Lenktynės dėl žmogaus sugrįžimo į Mėnulį ir nuolatinės infrastruktūros kūrimo jo paviršiuje įgauna vis didesnį pagreitį. Šalia ambicingos JAV „Artemis“ programos vis ryžtingiau savo planus įgyvendina ir Kinija, nuosekliai plėtodama „Chang'e“ misijų seriją.

Gaisrai, kurių priežastis – savaime užsiliepsnojusios baterijų atliekos, dažnėja. Jie užteršia aplinką, kyla grėsmė gyventojų sveikatai, atliekų tvarkymo grandinėje patiriami didžiuliai nuostoliai. Kaip viena pagrindinių šių gaisrų priežasčių minima tai, kad dalis nebetinkamų naudoti baterijų patenka į buitinių, plastiko ar kitokių atliekų konteinerius.

Antrus metus Lietuvoje taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas jau duoda apčiuopiamų rezultatų – neteisėtas turinys internete šalinamas operatyviau, stiprinama vartotojų apsauga, o institucijų ir skaitmeninių platformų bendradarbiavimas tampa sisteminis ir nuoseklus.

Automobilių inovacijos ir technologijos hierarchijos laiptais juda iš viršaus į apačią: pirmiausia jos atsiranda prabangiausiuose modeliuose, o vėliau pasiekia ir didžiajai daliai vairuotojų įperkamus variantus. Tačiau ar visos saugumo technologijos, šiandien matomos prabangiuose modeliuose, ateityje bus prieinamos visiems? Nuo ko tai priklauso?

Socialiniame tinkle „X“ įdiegto DI roboto „Grok“ nauja nuotraukų redagavimo funkcija sukėlė tarptautinį pasipiktinimą – „X“ dalyviai ėmė masiškai „nurenginėti“ nuotraukas įkėlusias moteris. Skandalas vėl atkreipė dėmesį į augančią giluminių klastočių grėsmę. Problema šiandien yra ne tik tai, kad jas tampa vis sunkiau atpažinti, problema yra tai, kad DI įrankiai, pasitelkiami joms kurti, tampa prieinami bet kam.

Gaisrai, kurių priežastis – savaime užsiliepsnojusios baterijų atliekos, dažnėja. Jie užteršia aplinką, kyla grėsmė gyventojų sveikatai, atliekų tvarkymo grandinėje patiriami didžiuliai nuostoliai. Kaip viena pagrindinių šių gaisrų priežasčių minima tai, kad dalis nebetinkamų naudoti baterijų patenka į buitinių, plastiko ar kitokių atliekų konteinerius.

Automobilių inovacijos ir technologijos hierarchijos laiptais juda iš viršaus į apačią: pirmiausia jos atsiranda prabangiausiuose modeliuose, o vėliau pasiekia ir didžiajai daliai vairuotojų įperkamus variantus. Tačiau ar visos saugumo technologijos, šiandien matomos prabangiuose modeliuose, ateityje bus prieinamos visiems? Nuo ko tai priklauso?

Netikėtai kelyje pasirodęs laukinis gyvūnas – itin didelė grėsmė. Būtent tai Lietuvos keliuose kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Tačiau inovacijų kūrėjai nesnaudžia – sukurta autonominė išmani sistema, realiu laiku fiksuojanti prie kelio priartėjusius gyvūnus ir operatyviai apie galimą pavojų įspėjanti eismo dalyvius.

Praėjus metams po Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo, Lietuva gali ne tik simboliškai minėti sukaktį, bet ir gana ramiai įvertinti rezultatą: elektros sistema veikė stabiliai, o pesimistinės prognozės apie „griūvantį pasaulį“ neišsipildė. Tačiau vienas šių metų epizodas – sausio 20-osios incidentas Estijoje – tapo realiu patikrinimu, atskleidusiu, kiek daug šiandien lemia infrastruktūros atsargos, tarpvalstybinės jungtys ir tai, kaip į tinklą integruojami naujos kartos sprendimai, ypač baterijų parkai.

Sparčiai augant komercinių palydovų skaičiui bei kylant energijos poreikiui, rinkoje atsiranda inovatyvių saulės elementų trūkumas. Dabar naudojamos technologijos turi aiškų trūkumą – dėl komplikuoto gamybos proceso yra labai sudėtinga išplėsti jų gamybą.

