Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle, tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais.

Daugelis moksleivių, rinkdamiesi studijų kryptį, galvoja apie tarptautinę karjerą kaip apie išvykimą į užsienį. Tačiau elektronikos inžinerija šiandien paneigia šį stereotipą. Kaip rodo Kaune veikiančių didžiųjų elektronikos gamintojų pavyzdžiai, tai profesija, kuri iš esmės yra globali – dirbdamas Kaune tampi tarptautinių komandų dalimi, prisidedi prie pasaulinės reikšmės projektų ir kuri technologijas, naudojamas įvairiuose žemynuose.

Ginčai tarp vairuotojų dėl to, ar greičio matuoklis gali nufotografuoti automobilį iš galo, tęsiasi jau daugelį metų. Atsakymas nėra toks paprastas, nes viskas priklauso nuo konkretaus prietaiso tipo. Šiame tekste paaiškinsime, kaip veikia greičio matuokliai Lietuvoje, ką galima matyti nuotraukoje ir kada tikėtis baudos.

Nors Lietuvoje daugėja pažangių dirbtiniu intelektu (DI) paremtų technologijų, svarbiausia grandis – visgi žmonės. Įmonės šiandien kelia labai aukštus lūkesčius: ieško specialistų, kurie gebėtų atlikti konkrečias užduotis, o jų rinkoje nedaug. Todėl nenuostabu, kad patyrusių DI profesionalų atlyginimai siekia net iki 10 tūkst. eurų.

Energijos vartojimo efektyvumo judėjimo asociacija pristatė naujausią pasaulinį tyrimą, kuriame atskleidžiamos pagrindinės kliūtys pramonės sektoriams diegiant energiją taupančius sprendimus. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spartinti efektyvumo priemonių diegimą ir stiprinti įmonių konkurencingumą.

Ginčai tarp vairuotojų dėl to, ar greičio matuoklis gali nufotografuoti automobilį iš galo, tęsiasi jau daugelį metų. Atsakymas nėra toks paprastas, nes viskas priklauso nuo konkretaus prietaiso tipo. Šiame tekste paaiškinsime, kaip veikia greičio matuokliai Lietuvoje, ką galima matyti nuotraukoje ir kada tikėtis baudos.

Mikrobangų krosnelė yra vienas iš tų buities prietaisų, kuris kelia emocijas. Vieni ją dievina už patogumą ir greitį, kiti žiūri įtariai, neva ji spinduliuoja pavojingus signalus, naikina vitaminus ir netgi didina vėžio riziką. Gydytojai ir mokslininkai tuo tarpu bando nubrėžti aiškią ribą tarp realybės ir išgalvotų baimių, tačiau mitai laikosi įsikibę.

Dar visai neseniai elektromobilio įkrovimo planas vasaros kelionėse buvo lyg taktiškas šachmatų žaidimas – reikėjo žinoti ne tik, kur yra stotelės, bet ir kada prie jų tikėtis eilės, kokia ten jungtis ar kiek laiko užtruks įkrovimas. Tačiau šią vasarą pajūrio regione įvyko vienas didžiausių infrastruktūrinių šuolių Lietuvos elektromobilumo istorijoje – Klaipėdoje įkrovimo prieigų skaičius per metus išaugo nuo 12 iki 52.

Elektromobiliai per pastarąjį dešimtmetį iš išskirtinės nišinės prekės tapo masinės rinkos produktu. Vis daugiau vairuotojų juos renkasi dėl mažesnės taršos, tylesnio važiavimo ir augančios įkrovimo infrastruktūros. Tačiau kartu su privalumais atsiranda ir naujų iššūkių. Didelės talpos ličio jonų baterijos, kurios leidžia nuvažiuoti šimtus kilometrų be įkrovimo, kelia unikalių saugumo rizikų.

Graviravimas lazeriu yra modernus ženklinimo būdas, kuris užtikrina itin tikslų, ilgaamžį ir estetišką rezultatą. Ši technologija tinka įvairioms medžiagoms, nuo metalo iki stiklo, ir leidžia kurti tiek pavienius, tiek masinės gamybos užsakymus. Dėl savo universalumo jis plačiai taikomas tiek pramonėje, tiek reklamos, suvenyrų ar dovanų gamyboje.

Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle, tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais.

Daugelis esame matę fantastinių filmų scenas, kuriose dirbtinis intelektas perima valdymą iš žmonių. Panašu, kad tai tampa realybe. Naujos kartos vadinamoji agentinė dirbtinio intelekto technologija jau dabar keičia tai, kaip veikia mūsų įrenginiai, tai kompiuteriai ir išmanieji telefonai gali būti valdomi ne žmogaus rankomis, o pačios dirbtinės sistemos.

Galbūt pastebėjote, kompiuteriniai žaidimai tampa pagrindine pramogos rūšimi pasaulyje. Juos žaidžia keturi iš dešimties, arba daugiau kaip trys milijardai Žemės gyventojų. Vakarų šalyse taip elgiasi du trečdaliai, pusę jų sudaro moterys. Beje, žaidžia ir vaikai, ir senoliai. Nenuostabu, kad žaidimų industrija pelnu pralenkė filmų. Tačiau tokie žaidimai kartais atlieka ir juodą darbą.

Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojęs naujasis Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos TIS2 (dar žinoma kaip NIS2) direktyva, tapo reikšmingu pokyčiu verslo aplinkoje. Anksčiau tik kritinei infrastruktūrai taikyti saugumo reikalavimai dabar apima kur kas platesnį verslo spektrą – nuo gamybos ir maisto pramonės iki atliekų tvarkymo, kurjerių ar net IT paslaugų teikėjų.

Kodėl matote būtent tokį darbo pasiūlymą „LinkedIn“? Kodėl jūsų mėgstama internetinė parduotuvė jau žino, kokių batų jums reikia dar prieš jums apie tai pagalvojant? Už šių sprendimų slypi nematomos formulės ir algoritmai, paremti matematika – dirbtinio intelekto (DI) pagrindu.

Išmaniųjų telefonų naudotojai jau įprato, kad vadinamieji flagmanai turi pačias pažangiausias technologijas, o vienas iš pagrindinių jų išskirtinumų dažnai būna AMOLED tipo LTPO ekranai. Iš pirkėjo pusės tikimasi, kad už nemenką kainą bus pasiūlyta viskas, kas geriausia. Todėl kai kurie gamintojų sprendimai pastaruoju metu kelia klausimų.

Lietuvoje verda diskusijos dėl planuojamų mobiliųjų telefonų ribojimo pamokose, tuo tarpu, Suomijos moksleiviai telefonais klasės suoluose naudotis nebegalės jau šiais mokslo metais. Šis pokytis paskatino suomius masiškai pirkti išmaniuosius laikrodžius. Tokiu būdu patenkinamas tėvų poreikis susiekti su vaiku, o moksleivių neblaško išmanieji pamokų metu.

Prieš porą dešimtmečių mobiliojo telefono įkroviklis dažnai gulėdavo stalčiuje – jo prireikdavo gal kartą per savaitę. Šiandien daugelis žmonių išmaniuosius telefonus įkrauna kasdien, o intensyvesni naudotojai – net kelis kartus per dieną. Nors telefonų gamintojai kuria vis didesnės talpos baterijas, jas vis tiek krauname dažniau nei anksčiau.

Jei telefone lėčiau atsidaro interneto svetainės ar stringa vaizdo skambučiai, dažniausiai atkreipiame dėmesį į ryšio padalas. Juk kuo daugiau padalų – tuo geresnis ir spartesnis internetas, ar ne? Vis dėlto, ryšio padalų kiekis nereiškia greito interneto.

Ilgai dominavusias ličio jonų baterijas išmaniuosiuose telefonuose pamažu keičia nauja technologija – silicio ir anglies baterijos. Ši naujovė žada didesnę talpą, greitesnį įkrovimą ir plonesnius įrenginius. Kuo silicio ir anglies baterijos skiriasi nuo įprastų baterijų, kaip jos veikia ir ar jau verta rinktis „Oppo Find X8“, „OnePlus 13“, „Xiaomi 15“ ar kitą telefoną su šios technologijos baterijomis?

