Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas vėl tapo gyva, smalsi ir kūrybiška erdvė – čia vyko jau ketvirtasis KTU „Informiko žinių forumas“. Į renginį susirinko 170 mokinių ir daugiau nei 40 mokytojų iš 35 įvairių Lietuvos švietimo įstaigų.

Vizualiojo meno pasaulyje takoskyra tarp originalo ir kopijos nyksta dėl pažangių elektronikos ir spausdinimo sprendimų. Šiuolaikinės paveikslų reprodukcijos nebėra tiesiog spalvotos kopijos – tai sudėtingas aukštųjų technologijų procesas, kuriame susijungia preciziška optika, skaitmeninis signalų apdorojimas ir srovinis spausdinimas.

Milijonams žmonių su amžiumi silpnėjantis regėjimas reiškia nuolatinius kompromisus – skirtingus akinius skirtingoms veikloms, galvos padėties keitimą ieškant aiškaus vaizdo ir ribotą regėjimo komfortą. Autofokusiniai akiniai siūlo vieną sprendimą visoms situacijoms: realiuoju laiku sekdami žvilgsnį, jie automatiškai keičia lęšių optinę galią ir užtikrina ryškų vaizdą bet kuriuo atstumu.

Nepaisant vangios Europos ekonomikos ir spaudimo transporto rinkai, Lietuvos vežėjai technologijų stabdžio nespaudžia. Transporto inovacijų asociacijos 2025 m. gruodį atlikta įmonių apklausa rodo paradoksą: sektorius savo skaitmeninę brandą vertina santūriai, tačiau realūs sprendimų diegimo mastai rodo gerokai pažangesnę situaciją.

Lietuva sparčiai didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir artėja prie taško, kai galės pagaminti tiek elektros, kiek pati suvartoja. Vien pernai vėjo energija patenkino trečdalį viso šalies elektros energijos poreikio. Augant pajėgumams kyla naujas klausimas – ar energetikos sistema spės prisitaikyti prie šio tempo ir ar atsiras pakankamai elektros vartotojų.

Milijonams žmonių su amžiumi silpnėjantis regėjimas reiškia nuolatinius kompromisus – skirtingus akinius skirtingoms veikloms, galvos padėties keitimą ieškant aiškaus vaizdo ir ribotą regėjimo komfortą. Autofokusiniai akiniai siūlo vieną sprendimą visoms situacijoms: realiuoju laiku sekdami žvilgsnį, jie automatiškai keičia lęšių optinę galią ir užtikrina ryškų vaizdą bet kuriuo atstumu.

Didžiulės energijos sąnaudos, perpus sumažėjęs viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir visą amžinybę trunkantis įkrovimas. Vieni vairuotojai skundžiasi šiomis problemomis, kiti nesuka galvos ir naudoja elektromobilį įprastai. Kas lemia, kad vieniems žiemą su elektromobiliais gyventi lengviau nei kitiems: technologijos ar įpročiai?

Praėjusiame amžiuje, atsiradus poreikiui konkuruoti rinkoje degalų efektyvumu, dažniausiai buvo kuriami efektyvesni varikliai ir tobulinama sunkvežimių aerodinamika. Vėliau atėjo ir vairuotojų įgūdžių eilė. Šie aspektai ir toliau gludinami ieškant tobulybės, tačiau šiandienė degalų ekonomija vis dažniau gimsta ne iš vieno didelio technologinio žingsnio, o iš daugybės smulkių, dažnai net nepastebimų inžinerinių sprendimų.

Iki 2026-ųjų vasaros visų didesnių nei 100 kW saulės elektrinių savininkai Lietuvoje turės atlikti kibernetinio saugumo auditą ir pateikti saugumo atitikties deklaraciją ESO. Ekspertai teigia, kad tai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų pokyčių energetikos sektoriuje. Kaip jis paveiks verslus ir ar nesilaikant reikalavimų elektrinių veikla iš tiesų gali būti sustabdyta?

Dirbtinis intelektas ir humanoidinė robotika nuolat žengia į priekį, o naujausias Kolumbijos universiteto inžinierių sukurtas robotas EMO rodo, kaip arti realistiško bendravimo su mašinomis jau esame. Šis robotas mokėsi judinti lūpas prieš veidrodį ir žiūrėdamas vaizdo įrašus internete – dabar jis geba įtikinamai atkartoti žmogaus kalbą ir dainavimą.

Nepaisant vangios Europos ekonomikos ir spaudimo transporto rinkai, Lietuvos vežėjai technologijų stabdžio nespaudžia. Transporto inovacijų asociacijos 2025 m. gruodį atlikta įmonių apklausa rodo paradoksą: sektorius savo skaitmeninę brandą vertina santūriai, tačiau realūs sprendimų diegimo mastai rodo gerokai pažangesnę situaciją.

Apie dirbtinį intelektą (DI) šiandien kalbame beveik visur – vieni baiminasi automatizacijos ir darbo vietų nykimo, kiti akcentuoja augantį efektyvumą. Darbo rinka iš tiesų sparčiai keičiasi: dalis profesijų traukiasi ar transformuojasi, atsiranda nauji įgūdžių reikalavimai. Tačiau rečiau aptariama kita DI pusė – jis kuria visiškai naujas sritis, kurių dar prieš kelerius metus paprasčiausiai nebuvo.

Pelningiausios Lietuvos įmonės pastaruoju metu susiduria su itin pavojingomis kibernetinėmis atakomis. Iš verslo apgaulės būdu sukčiai išvilioja net šimtus tūkstančių eurų. Viena didžiausių grėsmių dabar yra susirašinėjimų perėmimas tarp įmonių.

