug 180 Formulės 1 automobilių. Kabinoje taip pat yra du „Rolex“ pagaminti įtaisai: chronometras ir spidometras kurio didžiausia padala siekia 1 770 km/h.
Visas prietaisų skydelis buvo padengtas specialiais, mažą šviesos kiekį atspindinčiais pilkos spalvos dažais, kad vairuotojui būtų lengviau matyti matuoklius ir kontrolės svirtus. Tuo tarpu, likusi salono dalis yra balta, siekiant padidinti į kabiną patenkančios šviesos kiekį.
Priekinis 25 mm storio stiklas yra pagamintas iš akrilo. Dėl pasviro aerodinaminio kampo, automobilį vairuosiantis Grynas žvelgs tik pro 5 cm pločio lenktą langelį. Į transporto priemonės vidų jis pateks pro 50 cm anglies pluošto liuką. Automobilio stogas buvo sukurtas taip, kad kiek įmanoma labiau sulėtintų į variklį patenkantį orą. Jei oras pasieks reaktyvinio variklio ventiliatoriaus mentes, srovė gali jį sugadinti.
Inžinierių komanda sukonstravusi šį automobilį Bristolyje, pirmą kartą jį išbandys Niukvėjuje 2015 metų rugpjūtį. Pradžiai planuojama pasiekti tik iki 322 km/h greitį. Tuomet laukia kelionė į Pietų Afriką bei didesnio greičio bandymai. Ir galiausiai 2016 vasarą bus siekiama ilgai laukto rekordo.
