Atrodo, nieko ypatingo – kolega paliko telefoną ar ausines ant stalo. Bet ar tikrai galite būti ramūs, kad šie įrenginiai tyliai negirdi daugiau, nei norėtumėte? Išmaniosios ausinės jau seniai neapsiriboja vien muzikos klausymu – jos tampa vis galingesniu įrankiu, galinčiu fiksuoti aplinkos garsus. Ir nors anksčiau tokie pasiklausymo scenarijai skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien jie vis dažniau tampa realybe.

Šiemet jau 30-ą kartą vykusio prestižinio tarptautinio „Press ralio“ organizatoriai pasirūpino, kad šios varžybos taptų švente ne tik benzingalviams, bet ir elektrinius automobilius vairavusiems dalyviams. Tokių susirinko rekordiškai daug – net 14 ekipažų. Dalyvių entuziazmas varžytis elektrinėmis transporto priemonėmis išryškino ir kitą tendenciją – sparčiai besiplečianti elektros įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau leidžia be rūpesčių keliauti įvairiausiais maršrutais.

Šveicarijoje kilęs skandalas parodė, kaip net moksliškai pagrįsta informacija gali būti nuslopinta, kai ji kertasi su politiniais ir visuomeniniais lūkesčiais. Nors valdžia užsakė tyrimą siekdama pagrįsti elektromobilių naudą aplinkai, galutinis rezultatas, atrodo, išgąsdino pačius užsakovus.

Sparčiai kintančiame technologijų pasaulyje dirbtinis intelektas (DI) tampa vis svarbesne švietimo dalimi, keičiančia tradicinius mokymo ir mokymosi metodus. Sėkminga DI technologijų integracija į ugdymo procesą didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo ir jų turimų skaitmeninių kompetencijų.

Matematinių modelių reikšmė realaus pasaulio procesų, technologinių įrenginių ar socialinių reiškinių modeliavime yra milžiniška. Tačiau norint, kad modelis būtų naudojamas praktiškai, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kaip istorija mus moko, net geriausios idėjos gali būti bevaisės, jei jos nėra tinkamai pritaikytos praktikai. Tad kokie pagrindiniai kriterijai lemia, ar matematinis modelis bus naudingas?

Atrodo, nieko ypatingo – kolega paliko telefoną ar ausines ant stalo. Bet ar tikrai galite būti ramūs, kad šie įrenginiai tyliai negirdi daugiau, nei norėtumėte? Išmaniosios ausinės jau seniai neapsiriboja vien muzikos klausymu – jos tampa vis galingesniu įrankiu, galinčiu fiksuoti aplinkos garsus. Ir nors anksčiau tokie pasiklausymo scenarijai skambėjo kaip mokslinė fantastika, šiandien jie vis dažniau tampa realybe.

Šiemet jau 30-ą kartą vykusio prestižinio tarptautinio „Press ralio“ organizatoriai pasirūpino, kad šios varžybos taptų švente ne tik benzingalviams, bet ir elektrinius automobilius vairavusiems dalyviams. Tokių susirinko rekordiškai daug – net 14 ekipažų. Dalyvių entuziazmas varžytis elektrinėmis transporto priemonėmis išryškino ir kitą tendenciją – sparčiai besiplečianti elektros įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau leidžia be rūpesčių keliauti įvairiausiais maršrutais.

Mokslininkai iš Sario universiteto žengė reikšmingą žingsnį pažangesnių ir aplinkai draugiškesnių baterijų technologijos srityje. Jie sukūrė ličio anglies dioksido „kvėpuojančią“ bateriją, kuri gali pakeisti dabartinę situaciją. Teigiama, kad naujoji baterija ne tik efektyviai kaupia energiją, bet ir sugeria anglies dvideginį, taip prisidėdama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Šiais metais stebima nauja tendencija: jau keletą mėnesių Baltijos šalyse sparčiai auga iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Naujų automobilių pardavimų rezultatai rodo, kad tokie hibridai pirmą kartą lenkia grynuosius elektromobilius.

Nors ši technologija skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo, ji jau veikia realybėje. Kinijos tyrėjai sukūrė vaizdo fiksavimo sistemą, kuri geba perskaityti vos 3 mm dydžio tekstą net iš 1,3 kilometrų atstumo. Ir tai dar ne viskas – ji veikia net tada, kai vaizdą iškreipia atmosferos sluoksniai.