Indija toliau sparčiai gilina skaitmeninės tapatybės sistemos „Aadhaar“ integraciją į kasdienį žmonių gyvenimą. Nauja mobilioji programėlė ir neprisijungus veikianti tapatybės tikrinimo sistema žada patogesnį asmens identifikavimą, tačiau kartu kelia daug klausimų dėl saugumo, privatumo, sutikimo ir milžiniškos duomenų bazės naudojimo masto.

Kompiuteriniai žaidimai seniai išaugo vaikų kambario ribas – šiandien ir suaugusieji vis dažniau renkasi juos, kad kokybiškai pailsėtų. Naujausias pasaulinis tyrimas atskleidžia, kad vidutinis žaidėjas dabar yra 34–36 metų amžiaus. Mūsų šalyje net kas trečias parduodamas nešiojamasis kompiuteris yra skirtas žaidimams.

Atėjus kalendoriniam pavasariui, daugelis su nekantrumu tikrina orų prognozę, kada pradės šilti. Telefonų ekranuose optimizmas gali skirtis: vienam kaimynui žada saulę, kitam – lietų, nors abu stovi tame pačiame kieme. Tai – ne programėlių ar meteorologų klaida, o skirtingų technologinių sprendimų rezultatas.

„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas vėl tapo gyva, smalsi ir kūrybiška erdvė – čia vyko jau ketvirtasis KTU „Informiko žinių forumas“. Į renginį susirinko 170 mokinių ir daugiau nei 40 mokytojų iš 35 įvairių Lietuvos švietimo įstaigų.

Lietuva sparčiai didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus ir artėja prie taško, kai galės pagaminti tiek elektros, kiek pati suvartoja. Vien pernai vėjo energija patenkino trečdalį viso šalies elektros energijos poreikio. Augant pajėgumams kyla naujas klausimas – ar energetikos sistema spės prisitaikyti prie šio tempo ir ar atsiras pakankamai elektros vartotojų.

Pasaulinė technologijų vadovų apklausa atskleidė, kad verslo įmonės aktyviai ruošiasi naujam inovatyvių technologijų plėtros etapui. Nuo dirbtinio intelekto iki kvantinių sprendimų užuomazgų – inovatyvios technologijos vis sparčiau tampa ne tik darbo įrankiu, bet ir neatsiejama kasdienio mūsų gyvenimo bei visuomenės infrastruktūros dalimi. Ar mes tam pasiruošę?

LKVA ir UAB „Kautra“ konferencijoje pakvietė viešojo transporto ekspertus pasidalinti įžvalgomis, kurios leistų identifikuoti poreikius, dabarties realijas ir ateities vizijas kuriant vieningą viešojo transporto sistemą. Kaune vykusios konferencijos „Integruotos bilietų planavimo ir pardavimo sistemos kūrimas Lietuvoje“ dalyviai bandė atsakyti į klausimą, ar įmanoma sujungti tai, kas šiandien veikia atskirai.

Pernai su sukčiais bent kartą susidūrė trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kas penktas nurodo tokių situacijų patyręs daugiau nei penkis kartus. Atlikta apklausa rodo, kad nors dauguma gyventojų atpažįsta sukčiavimo bandymus, dalis vis dar patiria finansinių nuostolių. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie naujų aplinkybių ir pastaruoju metu bando pasinaudoti ir pensijų reformos kontekstu.

Vizualiojo meno pasaulyje takoskyra tarp originalo ir kopijos nyksta dėl pažangių elektronikos ir spausdinimo sprendimų. Šiuolaikinės paveikslų reprodukcijos nebėra tiesiog spalvotos kopijos – tai sudėtingas aukštųjų technologijų procesas, kuriame susijungia preciziška optika, skaitmeninis signalų apdorojimas ir srovinis spausdinimas.

Vis daugiau gyventojų, pajutę nerimą keliančius simptomus, pirmiausia kreipiasi ne į šeimos gydytoją, o į dirbtiniu intelektu (DI) paremtas konsultavimo platformas. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai perspėja: nors DI gali būti naudingas informacijos šaltinis, tačiau jis nepakeičia individualios medicininės konsultacijos, ir net gali suklaidinti.

Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė apie šimtų tūkstančių automobilių atšaukimą visame pasaulyje dėl galimo pavojaus, kad variklio starteriai gali sukelti gaisrą. Defektas gali turėti įtakos 16-ai modelių, pagamintų 2020-2022 metais. Nors reali žala kol kas neužfiksuota, tokio masto sprendimas įmonei reiškia milijonines išlaidas, reputacinę riziką ir sudėtingą logistinio bei teisinio suvaldymo procesą.

Mūsų neaprėpiama Visata visada viliojo žmoniją savo nepažintu pasauliu. Noras bent kiek praskleisti paslapčių šydą neišnyko ir šiandien – veikiau atvirkščiai, jis dar labiau sustiprėjo, nes dabar tam pasitelkiamos pažangios tyrimų technologijos, kurios suteikia galimybę pažvelgti į pačius tolimiausius Visatos kampelius. Todėl žmonija nuolat grįžta prie tų pačių klausimų: ar gali egzistuoti kitos gyvybės formos už Žemės ribų ir, jeigu taip, tai kokios jos?

Tarp technologijų entuziastų ir menininkų bei jų gerbėjų vyksta aktyvi diskusija apie intelektinės nuosavybės teisę. O kol Vilniaus knygų mugėje šią savaitę skaitytojai ieškos naujausių leidinių ir autografų, pasaulyje jau vyksta tylus, bet reikšmingas mūšis dėl to, kam iš tiesų priklauso knygų turinys – autoriams ar dirbtinio intelekto kūrėjams.