Praėjus beveik mėnesiui po pirmojo LHC paleidimo ir įvykusio aušinimo sistemos gedimo, CERN atstovai paskelbė, jog sektorius jau atšildytas iki kambario temperatūros ir specialistai nustatė gedimo priežastis. Kaip ir buvo spėjama tuoj po gedimo, aušinimo sistemos suspausto helio nutekėjimas įvyko dėl elektros jungčių tarp dviejų superlaidžių daleles greitinančių magnetų gedimo.
Praėjus beveik mėnesiui po pirmojo LHC paleidimo ir įvykusio aušinimo sistemos gedimo, CERN atstovai paskelbė, jog sektorius jau atšildytas iki kambario temperatūros ir specialistai nustatė gedimo priežastis.
Kaip ir buvo spėjama tuoj po gedimo, aušinimo sistemos suspausto helio nutekėjimas įvyko dėl elektros jungčių tarp dviejų superlaidžių daleles greitinančių magnetų gedimo. Incidentas, LHC personalo nuomone, įvyko tuomet kai vykdant planinius tikslus, protonų srautų energija buvo pamažu didinama iki 5 TeV. Apie tai Technologijos.lt rašė straipsnyje, skirtame LHC oficialiam startui paminėti.
Didžiuliame greitintuve padidintos apkrovos neatlaikė viena iš superlaidžių magnetų elektros grandinių, o jei sudegus įvyko mechaninis sistemos pažeidimas, dėl kurio į tunelį išsiliejo 6 tonos aušinimui skirtų helio dujų. Tačiau pasak mokslininkų, apsauginė sistema suveikė laiku ir jokio pavojaus nebuvo iškilę.
 Incidento metu perkaito tarp dviejų magnetų esanti elektros srovės jungtis (pavaizduota raudonai) ir iš laidininko ji virto į dielektriką, nutraukdama srovės tekėjimo kelią. ©CERN |
|---|
Išsamus gedimo aprašymas pateiktas šiame pdf dokumente.
Tokio tipo gedimai, mokslininkų teigimu, yra pakankamai dažni dalelių greitintuvuose ir dėl to jaudintis nereikia. Nerimą kelia tik tai, jog tikrųjų eksperimentų metu protonu energija turės pasiekti 14 TeV ir aišku, tokių gedimų tikimybė irgi išaugs. Nors dėl pavojaus žmonių sveikatai nereikia jaudintis, tačiau šie incidentai labai nemalonūs prastovų požiūrių – norint sutaisyti šaldymo sektorius, reikia bent vieno mėnesio, kad jie atšiltų nuo apytiksliai 2 K (-271 laipsnių Celsijaus) iki kambario temperatūros ir dar vieno mėnesio jų atšaldymui į pradinę būseną.
Na bet lieka tikėtis geriausio – tuo labiau, jog būsimi eksperimentai įgyją praktiškai globalinę prasmę. Dėl įvairių priežasčių LHC labai išreklamavo viso pasaulio žiniasklaida – neoficialiais paskaičiavimais pirmojo oficialaus starto metu apie dalelių greitintuvą buvo parašyta virš 5800 straipsnių, o vien per televiziją siužetus apie LHC žiūrėjo daugiau kaip 1 milijardas žmonių. Pasakykit, koks dar mokslo įvykis yra sukėlęs tokį ažiotažą?
Nežiūrint visų nesklandumų LHC personalas ir viso pasaulio mokslininkai (nežiūrint kai kurios mažumos) nusiteikę pakankamai optimistiškai. Paskutinis LHC gedimas mažai sutrikdė ir kitus planuotus renginius – spalio 21 dieną įvyko planuotas oficialus LHC atidarymas. Tiesa, jo metu turėjo įvykti ir pirmasis tikras eksperimentas – greitintuvo tuneliuose susidurti du sąlyginai nedidelės energijos priešpriešiniai protonų srautai. Deja, dėl gedimo eksperimentas neįvyko, tačiau visa oficialioji dalis pavyko puikiai.
Atidaryme dalyvavęs Prancūzijos ministras pirmininkas F. Fillonas pasakė, kad nepaisant nesėkmių, CERN yra puikus globalizavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo modelis. „Finansų krizė, kuri šiuo metu siautėja, atskleidžia mums labiausiai destabilizuojantį globalizacijos atvaizdą, bet LHC yra daugiausia žadančio jos aspekto pavyzdys“, – pažymėjo premjeras.