Norint greitai ir patogiai surasti informaciją internete, dauguma mūsų neabejodami renkasi „Google“ paieškos sistemą. Per daugelį metų „Google“ nuolat atnaujino savo sprendimus, kad paieška būtų ne tik išsamesnė, bet ir patogesnė kiekvienam naudotojui. Vis dėlto, paieškos galimybės, kurias ilgą laiką laikėme savaime suprantamomis ir nemokamomis, gali keistis.

Visada išklausys, patars, paguos ir leis pasijusti teisiu. Kai kažkada taip buvo galima apibūdinti tik terapeutus, šiandien taip nesuklysite kalbėdami ir apie dirbtinio intelekto (DI) modelius. Naujausių tyrimų duomenimis, populiarūs DI įrankiai geriau atlieka empatijos testus nei realūs žmonės. Vis daugiau žmonių ieško emocinės paramos bendraudami su DI, tačiau toks atvirumas gali turėti nenumatytų pasekmių.

Dirbtinis intelektas (DI) jau gali prakalbinti bet kurį veidą ir tai kelia neišgalvotą, o realų pavojų. Vos kelių sekundžių balso įrašas ar viena nuotrauka – tiek užtenka, kad būtų sukurtas įtikinamas vaizdo įrašas, kuriame žinomas žmogus kalba tai, ko niekada nesakė. DI vaizdo įrašų kūrėjas, ragina ne tik kritiškai vertinti tai, ką matome internete, bet ir patiems išbandyti nemokamai prieinamus įrankius.

Dirbtinio intelekto lenktynėse kiekvienas žingsnis gali turėti milžinišką poveikį rinkai. Todėl naujiena, jog „OpenAI“, „ChatGPT“ kūrėja, nutarė bendradarbiauti su viena didžiausių savo konkurentų „Google“, sukėlė tikrą nuostabą technologijų sektoriuje.

Per paskutinius porą metų greičiausiai ne vienas esame girdėję frazę, kad dirbtinis intelektas jūsų nepakeis darbo vietoje, bet jus pakeis žmonės, mokantys juo naudotis. Tačiau vis dažniau pasirodo požymių, kad šis pranašautas eksponentinis augimas gerokai prilėtėjo. Tad kaip generatyvinio dirbtinio intelekto industrija atrodo įpusėjus 2025-iesiems?

Pastaruoju metu pasienyje su Kaliningrado sritimi dažnėja GPS trikdžių, todėl imta svarstyti, ar jie gali paveikti ir mobiliojo ryšio tinklus. Nors GPS svarbus navigacijai, mobilusis ryšys veikia kitais principais – naudojamos įvairios technologijos ir dažnių juostos. Vis dėlto augant trikdžių mastui, jei GPS gali būti paveiktas, kodėl galime pasitikėti mobiliuoju ryšiu.

Žvilgtelėkime į save ir aplinkinius. Ar pastebi, kaip retai beliko kas nors, kas dar trauktų fizinę piniginę? Banko kortelės traukiasi iš pirmųjų pozicijų, o joms vietą vis sparčiau užima mobilieji telefonai. Vienu brūkštelėjimu prie terminalo apmokame kavą, autobuso bilietą ar net kasdienius pirkinius prekybos centre. Viskas greita, patogu, intuityvu, bet ar taip pat ir saugu?

Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangių plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.

Slapukai, IP adresai, jūsų įrenginio informacija, visa tai lieka skaitmeninėje erdvėje. Ar tai kelia realią grėsmę? Ne visada. Bet klausimas lieka atviras – ar norime būti taip lengvai matomi? Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie duomenų privatumą, sekimą ir reklamos taikymą pagal elgesį internete. Vartotojai pradeda domėtis būdais, kaip apsisaugoti. Vienas dažniausiai siūlomų sprendimų – VPN.

Išmanusis telefonas jau seniai tapo vienu svarbiausių mūsų gyvenimo komponentu. Tai jau ne tik priemonė susisiekti. Banko programėlėse saugome prieigas prie savo sąskaitų, atliekame mokėjimus, stebime išlaidas. Todėl naujausi „Google“ planuojami pokyčiai, galintys apriboti šių programėlių veikimą tam tikruose įrenginiuose, sukėlė nemažai diskusijų.

