Kovo mėnuo primena tris svarbias datas, susijusias su mūsų planetos ateitimi: kovo 20 oji – Pasaulinė Žemės diena, kovo 21 oji – Tarptautinė miškų diena ir kovo 22 oji – Pasaulinė vandens diena. Šios dienos – puiki proga prisiminti, kokią žalą aplinkai ir žmogui daro tinkamai nesutvarkyta elektronika, ir kaip ji galėtų virsti vertingomis žaliavomis.
2024 m. į Lietuvos rinką buvo išleista tiek elektros ir elektronikos, kad jos svoris atitiktų 1,3 milijono skalbimo mašinų arba 900 tūkst. šaldytuvų, rašoma Aplinkos apsaugos instituto pranešime žiniasklaidai.
Kovo mėnuo primena tris svarbias datas, susijusias su mūsų planetos ateitimi: kovo 20 oji – Pasaulinė Žemės diena, kovo 21 oji – Tarptautinė miškų diena ir kovo 22 oji – Pasaulinė vandens diena. Šios dienos – puiki proga prisiminti, kokią žalą aplinkai ir žmogui daro tinkamai nesutvarkyta elektronika, ir kaip ji galėtų virsti vertingomis žaliavomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skaičiai kasmet tik auga
Skaičiuojama, jog daugiau nei 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų 2024-aisiais Lietuvoje galėjo išleisti apie 90 tūkst. tonų elektronikos, tačiau sutvarkyta tik 21,8 tūkst. tonų. Vadinasi, vietoje 65 proc. – tiek per metus pagal ES ir Lietuvos teisės aktus elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti, finansuoti, surinkti ir sutvarkyti elektronikos atliekų – sutvarkyta tik 24,5 proc. 2023 metais buvo tinkamai sutvarkyta dar mažiau – 22,7 tūkst. tonų.
„Elektros ir elektronikos atliekos mišrių atliekų konteineriuose ar gamtoje vis dar atsiduria dėl informacijos ir sąmoningumo stokos bei netinkamo atliekų rūšiavimo. Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys sunkieji metalai, pavyzdžiui, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galintys švinas ir kadmis, rūgštys bei kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą ir atmosferą“, – įspėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Pašnekovės žodžiais, tam, kad elektronikos atliekos būtų tinkamai surinktos ir prikeltos antram gyvenimui arba perdirbtos, būtinos dvi sąlygos. Visų pirma, šalys turi sudaryti sąlygas gyventojams šias atliekas be vargo priduoti teisėtai ir tvariai veikiantiems atliekų tvarkytojams. Antra, patys gyventojai turi būti sąmoningi ir suprasti, kodėl reikia tai daryti.
Jungtinių tautų duomenimis, 2022-aisiais visame pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – 62 mln. tonų. Šis svoris prilygsta 107 tūkst. didžiausių ir sunkiausių keleivinių orlaivių. Prognozuojama, kad 2030-aisiais elektronikos atliekų padaugės dar 32 proc. – iki 82 mln. tonų.
Pasaulyje didžiulę dalį elektronikos atliekų – 12–13 mln. tonų atliekų per metus – sudaro stambi buitinė įranga, tokia kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės, viryklės ir pan.
Lietuvoje reikšmingą elektronikos atliekų dalį taip pat sudaro stambi buitinė technika. 2024 m. Lietuvos rinkoje išleista apie 26 tūkst. tonų stambios buityje naudojamos įrangos (įskaitant ir fotovoltines plokštes) ir apie 24 tūkst. tonų stambios ne buityje naudojamos įrangos. Stambiajai elektros ir elektronikos įrangai priskiriami įvairūs buitiniai prietaisai – skalbimo mašinos, indaplovės, viryklės, garso ir vaizdo technika, muzikinė bei kopijavimo įranga, fotovoltinės plokštės ir kita įranga.
Kodėl verta rūšiuoti?
