Naudodami pirmąją pasaulyje trimatę saulės baterijų sistemą, mokslininkai sukūrė fotogalvaninius elementus, veikiančius požemyje. JAV mokslininkų išradimas leis saulės energijos kaupimo sistemas integruoti ne tik ant namų, automobilių stogų, tačiau ir namo rūsyje ar sienose.
Naudodami pirmąją pasaulyje trimatę saulės baterijų sistemą, mokslininkai sukūrė fotogalvaninius elementus, veikiančius požemyje.
Kaip praneša „Discovery News“, JAV mokslininkų išradimas leis saulės energijos kaupimo sistemas integruoti ne tik ant namų, automobilių stogų, tačiau ir namo rūsyje ar sienose.
Teigiama, kad naujieji elementai (angl. photovoltaic cell) dėl to, kad gali būti naudojami ne išorėje, bus pigesni.
„Niekas nenori pirkti didelio, gražaus ir prabangaus automobilio ant kurio stogo dar būtų sumontuota ir didelė saulės energijos baterija“, – naują išradimą pristatė dr. Zhongas Wangas iš Džordžijos technologijos instituto.
 Dr. Zhongas Wangas pristatė optinius fotogalvinius elementus, Georgijos technologijos instituto nuotr. |
|---|
Mokslininkų pristatyta saulės energijos kaupimo sistema saulės šviesą į elektrą paverčia cinko oksidu padengti optiniai kabeliai (angl. fibre optics).
Kaip pranešama, saulės šviesa į kabelį patenką pro vieną jo galą, o tol, kol pasiekia kitą galą, paverčiama elektros energija.
Priduriama, kad tik vienas kabelio galas galėtų būti iškišamas į, pavyzdžiui, pastato išorę.
Kai tik šviesa pasiekia kabelio pabaigą, ji atsimuša ir suteikia cinko oksidui dar vieną galimybę absorbuoti tas šviesos dalelytes, kurių nebuvo spėta pagauti iš pirmo karto.
Pranešama, kad kabelių ilgis priklausys tik nuo pirkėjų noro. 10 cm kabelis galėtų pagaminti apie 0,5 voltų elektros energijos.
Tam, kad užsidegtų 10 vatų elektros lemputė, mokslininkų teigimu, prireiktų apie 10 tūkst. skaidulų, kurių ilgis apie 10 cm. Atrodo, kad tai labai daug, tačiau šis kiekis dydžiu prilygtų kuokštui žmogaus plaukų.
Nors skaidulos yra mažos, jos nėra labai efektyvios. Šiuo metu jos į elektrą gali konvertuoti maždaug 3,3 proc. į kabelius patenkančios saulės šviesos. Kai kurios tradicinės, iš silicio gaminamos saulės baterijos į elektrą paverčia 30 proc. saulės.
Mokslininkai įsitikinę, kad, tobulint technologiją, optinių kabelių efektyvumą galima padidinti keliais kartais – iki 8 proc.
Kita vertus, efektyvesnės tradicinės saulės baterijos kainuoja brangiau, jų veikimui reikalinga bent kelių šimtų laipsnių temperatūra. Be to, jas lengva sugadinti – užtenka krušos ar mesto akmens.
Optines fotogalvanines saulės baterijas yra lengva gaminti. Kad šie kabeliai veiktų cinko oksidui užtenka įkaisti iki 70 °C temperatūros – maždaug tokios temperatūros būna geriama kava.
Kaip praneša „ABC News“, optinių kabelių galimybėmis susidomėjo ir Naujajame Džersyje įsikūrusi kompanija „EarthSure“, kuri tikisi optiniais kabeliais energiją pastatų rūsiuose gaminti arba iš saulės, arba iš dienos šviesos lempų.
Teigiama, kad šio tipo elektros baterijos galėtų būti naudojamos ligoninėse ar biurų pastatuose – ten, kur šviesos dega beveik nuolatos.
„Mums nereikia optinių kabelių laikyti ant pastatų stogų. Juos galime įrengti pievelėje, medyje ar net pastato viduje“, – teigia „EarthSure“ atstovas. Pasak jo, optiniai kabeliai šviesos energiją nutekintų į požemines kapsules. Paskaičiuota, kad buitiniams poreikiams užtektų maždaug 1 metro ilgio kapsulių, o verslo centrams reiktų didesnių – beveik 18 kvadratinių metrų kapsulių.
Požemines baterijas galima pagaminti pigesnes, nes nereikia naudoti medžiagų, kurios turėtų atlaikyti išorinius pokyčius (karštį, šaltį, lietų, krušą ar šlapdribą).
