Netikėtai kelyje pasirodęs laukinis gyvūnas – itin didelė grėsmė. Būtent tai Lietuvos keliuose kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Tačiau inovacijų kūrėjai nesnaudžia – sukurta autonominė išmani sistema, realiu laiku fiksuojanti prie kelio priartėjusius gyvūnus ir operatyviai apie galimą pavojų įspėjanti eismo dalyvius.
Netikėtai kelyje pasirodęs laukinis gyvūnas – itin didelė grėsmė. Būtent tai Lietuvos keliuose kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Tačiau inovacijų kūrėjai nesnaudžia – sukurta autonominė išmani sistema, realiu laiku fiksuojanti prie kelio priartėjusius gyvūnus ir operatyviai apie galimą pavojų įspėjanti eismo dalyvius.
Asociatyvi „ChatGPT“ nuotrauka
„Sistema ypač aktuali šiandien, kai dėl intensyvėjančio eismo, urbanizacijos ir mažėjančių gyvūnų buveinių didėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius“, – teigia vienas iš laukinių gyvūnų aptikimo sistemos (LAUGAS) kūrėjų, Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space“ erdvėje įsikūrusio startuolio „Dok inovacija“ vadovas Darius Pratašius.
„Sistema ypač aktuali šiandien, kai dėl intensyvėjančio eismo, urbanizacijos ir mažėjančių gyvūnų buveinių didėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius“, – teigia vienas iš laukinių gyvūnų aptikimo sistemos (LAUGAS) kūrėjų, Kauno technologijos universiteto (KTU) „Startup Space“ erdvėje įsikūrusio startuolio „Dok inovacija“ vadovas Darius Pratašius.
Pasak jo, ši išmanioji sistema išsiskiria tuo, kad veikia visiškai savarankiškai, nereikalauja sudėtingos infrastruktūros ar transporto priemonių technologinių sprendimų ir gali būti greitai diegiama pavojingiausiuose kelių ruožuose.
Šią išmanią sistemą startuolis vysto kartu su KTU Elektros ir elektronikos (EEF) profesoriumi Dariumi Gailiumi ir docentu Mindaugu Knyva.
Veikimas pagrįstas infraraudonaisiais spinduliais
Išmanioji sistema veikia infraraudonųjų spindulių (šiluminių) jutiklių principu. D. Pratašius pasakoja, kad dienos metu sistema veikia energijos kaupimo režimu, o prieblandos ir tamsiuoju paros metu – pereina į aktyvų stebėjimo režimą, kurio metu stebima kelkraščio zona.
„Tamsiuoju paros metu sistema fiksuoja gyvūnų skleidžiamą šiluminį judėjimą kelkraščio zonoje. Aptikus judantį, šilumą skleidžiantį objektą sistema automatiškai aktyvuoja įspėjimo signalus vairuotojams. Dienos metu sistema kaupia energiją per integruotą saulės modulį, todėl veikia autonomiškai be išorinio maitinimo“, – sako sistemos kūrėjas.
Sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis sistema išlieka funkcionali ir geba aptikti gyvūnus, tačiau dėl aplinkos veiksnių gali sumažėti įspėjamųjų šviesos signalų matomumas.
Vairuotojus apie pavojų įspėja akimirksniu
 Išmani sistema, įspėjanti apie gyvūnus |
|---|
Vienas LAUGAS įrenginys stebi iki 100 metrų kelkraščio zoną – po 50 metrų į abi puses nuo montavimo vietos. Tai leidžia todėl suformuoti nenutrūkstamą stebėjimo ir perspėjimo grandinę visame kelio ruože.
„Vos tik aptikus gyvūną, įspėjamieji šviesos signalai įsijungia akimirksniu – tam tikru dažniu mirksi raudonos spalvos lemputė. Vairuotojai juos mato tiesiog kelyje – ant kelio stulpelių ar šalia važiuojamosios dalies, todėl nereikia jokios papildomos programėlės ar specialios įrangos automobilyje“, – tikina D. Pratašius.
