Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame privatumas tampa vis labiau nykstančia sąvoka. Nesvarbu, ar vaikštote mieste, ar naršote telefone – beveik visada esate stebimi. Gatvės kameros fiksuoja kiekvieną žingsnį, telefonas seka vietovę, o interneto svetainės renka informaciją apie naršymo įpročius.

Įsivaizduokite išmanųjį telefoną, kurio baterija išlieka gyvybinga dvigubai ilgiau, arba elektromobilį, galintį nuvažiuoti 600 km vienu įkrovimu ir įkraunamą per kelias minutes. Būtent tokia pažanga prognozuojama pradėjus naudoti kietojo elektrolito baterijas – tai naujos kartos energijos kaupikliai, kurie pastaraisiais metais sulaukia milžiniško mokslininkų ir pramonės dėmesio.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioję kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje. Pagal naują susisiekimo ministro įsakymo redakciją elektromobilių įkrovimo stotelės galės būti įrengiamos arčiau kelių, taip sudarant palankesnes sąlygas spartesnei ir patogesnei infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje.

Naujos idėjos ir inovacijos žaidimų pasaulyje dažnai pristatomos kaip trokštamas pokytis. Marketingo kalboje tai skamba patraukliai, bet realybė yra kiek kitokia. Žvilgtelėjus į populiariausių žaidimų sąrašus galima pastebėti, kad ten vyrauja tęsiniai ir patikrinti modeliai.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina.

Įsivaizduokite išmanųjį telefoną, kurio baterija išlieka gyvybinga dvigubai ilgiau, arba elektromobilį, galintį nuvažiuoti 600 km vienu įkrovimu ir įkraunamą per kelias minutes. Būtent tokia pažanga prognozuojama pradėjus naudoti kietojo elektrolito baterijas – tai naujos kartos energijos kaupikliai, kurie pastaraisiais metais sulaukia milžiniško mokslininkų ir pramonės dėmesio.

Gruodžio viduryje Hobarto uoste Tasmanijoje įvyko momentas, kuris jūrų transporto ateitį priartino prie realybės. Australijos laivų statykla „Incat Tasmania“ pirmą kartą išbandė jūroje laivą, pažymėtą „Hull 096“, ir taip pademonstravo, kad nulinės emisijos idėjos jau tampa apčiuopiamos.

Elektros gamybos, naudojant saulės energiją, mastai auga kiekvienais metais. Skaičiuojama, kad šie metai saulės energetikai vėl bus rekordiniai. Augant jos svarbai, mokslininkai ir inžinieriai intensyviai ieško būdų, kaip būtų galima dar labiau patobulinti saulės elementus, padarant juos dar efektyvesnius.

Lietuvos viešojo transporto bendrovės įpareigotos didinti alternatyviųjų degalų naudojimą. Kol kas didžioji dalis investicijų nukreipiama į elektra varomą transportą, o sostinė planuoja ir brangius vandenilio projektus. Tuo metu ekspertai ragina neaplenkti vietinio biometano, kuris padėtų ne tik greičiau dekarbonizuoti viešąjį transportą, bet ir stiprinti šalies ekonomiką bei energetinį saugumą.

Net ir nedideli pokyčiai stratosferoje gali turėti reikšmingą poveikį Žemės klimatui, tad ši atmosferos sritis susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Ne išimtis ir lietuviai. FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė kuria jutiklius, kurie būtų taikomi atmosferos dujų spektroskopijai – metodui, kai, pasitelkiant šviesą, galima daug sužinoti apie oro sudėtį ar jos kitimą.

Naujos idėjos ir inovacijos žaidimų pasaulyje dažnai pristatomos kaip trokštamas pokytis. Marketingo kalboje tai skamba patraukliai, bet realybė yra kiek kitokia. Žvilgtelėjus į populiariausių žaidimų sąrašus galima pastebėti, kad ten vyrauja tęsiniai ir patikrinti modeliai.

Daugelyje organizacijų kibernetinis saugumas vis dar paliekamas IT skyriui, nors be vadovo įsitraukimo neįmanoma sukurti realaus atsparumo. Anot ekspertų, būtent nuo vadovo priklauso, ar įmonė sugebės apsiginti ne tik nuo potencialių finansinių baudų, bet ir nuo kur kas skausmingesnių pasekmių.

Mokslininkai teigia, kad kvantinės technologijos pasiekė savo lūžio tašką, panašų į laikus, kai klasikinėje elektronikoje atsirado tranzistorius. Tai reiškia, kad pagrindinės fizikos idėjos jau aiškios, o pirmieji veikiantys įrenginiai egzistuoja ne vien laboratorijose. Dabar svarbiausia tampa mastelio didinimas.

Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding“ (programavimas tekstu nurodant DI, ką nori suprogramuoti ir programuotojui tiesiogiai nekeičiant kodo) skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.

Ar esate kada nors atlikę užduotį naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI) ir… nedrįsę apie tai prisipažinti? Nors DI jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, apie jo naudojimą darbo užduotims atlikti vis dar kalbama puse lūpų, nes dažnai atrodo nejauku, tarsi gėda pripažinti, kad darbą atlikome ne patys.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina.

Daugeliui pažįstamas, bet kiek ir primirštas – „mIRC“ – visų socialinių tinklų tėvas ir bemiegių naktų 2000-ųjų pradžioje kaltininkas. Viena iš pirmųjų vietų, kur lietuviai susipažino su skaitmeniniu bendravimu ir buvo į užmarštį nuėjęs „mIRC“. Šiandien, kai pokalbiai persikėlę į socialinius tinklus ir platformas, kaip „Messenger“ ar „Teams“, „mIRC“ protokolas vis dar gyvas.

„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja.

Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas.

Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioję kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje. Pagal naują susisiekimo ministro įsakymo redakciją elektromobilių įkrovimo stotelės galės būti įrengiamos arčiau kelių, taip sudarant palankesnes sąlygas spartesnei ir patogesnei infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje.

Technologijoms vis sparčiau keičiant mūsų gyvenimo ritmą, šalys imasi skirtingų sprendimų dėl jų vietos švietime. Estija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, suteikusia vidurinių mokyklų mokiniams ir mokytojams prieigą prie specialiai švietimo sistemoms pritaikytos dirbtinio intelekto „ChatGPT“ versijos, kai tuo tarpu Švedija ir kitos Skandinavijos šalys renkasi priešingą kelią. Kokiu keliu pasuks mūsų mokyklos?

Viešojoje erdvėje verdančios aistros vis dažniau kyla nebūtinai dėl nesutampančių žmonių nuomonių, o įsikišant botui. DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas perspėja, kad botų technologijos pinga, o jų taikinys – pasikeitė. Skaičiuojama, kad net kas penkta žinutė socialiniuose tinkluose gali būti sugeneruota boto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlant įstatymu įpareigoti mokyklas iki kitų mokslo metų parengti tvarkas dėl telefonų naudojimo mokymo procese, dalis ugdymo įstaigų sprendimą šiuo klausimu jau yra priėmusios savarankiškai. Naudojimąsi mobiliaisiais telefonais apribojusių mokyklų atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis pasiteisino.

Į internetą patenka netikros, nuogos paauglės iki penkiolikos metų nuotraukos. Atrodytų, situacija aiški ir turėtų sulaukti greitos reakcijos. Tačiau teisėsauga tyli ir atsitraukia, teigdama, kad trūksta tinkamų teisinių normų. Šis atvejis parodo ne tik technologijų pavojus, bet ir institucijų bejėgiškumą.

Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame privatumas tampa vis labiau nykstančia sąvoka. Nesvarbu, ar vaikštote mieste, ar naršote telefone – beveik visada esate stebimi. Gatvės kameros fiksuoja kiekvieną žingsnį, telefonas seka vietovę, o interneto svetainės renka informaciją apie naršymo įpročius.

Nauja idėja apie „warp“ variklį priartina mus prie kelionių kaip fantastikos filmuose nors tai dar tik pirmi žingsniai. Mokslininkai siūlo kitokį būdą kaip būtų galima iškreipti erdvę aplink laivą ir taip keliauti greičiau už šviesą nepažeidžiant fizikos dėsnių. Skamba kaip pasaka bet šios idėjos jau remiasi rimtais skaičiavimais ir teorijomis.

Mokslininkų komanda, pasitelkusi pažangias simuliacijas, parodė, kaip medžiaga elgiasi artėdama prie žvaigždinės masės juodųjų skylių. Ten ji susisuka į audringus diskus, kuriuos valdo spinduliuotė. Iš šių diskų kyla galingi vėjai, o kartais susiformuoja ir čiurkšlės.

Nuo tada, kai pirmasis teleskopas buvo sukurtas dar 1608 metais, žmonija nuėjo labai ilgą kelią. Dabar turimi teleskopai yra tokie pažangūs, kad leidžia pažvelgti į beveik pačias Visatos pradžios akimirkas. Tad koks teleskopas šiuo metu yra galingiausias ir kiek toli jis gali matyti?

Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų sujungimas su teleskopais XIX a. antroje pusėje. Trečioji – kosminiai teleskopai.