NASA ir kompanijos „General Motors“ inžinieriai konstruoja humanoidinį robotą, kurio kopijos talkins žmonėms kosminiuose erdvėlaiviuose. Tokie robotai-astronautai – juos dar būtų galima pavadinti robonautais – galės atlikti įprastinius žmonių darbus, tačiau jiems nereikės gyvybės palaikymo įrangos ar gyvenamojo ploto.
JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso tyrimų administracijos (NASA) ir kompanijos „General Motors“ inžinieriai konstruoja humanoidinį robotą, kurio kopijos talkins žmonėms kosminiuose erdvėlaiviuose.
Tokie robotai-astronautai – juos dar būtų galima pavadinti robonautais – galės atlikti įprastinius žmonių darbus, tačiau jiems nereikės gyvybės palaikymo įrangos ar gyvenamojo ploto. Jeigu pasitvirtins NASA prognozės, pirmasis robonautas bus išskraidintas į kosminę stotį po trejų metų.
Roboto humanoido modelis, ties kuriuo dabar dirba NASA ir „General Motors“ specialistai, pavadintas „Robonaut2“. Inžinieriai robotą pradėjo konstruoti prieš dvejus metus, o idėjas dizainui pasiskolino iš jo pirmtako, kurį NASA sukūrė daugiau nei prieš 10 metų.
Priešingai nei Marso visureigis, šis robotas yra visų pirma skirtas kaip įmanoma tiksliau atkartoti žmogaus kūno formas, judesius ir elgesį. Jis idealiai tiks komandiniam darbui su žmonėmis, taip pat erdvėlaivių ir naujų patalpų bandymams. Kol NASA žvelgia į kosmosą, „General Motors“ tikisi tokius robotus įdarbinti savo gamyklose.
Mašinos „kūną“ kol kas sudaro tik viršutinė dalis. Ji sveria apie 45 kilogramus ir turi daugiau nei 350 jutiklių. Kai kurie jų įrengti roboto pirštuose ir delnuose ir yra skirti lytėjimui, kiti – rankose ir leidžia robotui „jausti“ atstumą iki objekto. Į robonauto sąnarius inžinieriai įtaisė spyruokles ir tamprias medžiagas, kad jis būtų lankstesnis ir judėtų didesniu, labiau panašiu į žmogaus, greičiu. Mašina pajėgia nešti daiktus, sveriančius iki devynių kilogramų – keturis kartus daugiau nei ankstesni humanoidiniai robotai.
Vienas didžiausių iššūkių, kurį turės įveikti inžinieriai, yra susijęs su roboto ir žmogaus tarpusavio bendravimu.
„Galima sakyti, kad tai yra nauja sritis, – sako JAV Viskonsino-Medisono universiteto kompiuterių mokslų profesorius Bilge Mutlu. – Kaip robotas interpretuos socialinius signalus? Kaip jis į juos atsakys? Mes siekiame, kad robotai būtų komandos nariai, ir šis darbas yra žingsnis šia kryptimi.“
Kol kas „Robonaut2“ susikalba su žmonėmis gana paprastais būdais. Pavyzdžiui, kai jis pakreipia galvą į kurią nors pusę, tai ženklas kartu dirbančiam žmogui, kad jis pažiūrėtų ten pat.
Chrisas Ihrke, vyresnysis projekto inžinierius iš „General Motors“,
dirba su „Robonaut2“ humanoidiniu robotu NASA Johnsono Kosmoso centre Hiūstone.
Robonautas ne tik yra gana lankstus, bet ir gerai mato: jis aprūpintas dvejomis aukštos raiškos kameromis, kurios įtaisytos auksiniame šalme, dengiančiame galvą. Tai leidžia mašinai susidaryti erdvinį aplinkos vaizdo žemėlapį. Robotas taip pat turi krūvą lempučių, pagal kurias astronautai gali apytikriai suprasti jo būseną.
Pasak NASA robotikos padalinio vyriausiojo specialisto Robo Ambrose, agentūra nori robotą panaudoti daugelyje skirtingų misijų, pradedant remonto darbais kosminėje stotyje ir baigiant ekspedicijomis į Mėnulį ar Marsą. Galbūt robotą net bus galima palikti tęsti žmogaus pradėtų mokslinių eksperimentų. Tačiau tokių galimybių dar teks palūkėti.
„Žmogaus veiklos atkartojimas yra labai sudėtinga sritis, ir nors robotai toli gražu to nesugeba, kiekvienas pasiekimas yra labai svarbus“, – pažymi JAV Karnegio Mellono universiteto robotikos profesorius Matthew Masonas.
Parengta pagal „Technology Review“.