Anot jo, papildomos sudėtingos infrastruktūros, norint jau dabar diegti sistemą keliuose – taip pat nereikia. LAUGAS įrenginiai montuojami tiesiogiai ant esamų kelio ženklinimo stulpelių, išdėstytų kas 50 metrų.
„Montavimas yra greitas, ekonomiškas ir nereikalaujantis žemės kasimo darbų ar jungimo prie elektros tinklų, todėl visiškai pakanka esamos infrastruktūros“, – sako sistemos kūrėjas.
Po trijų metų testavimo kelio ruože – be avarijų
LAUGAS sistema sudaro prielaidas vairuotojams anksčiau identifikuoti potencialiai pavojingas situacijas ir laiku reaguoti – sumažinti važiavimo greitį ar padidinti budrumą. Tačiau tiksli galimų išvengti eismo įvykių dalis priklauso nuo konkretaus kelio ruožo charakteristikų, laukinių gyvūnų migracijos intensyvumo bei vairuotojų elgsenos.
„Sistema šiuo metu įdiegta valstybinės reikšmės kelyje, apimančiame apie 800 m ilgio ruožą. Remiantis Lietuvos policijos skelbiamais duomenimis, iki sistemos įdiegimo šiame kelio ruože kasmet buvo fiksuojami eismo įvykiai, susiję su susidūrimais su laukiniais gyvūnais. Praėjus trejiems metams nuo sistemos įdiegimo, remiantis sukauptais tyrimo duomenimis bei Lietuvos policijos teiktais duomenimis, minėtame ruože tamsiuoju paros metu eismo įvykių su laukiniais gyvūnais nefiksuota“, – teigia D. Pratašius.
Atsižvelgiant į turimus duomenis, sistemos kūrėjai daro prielaidą, kad LAUGAS sistema gali ženkliai prisidėti prie eismo įvykių su laukiniais gyvūnais rizikos mažinimo.
Planuose – sistemos diegimas Lietuvos keliuose
 Išmani sistema, įspėjanti apie gyvūnus |
|---|
LAUGAS sistema yra kuriama atsižvelgiant į realias kelių saugumo problemas ir pritaikyta praktiniam naudojimui. Jos konstrukcija, autonominis veikimas ir duomenų rinkimo galimybės leidžia užtikrinti patikimą veikimą realiomis sąlygomis.
„Sistemos monitoringas atliekamas iki šių dienų. Remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kad visais atvejais sistema užfiksuoja gyvūną, o vienu atveju užfiksuota avarinė situacija, kuomet vairuotoja spėjo sustabdyti automobilį sistemai suveikus, kadangi per kelią migravo kelios stirnos“, – pasakoja D. Pratašius.
Optimizavus bei eliminavus trūkumus, pasak kūrėjo, nustatyta, kad sistema 100 proc. užfiksuoja gyvūnus, tačiau kaip kiekvienas kuriamas daiktas, sistema negarantuoja 100 proc. garantijos išvengti susidurti su gyvūnais – tai prietaisas, padėsiantis priimti sprendimą vairuotojui.
„Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su AB „Via Lietuva“ (buvusi Kelių direkcija), parengtos naujausios biologinės įvairovės apsaugos valstybinės reikšmės keliuose rekomendacijos, kuriose ši sistema įtraukta kaip viena iš galimų priemonių keliuose apsaugai nuo susidūrimo su žvėrimis.
Šiuo metu vykdomos derybos dėl sistemų integracijos Lietuvos keliuose. AB „Via Lietuva“ įmonės politikoje sukurta programa, kuri įpareigoja keliuose diegti inovacijas, o sąrašo prioritetų viršuje – mūsų kuriama sistema“, – tikina startuolio „Dok inovacija“ vadovas, sistemos kūrėjas D. Pratašius.
