Kosmoso tyrimai ir raketos dar neseniai buvo tik valstybių verslo bei politikos sritis. Kai kas ir dabar (pavyzdžiui, Kinija) tai laiko politikos įrankiu. Tačiau šiuos du tikslus – politinį ir ekonominį galima suderinti, o kosminių raketinių technologijų progresą paspartinti.
Ko nesugeba gremėzdiškos valstybinės institucijos, tokios kaip NASA, gan greitai ir dar savo pinigais įgyvendina privati iniciatyva bei išradingumas.
Kosmoso tyrimai ir raketos dar neseniai buvo tik valstybių verslo bei politikos sritis. Kai kas ir dabar (pavyzdžiui, Kinija) tai laiko politikos įrankiu. Tačiau šiuos du tikslus – politinį ir ekonominį galima suderinti, o kosminių raketinių technologijų progresą paspartinti. Kas pakeis kosminę šaudyklę? Ar verta pradėti kosminį turizmą? Į šiuos ir kai kuriuos kitus klausimus galbūt atsakys šiuo metu vykdomi keli projektai. Pateiksime pavyzdžių, liudijančių apie prasidedančią naują kosmonautikos erą.
1. „Virgin Galactic“
Ekscentriškasis milijardierius Richardas Bransonas įkūrė pirmąją kosminio turizmo kompaniją, kadangi jis jau turi patikimą kosminį lėktuvą, pavadintą „SpaceShipTwo“. Šiais metais šis aštuonvietis laineris pradės bandomuosius skrydžius. Jeigu viskas klostysis sklandžiai, komerciniai skrydžiai bus pradėti 2011 metais. Taupykite pinigus bilietams.
2. „Space X“
Kompanijos „PayPal“ steigėjas ir bendrasavininkis Elonas Muskas skylė pinigų pirmajai komercinei raketai sukonstruoti ir jam pavyko. Ji pasiekia Žemės orbitą ir tai leido verslininkui pasirašyti su NASA 1,6 mlrd. dolerių kontraktą kroviniams į tarptautinę kosminę stotį gabenti. Beje, planuojama tokiomis raketomis į orbitą skraidinti ir žmones. Šioje nuotraukoje „Falcon 1“ raketa su kroviniu kyla iš Omeleko salos Kwajaleino atole.
3. „Orbital Sciences“
Ši jau patyrusi kompanija ne vienerius metus gamina nedideles raketas, kurios išveda į orbitą aplink Žemę palydovus. Ji taip pat už beveik du milijardus dolerių pasirašė su NASA kontraktą aptarnauti Tarptautinę kosminę stotį. Šioje iliustracijoje – starto katapultavimosi sistema (Launch Abort System Orbital). Ji sukonstruota NASA užsakymu naujos kartos pilotuojamam erdvėlaiviui „Orion“, kuriuo astronautai galbūt keliaus į Mėnulį ar net Marsą.
4. „Scaled Composites“
Kompaniją įkūrė kosminio lėktuvo „SpaceShipOne“ pagrindinis konstruktorius Burtas Rutanas. Po to ją perpirko galinga korporacija „Northrop Grumman“. Sustiprėję finansiškai, B. Rutanas su kolegomis sukūrė patobulintą, komercinę (t. y. antrąją) šio lėktuvo versiją, kuri ir taps „Virgin Galactic“ darbiniais kosminiais arkliais.
5. „Bigelow Aerospace“
Dar vienas apie kosmoso komercializavimą galvojantis milijardierius, kuriam priklauso nemažas viešbučių tinklas Žemėje – Robertas Bigelow. Tačiau dabar vyrukas nori įkurti viešbučių tinklą ir kosmose. Taip atrodo pripučiami moduliai, kuriuose pirmieji stiprių įspūdžių ištroškę keliautojai galės apsigyventi 2014 metais. Ekskursijų po apylinkes nežadama, bet fantastiškas vaizdas pro langus – garantuotas. Modulius, iš kurių būtų galima sukonstruoti nedidelį viešbutuką, sukonstravo buvęs NASA inžinierius Williamas Schneideris.
6. „XCOR Aerospace“
Nedidelė Kalifornijoje įsikūrusi aerokosminių technologijų kompanija didžiuojasi sukūrusi pirmąjį Amerikoje raketinį lėktuvą. Dabar jos inžinieriai kuria dvivietį daugkartinio naudojimo suborbitinį erdvėlaivį „Lynx“.
7. ARCA
Ne visi kosminiai komerciniai projektai gimsta tokiose didelėse ir turtingose šalyse kaip JAV. Netikėtas konkurentas – rumunų nepelno organizacija, kurianti suborbitinį erdvėlaivį „Stabilo“. Tai irgi iš esmės yra kosminio lėktuvo variantas, galintis maždaug tiek, kiek „SpaceShipTwo“. Tik pakilimo principas kitoks, beje, gan originalus. Iš pradžių erdvėlaivį į maždaug 25 km aukštį pakels karšto oro balionas, o jau po to įsijungs varikliai, kad „Stabilo“ pasiektų 100 km aukštį.
Parengta pagal „Popular Science“.