Dirbtinis intelektas dažnai apibūdinamas kaip „nematomas darbuotojas“, tačiau už kiekvieno atsakymo slypi realūs ištekliai, tai energija ir vanduo. Naujausi tyrimai rodo, kad net trumpa užklausa dirbtiniam intelektui sistemai gali sunaudoti tiek vandens, kiek telpa į mažą buteliuką.

Įmonių valdybos šiandien veikia aplinkoje, kur sprendimų kaina nuolat auga – tiek finansine, tiek reputacine prasme. Strateginiai pasirinkimai, rizikų vertinimas ir ilgalaikės krypties nustatymas dažnai remiasi ne tik patirtimi, bet ir gebėjimu greitai apdoroti didelius informacijos kiekius bei palyginti skirtingus scenarijus. Dirbtinis intelektas galėtų tapti reikšmingu pagalbininku, padedančiu struktūruoti informaciją ir mažinti sprendimų šališkumą.

Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.

Dirbtinis intelektas ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis.

„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Antrus metus Lietuvoje taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas jau duoda apčiuopiamų rezultatų – neteisėtas turinys internete šalinamas operatyviau, stiprinama vartotojų apsauga, o institucijų ir skaitmeninių platformų bendradarbiavimas tampa sisteminis ir nuoseklus.

Internetas sparčiai virsta erdve, kurioje vis sunkiau atskirti, kas tikra, o kas – sukurta dirbtinio intelekto. Virtualūs nuomonės formuotojai renka milijonus sekėjų, netikri vaizdo įrašai sulaukia rekordinių peržiūrų, o muzikos platformas kasdien papildo dešimtys tūkstančių DI sugeneruotų kūrinių.

Socialinių tinklų gigantai stoja prieš teismą – tėvai ir mokyklos masiškai kaltina „TikTok“, „YouTube“ ir „Meta“, kad jų kuriami produktai žaloja vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Teismų serija prasideda Los Andželo aukštesniame teisme, kur šimtai JAV šeimų teigia, kad „Meta“, „Snap“, „TikTok“ ir „YouTube“ platformos kenkia jų vaikams ir sukelia priklausomybę.

Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai.

Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę.

Lenktynės dėl žmogaus sugrįžimo į Mėnulį ir nuolatinės infrastruktūros kūrimo jo paviršiuje įgauna vis didesnį pagreitį. Šalia ambicingos JAV „Artemis“ programos vis ryžtingiau savo planus įgyvendina ir Kinija, nuosekliai plėtodama „Chang'e“ misijų seriją.

Socialiniame tinkle „X“ įdiegto DI roboto „Grok“ nauja nuotraukų redagavimo funkcija sukėlė tarptautinį pasipiktinimą – „X“ dalyviai ėmė masiškai „nurenginėti“ nuotraukas įkėlusias moteris. Skandalas vėl atkreipė dėmesį į augančią giluminių klastočių grėsmę. Problema šiandien yra ne tik tai, kad jas tampa vis sunkiau atpažinti, problema yra tai, kad DI įrankiai, pasitelkiami joms kurti, tampa prieinami bet kam.

Kosmoso tyrinėjimai kupini netikėtumų, tačiau vienas pavojingiausių momentų bet kurioje misijoje yra prarasti ryšį su kosminiu aparatu. 2025 m. liepos 16 dieną, ankstyvą rytą, Europos antenos nebegavo nė vieno duomenų signalo iš zondo „Juice“.

Mėnulis nuo senų laikų buvo ne tik paslaptinga dangaus palydovo šviesa naktiniame danguje, bet ir žmonijos svajonių bei ambicijų simbolis. Pirmieji astronautai, palikę savo pėdsakus jo paviršiuje, sukūrė viltį, kad tai taps tik pradžia. Tačiau nuo 1969 metų euforijos praėjo dešimtmečiai, ir šiandien klausimas skamba kitaip: ar žmonės gali ne tik nusileisti, bet ir gyventi Mėnulyje?

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doktorantė Rūta Racz tyrimus vykdo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN). Ji yra pirmoji VU doktorantė ir pirmoji moteris iš Lietuvos, kuri dirba viename iš pagrindinių didžiausių CERN eksperimentų – LHCb.