Daugelis moksleivių, rinkdamiesi studijų kryptį, galvoja apie tarptautinę karjerą kaip apie išvykimą į užsienį. Tačiau elektronikos inžinerija šiandien paneigia šį stereotipą. Kaip rodo Kaune veikiančių didžiųjų elektronikos gamintojų pavyzdžiai, tai profesija, kuri iš esmės yra globali – dirbdamas Kaune tampi tarptautinių komandų dalimi, prisidedi prie pasaulinės reikšmės projektų ir kuri technologijas, naudojamas įvairiuose žemynuose.

Nors Lietuvoje daugėja pažangių dirbtiniu intelektu (DI) paremtų technologijų, svarbiausia grandis – visgi žmonės. Įmonės šiandien kelia labai aukštus lūkesčius: ieško specialistų, kurie gebėtų atlikti konkrečias užduotis, o jų rinkoje nedaug. Todėl nenuostabu, kad patyrusių DI profesionalų atlyginimai siekia net iki 10 tūkst. eurų.

Energijos vartojimo efektyvumo judėjimo asociacija pristatė naujausią pasaulinį tyrimą, kuriame atskleidžiamos pagrindinės kliūtys pramonės sektoriams diegiant energiją taupančius sprendimus. Tyrime taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip spartinti efektyvumo priemonių diegimą ir stiprinti įmonių konkurencingumą.

Rugpjūtis Lietuvoje – vėsus, vėjuotas ir ne toks saulėtas, kaip birželis ar liepa. Elektros energijos kainoms biržoje įtakos turėjo ne tik dėl orų susitraukusi gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir planiniai regiono infrastruktūros remonto darbai. Ekspertai tikina, kad rugpjūtį didmeninė kaina biržoje brango beveik 73 proc., todėl dalis vartotojų sulauks didesnių sąskaitų už elektros energiją.

Filmai „Matrica“ (1999) ir „Avataras“ (2009) – tarsi du veidrodžiai, atspindintys skaitmeninio pasaulio dvilypumą: vienas rodo pavergimą technologinėje simuliacijoje, kitas – išsilaisvinimą per technologijas. Abu filmai kritiškai permąsto ribą tarp tikrovės ir virtualumo, tarp žmogaus ir mašinos. Jie padeda ne tik analizuoti skaitmeninę kultūrą, bet ir išsikelti klausimą: ar žmogaus pasaulėžiūra ir pasirinkimai tebėra jo paties valioje?

Ne vienas žmogus mėgsta dienos pabaigoje atsipalaiduoti žiūrėdamas televizorių. Vieniems tai yra kasdienis ritualas su naujienomis ar serialu, kitiems – būdas pabėgti nuo dienos rūpesčių. Todėl idėja turėti televizorių miegamajame daugeliui atrodo visai patraukli. Vis dėlto ši tema nėra tokia paprasta. T

Į šį klausimą galima atsakyti teigiamai, tačiau reikia išpildyti kai kurias sąlygas. Susidomėjimas ateitimi auga dėl spartėjančio gyvenimo tempo, žmonių noro suprasti pokyčius, tendencijas ir prie jų prisitaikyti. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto pažanga privers vienas profesijas išnykti, bet sukurs naujas. Kaip tam pasiruošti, kad „neiškristume iš žaidimo“?

Nors žmonija nuolat tobulina technologijas ir gebėjimą siųsti robotus tyrinėti atokiausių Saulės sistemos vietų, kur žmogus dar negali žengti. Pirmasis nuotoliniu būdu valdomas robotas iš Žemės buvo paleistas dar 1970 metais, tačiau tik dabar, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, mokslininkai galutinai išsiaiškino, kodėl šie inžinerijos stebuklai neretai įstringa svetimų pasaulių grunte.

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai sukūrė naują sprendimą – kontrastinio ultragarso pagrindu veikiančią dirbtinio intelekto sistemą, padedančią anksti nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar prieš pasireiškiant akivaizdiems nekrozės požymiams.

Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Apie tai, kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.