Perdirbus vieną šaldytuvą atgaunama apie 40 kg plieno, 15 kg plastiko ir 0,5 kg vario, o perdirbus vieną toną mobiliųjų telefonų – apie 100 kg vario, 0,3 kg aukso, 0,14 kg platinos ir paladžio. Skalbimo mašinoje slypi daugiau kaip 10 kg pakartotiniam naudojimui tinkamo plastiko, daugiau kaip 2 kg aliuminio ir apie 1 kg vario. Be to, perdirbant tokį prietaisą galima sutaupyti net 156 kg CO₂ ekvivalento – tiek išmetama nuvažiavus maždaug 43 kilometrus automobiliu.
„Atitarnavusi buitinė technika ir elektronika – ne šiukšlės, o galimybė kurti tvarią, ekologišką ateitį. Elektronikoje galima rasti apie 70 elementų iš periodinės lentelės. Tad jei nebereikalingi telefonai, virtuviniai prietaisai ar dešimtmečius tarnavę šaldytuvai laikomi kur nors sandėliuose, tai yra praleista proga sutaupyti gamtos išteklių ir prisidėti prie švarios aplinkos palaikymo“, – atkreipė dėmesį V.Masalienė.
Daugėja elektronikos perdirbimo iššūkių
Elektronikos atliekų problema ateityje gali dar labiau paaštrėti dėl sparčiai populiarėjančios saulės energetikos. Šiuo metu Lietuvoje veikia keli dideli saulės parkai, kurie užima reikšmingus žemės plotus. Vien 2024 metais Lietuvos vidaus rinkai patiekta apie 25 tūkst. tonų fotovoltinių plokščių, o surinkta ir tinkamai sutvarkyta vos kelios tonos.
Vertinant dabartines tendencijas ir tai, kad elektronikos atliekos – tarp jų ir fotovoltinės plokštės – yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis pasaulyje, ateityje teks spręsti rimtas taršos problemas.
Fotovoltinėse plokštėse yra palyginti mažai vertingų metalų, kurie domina šešėlinę rinką, todėl tikėtina, kad jų atliekų kiekiai ateityje didės. Tai reiškia didesnę aplinkos taršos riziką ir prarastas galimybes taupyti gamtos išteklius bei atgauti vertingas žaliavas.
Fotovoltinės plokštės skirstomos į silicio ir nesilicio pagrindo. Silicio pagrindo plokštės paprastai priskiriamos nepavojingoms atliekoms, o nesilicio pagrindo plokštės klasifikuojamos kaip pavojingos, nes jose gali būti kenksmingų medžiagų – kadmio, seleno ir švino.
Atliekomis tapusios fotovoltinės plokštės gali būti pakartotinai panaudotos arba perdirbtos. Perdirbimo metu atskiriamas stiklas, plastikas, silikonas, metalai, guma ir kiti komponentai. Netinkamai pašalintos plokštės gali sukelti rimtų padarinių – jei jos neperdirbamos, pavojingos medžiagos gali patekti į dirvožemį ir vandens telkinius, užteršti aplinką bei kelti grėsmę ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
Kaip rūšiuoti elektronikos atliekas?
Specialias talpas nebereikalingiems smulkiems elektronikos prietaisams, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvams, telefonams ar žaislams, galima rasti didesniuose prekybos centruose, biuruose ir įvairiose įstaigose. Dėžutės senoms baterijoms paprastai stovi net mažiausiose parduotuvėse.
Prie didžiųjų prekybos centrų didmiesčiuose ir mažesnių miestelių centruose įrengti „Man rūpi rytojus“ nameliai, kuriuose nebereikalingą smulkią ar stambią elektroniką galima palikti bet kuriuo paros metu. Turint atitarnavusią orkaitę, šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitą stambų prietaisą, galima užsisakyti nemokamą jo išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, taip pat užsiregistruoti nemokamam jų išvežimui galima „Mes rūšiuojam“ svetainėje.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat kasmet renkamos visoje Lietuvoje – ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse bei įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