Šveicarijoje kilęs skandalas parodė, kaip net moksliškai pagrįsta informacija gali būti nuslopinta, kai ji kertasi su politiniais ir visuomeniniais lūkesčiais. Nors valdžia užsakė tyrimą siekdama pagrįsti elektromobilių naudą aplinkai, galutinis rezultatas, atrodo, išgąsdino pačius užsakovus.

Sparčiai kintančiame technologijų pasaulyje dirbtinis intelektas (DI) tampa vis svarbesne švietimo dalimi, keičiančia tradicinius mokymo ir mokymosi metodus. Sėkminga DI technologijų integracija į ugdymo procesą didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo ir jų turimų skaitmeninių kompetencijų.

Į darbo pokalbį – ne su žmogumi, o su algoritmu. Tokį scenarijų jau siūlo kai kurios atrankų platformos, kuriose kandidatai bendrauja tik su sistema, o jų atsakymus, emocijas ir net „sąžiningumą“ vertina dirbtinis intelektas. Nors šis pokytis daliai verslų atrodo kaip efektyvumo šuolis, kandidatai jau piktinasi: „jokio pokalbio, jokio konteksto, jokio gyvo balso“.

Lietuva užsibrėžusi ambicingą tikslą iki 2030 m. elektromobilių parką išplėsti beveik 8 kartus – iki 262 tūkst. Specialistai pastebi, jog mažos taršos zonų įgyvendinimo miestuose vėlavimas, strateginio požiūrio stoka trukdo pasiekti elektromobilumo tikslus, nors MTZ turi potencialo tapti vienu iš elektromobilių rinkos augimo akceleratorių Lietuvos rinkoje.

Įsibėgėjus vasarai ir išaugus elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, elektros biržoje vėl ima formuotis neigiamos elektros kainos, o praėjusį sekmadienį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje buvo fiksuota vidutinė neigiama paros elektros kaina. Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija vartotojams – puiki galimybė naudotis elektra kone nemokamai. Visgi, ekspertai pažymi, kad ji signalizuoja apie sisteminius energetikos sektoriaus pokyčius ir kelia klausimų dėl tolimesnės elektros rinkos raidos.

Matematinių modelių reikšmė realaus pasaulio procesų, technologinių įrenginių ar socialinių reiškinių modeliavime yra milžiniška. Tačiau norint, kad modelis būtų naudojamas praktiškai, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kaip istorija mus moko, net geriausios idėjos gali būti bevaisės, jei jos nėra tinkamai pritaikytos praktikai. Tad kokie pagrindiniai kriterijai lemia, ar matematinis modelis bus naudingas?

Matematika yra vienas iš svarbiausių įrankių šiandieniniame globaliame pasaulyje ir ji daro didžiulę įtaką visoms žmonijos veikloms. Itin tamprus ryšys sieja matematiką ir verslą. Praktinis jos pritaikymas apima bene visas gyvenimo sritis – nuo pardavimų prognozavimo, sąnaudų optimizavimo, klientų aptarnavimo iki verslo strategijų formavimo ir finansinių sprendimų priėmimo.

Tikriausiai retas iš mūsų susimąsto apie tai, kad kasdien rankose laikoma banko kortelė jau netolimoje ateityje gali atrodyti visai kitaip. Iki šiol kortelė buvo tarsi simbolis, šešiolikos skaitmenų numeris, galiojimo data, CVV kodas. Šie duomenys tapo įprasta mokėjimo proceso dalimi, tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse. Tačiau Europos Sąjunga ketina šią praktiką iš esmės keisti.

Astronomai buvo šokiruoti, kai aplink žvaigždę, kurios masė sudaro vos penktadalį Saulės masės, aptiko dujinį milžiną „TOI-6894b“. Tokia galimybė anksčiau buvo laikoma beveik neįmanoma. Šis atradimas, padarytas naudojantis TESS teleskopo duomenimis ir patvirtintas vienu didžiausių pasaulyje teleskopų, meta rimtą iššūkį iki šiol vyravusioms planetų formavimosi teorijoms.

Šiandien brūkšninius kodus galime rasti ant kiekvienos prekės pakuotės – jie yra neatsiejama prekybos procesų dalis. Lygiai prieš 51-erius metus, birželio 26-ąją dieną buvo nuskaityta pirmoji prekė pasaulyje. Šios, brūkšninio kodo gimtadienio dienos proga,ekspertai dalinasi negirdėtais faktais apie prekių ženklinimą Lietuvoje ir pasaulyje.