Europoje gimsta technologija, kuri artimiausiu metu gali iš esmės pakeisti ne tik karinę ginkluotę, bet ir kosmoso transportą. Šį kartą iniciatyvos ėmėsi Italija. Vadovaujami šios šalies inžinierių, europiečiai kuria elektromagnetinį įrenginį, kuris ne tik kelia grėsmę raketoms, bet ir gali tapti revoliucine priemone siųsti krovinius į orbitą.

Dirbtinis intelektas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pokyčius aukštojo mokslo kontekste. Taip mano ekspertai, diskutavę tradicinėje Kauno technologijos universiteto studijų inovacijų dienoje „DI KarTU 2025“. Šių metų renginio tema buvo skirta aukštojo mokslo transformacijai ir DI vaidmeniui studijų procese.

Lietuvos energetikos sektorius artimiausiais dešimtmečiais susidurs su istoriniais pokyčiais – prognozuojama, kad iki 2050 m. šalies elektros energijos poreikis išaugs daugiau nei šešis kartus, o didžiausią augimo dalį sudarys vandenilio gamyba. Norint patenkinti būsimą paklausą, Lietuva turės rimtai svarstyti branduolinės energetikos, ypač mažųjų modulinių reaktorių, integraciją į energetikos sistemą.

Senos buitinės technikos ir apšvietimo prietaisų keitimas efektyvesniais – daugeliui žmonių dar nėra prioritetas – atskleidė trijose Baltijos šalyse atliktas gyventojų tyrimas. Regiono gyventojai naują buitinę techniką dažniausiai renkasi tik tada, kai senoji sugenda – aktyviausiai technikos atnaujinimu rūpinasi lietuviai ir latviai, pasyvesni estai.

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, kurį žmonės galėtų nukreipti kitur.

Europoje gimsta technologija, kuri artimiausiu metu gali iš esmės pakeisti ne tik karinę ginkluotę, bet ir kosmoso transportą. Šį kartą iniciatyvos ėmėsi Italija. Vadovaujami šios šalies inžinierių, europiečiai kuria elektromagnetinį įrenginį, kuris ne tik kelia grėsmę raketoms, bet ir gali tapti revoliucine priemone siųsti krovinius į orbitą.

Lietuvos energetikos sektorius artimiausiais dešimtmečiais susidurs su istoriniais pokyčiais – prognozuojama, kad iki 2050 m. šalies elektros energijos poreikis išaugs daugiau nei šešis kartus, o didžiausią augimo dalį sudarys vandenilio gamyba. Norint patenkinti būsimą paklausą, Lietuva turės rimtai svarstyti branduolinės energetikos, ypač mažųjų modulinių reaktorių, integraciją į energetikos sistemą.

Senos buitinės technikos ir apšvietimo prietaisų keitimas efektyvesniais – daugeliui žmonių dar nėra prioritetas – atskleidė trijose Baltijos šalyse atliktas gyventojų tyrimas. Regiono gyventojai naują buitinę techniką dažniausiai renkasi tik tada, kai senoji sugenda – aktyviausiai technikos atnaujinimu rūpinasi lietuviai ir latviai, pasyvesni estai.

Pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas Baltijos jūroje turėjo būti vienas ambicingiausių energetikos žingsnių – simbolis, kad Lietuva rimtai žengia į žaliosios energetikos erą. Bet šiandien kalbame apie pabrangusį projektą, smukusią planuojamą grąžą ir labai realią riziką, kad iki 2030-ųjų parkas taip ir nebus pastatytas.

Perovskitinės saulės elementų technologijos šiandien tampa vienu svarbiausių proveržių pasaulinėje energetikoje, o pažangiausi jų sprendimai kuriami ir čia, Lietuvoje. KTU mokslininkų sukurti junginiai ir molekulinės medžiagos jau naudojami tarptautiniu mastu – nuo Europos iki JAV ir Azijos laboratorijų bei įmonių.

Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.

Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms

Naujas kompanijos „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvoje siekia 21 proc. Pagrindinis „Microsoft“ tyrimų centras „The AI Economy Institute“ pristatė naują dirbtinio intelekto paplitimo ataskaitą, kurioje pateikiama išsami analizė apie tai, kur ir kiek DI yra kuriamas, vystomas bei naudojamas.

Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.

Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.

ES įsigaliojo naujasis „Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“. Jis žymi svarbų žingsnį siekiant spartesnio ir prieinamesnio interneto visiems europiečiams, kadangi tikslas – supaprastinti tinklo plėtros procedūras, sumažinti biurokratiją ir atpiginti šviesolaidžio bei 5G infrastruktūros diegimą. Šis reglamentas ypač reikšmingas Lietuvai.

Tamsusis internetas daugeliui žmonių vis dar skamba paslaptingai ar net bauginančiai. Tačiau iš tiesų tai tik dalis pasaulinio žiniatinklio, kuriai pasiekti reikia kiek kitokių priemonių nei įprastoms svetainėms. Ši interneto erdvė nesiūloma „Google“ ar kitose paieškos sistemose, ir jos negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę.

Naujienos iš Kinijos sukėlė didelį susidomėjimą pasaulio gynybos ir mokslo bendruomenėse. Šalies mokslininkai paskelbė apie naujo įrenginio, vadinamo fotonų gaudytuvu, gamybos pradžią. Šis prietaisas gali iš esmės pakeisti karinės aviacijos balansą ir tapti didžiausiu iššūkiu šiuolaikinei nematomų lėktuvų technologijai.

„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“, populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse.

Dirbtinis intelektas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pokyčius aukštojo mokslo kontekste. Taip mano ekspertai, diskutavę tradicinėje Kauno technologijos universiteto studijų inovacijų dienoje „DI KarTU 2025“. Šių metų renginio tema buvo skirta aukštojo mokslo transformacijai ir DI vaidmeniui studijų procese.

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, kurį žmonės galėtų nukreipti kitur.

Septintą kartą rengiamas Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas, į kurį patenka 121 pasaulio šalis, parodė, kad 2025 metais Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Tyrime yra vertinama bendra pasaulio šalių skaitmeninė gerovė penkiose srityse: interneto įperkamumo, interneto kokybės, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio saugumo ir dirbtinio intelekto.

Vos po penkerių metų Lietuva gali atsidurti tarp stipriausių Europos technologijų centrų, rodo naujausias tyrimas. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. startuolių skaičius šalyje galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai sulauktų apie 5 mlrd. eurų mokesčių.

Skaitmenizacija Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai auga – pradedant debesijos sprendimais ir dirbtiniu intelektu, baigiant automatizuotais verslo procesais. Tačiau kartu su skaitmenine plėtra sparčiai auga ir organizacijų pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje – nuo dirvožemio po kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame. Todėl svarbu žinoti, kur ir kiek radiacijos yra mūsų aplinkoje, o tai padeda kurti radiacijos žemėlapius ir stebėti aplinkos pokyčius. MRU Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene.

„Mars Reconnaissance Orbiter“ yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – „Voyager 1“ ir 2, greičiausiai ir „Pioneer 10“ ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Kaip skraido erdvėlaiviai Saulės sistemoje?

Žemės magnetinis laukas, mūsų nematoma apsauginė skraistė, patiria reikšmingus pokyčius, kurie kelia susirūpinimą mokslininkams. „Pietų Atlanto anomalija“, tai silpnesnio magnetinio lauko zona, tai pastaraisiais metais sparčiai plečiasi.