RBSP pavadinti palydovai skverbsis per Žemę gaubiančius didelės energijos dalelių žiedus ir vykdys šios kosmoso srities tyrimus, kurie padės mokslininkams suprasti šios sparčiai kintančios aplinkos ypatumus. Kad atlaikytų pavojingą didelės radiacijos poveikį kosminių aparatų elektronikai, RBSP palydovai yra apsaugoti storais antiradiaciniais šarvais – keliais apsauginės medžiagos sluoksniais.
Rugpjūčio 23 dieną NASA turėtų paleisti į kosmosą du palydovus – dvynius. Šie itin gerai nuo kosminės radiacijos apsaugoti aparatai tirs Van Alleno radiacijos žiedus šalia Žemės.
RBSP (Radiation Belt Storm Probes) pavadinti palydovai skverbsis per Žemę gaubiančius didelės energijos dalelių žiedus ir vykdys šios kosmoso srities tyrimus, kurie padės mokslininkams suprasti šios sparčiai kintančios aplinkos ypatumus, praneša „Space.com“. Kad atlaikytų pavojingą didelės radiacijos poveikį kosminių aparatų elektronikai, RBSP palydovai yra apsaugoti storais antiradiaciniais šarvais – keliais apsauginės medžiagos sluoksniais, sakoma pranešime.
RBSP palydovai Van Alleno žieduose (NASA nuotr.)
670 mln. dolerių vertės palydovus į orbitą turėtų iškelti raketa „Atlas V“. Jos startas iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje (Florida) numatytas rugpjūčio 23 d. 4.08 val. vietos laiku. RBSP palydovai mažai besiskiriančiomis orbitomis turėtų skrieti per Van Alleno radiacijos žiedus, Saulės išmestų protonų ir elektronų, kuriuos mūsų planetos kaimynystėje sulaiko Žemės magnetinis laukas, sritis.
Pasak NASA atstovų, ši kosminė misija bus vykdoma vienomis iš pačių nepalankiausių aplinkos sąlygų: nuo stiprios radiacijos palydovus saugos 8,5 mm storio apsauginis aliumininis skydas, mokslininkų vadinamas tiesiog šarvais. Kad palydovuose esantys moksliniai prietaisai galėtų atlikti reikiamus matavimus, apsauginėje dangoje įrengtos specialios kiaurymės, kurios po matavimų bus uždaromos.
Abiejuose aštuoniakampio formos palydovuose bus po 5 identiškus mokslinius prietaisus. Kiekvieno palydovo masė – 670 kg, sakoma pranešime. Skelbiama, kad NASA nusprendė Van Alleno radiacijos žiedų tyrimams naudoti ne vieną, o iškart du palydovus dėl to, kad skirtinguose žiedų dalyse būtų galima tuo pat metu atlikti tuos pačius matavimus. Taip bus bandoma išsiaiškinti, ar radiacijos lygio pokyčiai yra susiję laiko ir erdvės požiūriu.
Van Alleno žiedus kosmose 1958 m. atrado JAV mokslininkas Jamesas Van Allenas. Iki šiol šios kosmoso srities savybės iš esmės tebėra neaiškios, sakoma pranešime. Pasak RBSP projekto mokslininko Barry Mauko, Van Alleno radiacijos žiedų dinamika yra labai nenuspėjama. „Mes žinome, kad Saulės aktyvumo pokyčiai sukelia geomagnetines audras, tačiau radiacijos žiedų atsakas į šias audras yra labai skirtingas. Mes tiesiog nesuprantame, kodėl taip yra“, – sakė jis.
RBSP palydovai išmatuos didelės energijos dalelių tankį Van Alleno žieduose ir sudarys atitinkamus žemėlapius. Van Alleno žiedai sudaryti iš vidinio žiedo ir išorinio. Vidinis žiedas paprastai būna 1 600 – 13 000 kilometrų atstumu nuo Žemės. Po tam tikro pertrūkio išorinis žiedas driekiasi už 19 000 – 40 000 kilometrų nuo Žemės paviršiaus.
Pasak NASA mokslininkų, kilus audroms Saulėje šie žiedai gali labai išsiplėsti, užpildyti juos skiriančią kosminės erdvės dalį ir dar labiau išsiplėsti į išorę. Kai Van Alleno žiedai išsiplečia, jie ima kelti pavojų aplink Žemę skriejantiems palydovams ir Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems astronautams.
