Savo laiku, kai tik šaudyklių, skirtų asmeniniams kompiuteriams, žanras dar tik skaičiavo savo pirmąsias dienas, žaidėjai pasidalino į dvi stovyklas: vieni norėjo naudoti tik klaviatūrą, o kiti pageidavo papildomai naudoti ir pelę. Kiekviena iš pusių matė pozicijos privalumus ir kitos pusės trūkumus, tačiau šie ideologiniai skirtumai po kurio laiko dingo. Dabar visiems aišku – pelė iš laukinio atributo pavirto standartiniu asmeninio kompiuterio periferiniu įrenginiu.
Savo laiku, kai tik šaudyklių, skirtų asmeniniams kompiuteriams, žanras dar tik skaičiavo savo pirmąsias dienas, žaidėjai pasidalino į dvi stovyklas: vieni norėjo naudoti tik klaviatūrą, o kiti pageidavo papildomai naudoti ir pelę. Kiekviena iš pusių matė pozicijos privalumus ir kitos pusės trūkumus, tačiau šie ideologiniai skirtumai po kurio laiko dingo. Dabar visiems aišku – pelė iš laukinio atributo pavirto standartiniu asmeninio kompiuterio periferiniu įrenginiu.
Operacinės sistemos su „langais“ išplitimas taip pat nemažai prisidėjo prie pelės populiarinimo – esant naujoms sąlygoms, ji pasirodė kaip daug patogesnis įvesties įrenginys, nei vien klaviatūra. Ar jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojantis „graužikas“ bus nepakeičiamas ir pasirodžius „Windows 8“ – klausimas atviras, kadangi ši „Microsoft“ operacinė sistema bus skirta ne tik tradiciniams, tačiau ir planšetiniams kompiuteriams, t. y. orientuota ir naudojimui su sensoriniais ekranais.
„Windows 8“ grafinė vartotojo sąsaja Metro
Ateityje klaviatūrą ir pelę kaip įvesties įrenginius gali pakeisti kiti metodai, ir nebūtinai jutikliniai . Netgi dabartinis valdiklis „Kinect“ gali likti šalikelėje, kai pasirodys elektromagnetiniai laukai ir garso bangos. Jų dėka taip pat galima sekti vartotojo judesius, o šiuo klausimu jau rimtai užsiima mokslininkai iš „Microsoft Research“.
Pirmasis projektas pavadintas „Humantenna“, ir ne veltui. Žmogaus kūnas atlieka antenos vaidmenį, kuri priima buitinių elektros prietaisų elektromagnetinius triukšmus. Vartotojo judesius galima atspėti iš būdingo įtampos pokyčio, kuris yra žmogaus kūne. Šis pokytis registruojamas ant žmogaus kūno esančiu davikliu, perduodamas per analoginį – skaitmeninį keitiklį, galiausiai signalas suskaitmeninamas ir toliau transliuojamas per „Wi-Fi“ į kompiuterį.
„Apmokytas“ „Humantenna“ atpažįsta iki 12 įvairių judesių tipų, o suklysta tik 10 % atvejų. Dabartinio įrenginio versija gali būti nedidelėje kuprinėje ant žmogaus nugaros, tačiau kuriamas ir mažesnis egzempliorius, kuris prilygsta rankiniam laikrodžiui. Naujasis variantas jau nereikalauja apmokymų ir atpažįsta tiek pat judesių, kiek ir mokytas. „Humantenna“ nebijo pokyčių elektromagnetinėje aplinkoje – jei ją patalpintų kitoje vietoje, ji vis tiek veiktų.
Jei „Humantenna“ rinkoje lydėtų sėkmė, jis galėtų tapti ne tik asmeniniam kompiuteriui skirtu valdikliu – tai galėtų būti universalus „pultelis“, kontroliuojantis apšvietimą ir buitinės įrangos darbą visuose namuose, arba sportininko padėjėju, kuris seka, ar teisingai atliekami pratimai, įvairūs judesiai ir t. t.
Tačiau jei pirmasis projektas su dabartine interpretacija priverstas būti supakuojamas į dėžutės pavidalo korpusą, tai antrajam projektui nereikės jokių papildomų įrenginių, ypač nešiojamų kompiuterių savininkams. Viskas, ko reikės sklandžiam „SoundWave“ veikimui (toks kitos technologijos darbinis pavadinimas) – tai garsiakalbiai, mikrofonas ir Doplerio efektas.
Reiškinys, kurį pirmą kartą dar 1842 metais aprašė Kristianas Dopleris, apibrėžiamas kaip bangos dažnio ir ilgio kitimas, kai klausytojas arba šaltinis juda vienas kito atžvilgiu. „SoundWave“ atveju kompiuterio garsiakalbiai generuoja 18–22 kHz diapazono garso signalą, negirdimą žmogaus ausiai, tačiau kurio tonas keičiasi, kai atsispindi nuo judančio objekto, pavyzdžiui, žmogaus rankos. Mikrofonas registruoja šiuos pokyčius, o „SoundWave“ programinės įrangos dėka atpažįstamas konkretus gestas.
„SoundWave“ technologijos veikimo tikslumas sudaro maždaug 90 % net ir triukšmingose vietose, pavyzdžiui, kavinėse. Iš nešiojamojo kompiuterio garsiakalbių sklindanti muziką taip pat netrikdo šios technologijos, tačiau tikslių judesių atpažinimą riboją atsispindėjęs signalas nuo statiškų objektų. Dabar svarbiausias tikslas yra programinės įrangos tobulinimas, ir jei viskas pavyks, bus galima kalbėti apie diegimą į serijinius kompiuterių modelius (juolab, kad garsiakalbiai ir mikrofonas jau tapo standartu nešiojamuosiuose kompiuteriuose).
Akivaizdu, jog ir „Humantenna“, ir „SoundWave“ technologijoms teks nueiti nemažą kelią, kol visa tai taps komerciniu produktu ir pakeis jau dabar dideliu populiarumu pasižymintį „Kinect“. Tačiau kad jos turi visus šansus, rodo ir tos pačios pelės istorija.
