Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doktorantė Rūta Racz tyrimus vykdo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN). Ji yra pirmoji VU doktorantė ir pirmoji moteris iš Lietuvos, kuri dirba viename iš pagrindinių didžiausių CERN eksperimentų – LHCb.

Šiuolaikinis pasaulis gyvena technologijų pažangos ritmu. Kiekvieną dieną girdime apie naujus dirbtinio intelekto proveržius, pažangias ginkluotės sistemas ar kibernetinius sprendimus, galinčius pakeisti mūsų kasdienybę.

Praėjus metams po Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo, Lietuva gali ne tik simboliškai minėti sukaktį, bet ir gana ramiai įvertinti rezultatą: elektros sistema veikė stabiliai, o pesimistinės prognozės apie „griūvantį pasaulį“ neišsipildė. Tačiau vienas šių metų epizodas – sausio 20-osios incidentas Estijoje – tapo realiu patikrinimu, atskleidusiu, kiek daug šiandien lemia infrastruktūros atsargos, tarpvalstybinės jungtys ir tai, kaip į tinklą integruojami naujos kartos sprendimai, ypač baterijų parkai.

Sparčiai augant komercinių palydovų skaičiui bei kylant energijos poreikiui, rinkoje atsiranda inovatyvių saulės elementų trūkumas. Dabar naudojamos technologijos turi aiškų trūkumą – dėl komplikuoto gamybos proceso yra labai sudėtinga išplėsti jų gamybą.

1973 metų rugsėjo 10 dieną NASA misijų kontrolės centre nuaidėjo garsas, kurio niekas neturėjo ten išgirsti. Iš orbitos pasigirdo moteriškas balsas, prisistatęs kaip Helen Gariot, teigiantis, kad ką tik atskrido į kosminę stotį „Skylab“ su šiltu maistu astronautams.

Praėjus metams po Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL žiedo, Lietuva gali ne tik simboliškai minėti sukaktį, bet ir gana ramiai įvertinti rezultatą: elektros sistema veikė stabiliai, o pesimistinės prognozės apie „griūvantį pasaulį“ neišsipildė. Tačiau vienas šių metų epizodas – sausio 20-osios incidentas Estijoje – tapo realiu patikrinimu, atskleidusiu, kiek daug šiandien lemia infrastruktūros atsargos, tarpvalstybinės jungtys ir tai, kaip į tinklą integruojami naujos kartos sprendimai, ypač baterijų parkai.

Sparčiai augant komercinių palydovų skaičiui bei kylant energijos poreikiui, rinkoje atsiranda inovatyvių saulės elementų trūkumas. Dabar naudojamos technologijos turi aiškų trūkumą – dėl komplikuoto gamybos proceso yra labai sudėtinga išplėsti jų gamybą.

Jeigu jūs svarstote apie elektromobilio pirkimą arba jau vairuojate elektrinį automobilį, tikriausiai bent kartą susimąstėte, kiek metų tarnaus jo baterija. Būtent baterijos ilgaamžiškumas dažnai tampa pagrindiniu argumentu, stabdančiu žmones nuo sprendimo rinktis elektrinį transportą.

Tikriausiai ne kartą pirkdami baterijas žaislams ar nuotolinio valdymo pultui pastebėjote, kad parduotuvių lentynose gausu AA, AAA, C ir D tipo elementų. Tačiau daugeliui kyla klausimas, tai kodėl niekur nebematyti B tipo baterijų.

Klaipėdos universitetas žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas šiuolaikinę sveikatos ir medicinos mokslų mokymosi aplinką – universitete pradėtas naudoti anatomažas, vienas pažangiausių pasaulyje skaitmeninių anatomijos mokymosi įrankių.

Žiema Lietuvos namų ūkiams kasmet tampa savotišku elektros vartojimo iššūkiu. Kai lauko temperatūra nukrenta iki –15 °C ar dar žemiau ir gyventojai itin daug laiko praleidžia namuose, aiškiai išryškėja, kurių buitinių prietaisų naudojimas iš tiesų kainuoja daugiausiai.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.

Dirbtinis intelektas ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis.

Ar kada pasvajojote, kad kompiuteris galėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir realiai atlikti nuobodžius darbus už jus? 2026 m. pradžioje tai nebėra fantastika – į technologijų sceną žengė naujas įrankis „Moltbot“, kurio dėka nuo vien tik bendravimo su robotais pereisime prie užduočių delegavimo agentams.

Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu?

„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Socialinių tinklų gigantai stoja prieš teismą – tėvai ir mokyklos masiškai kaltina „TikTok“, „YouTube“ ir „Meta“, kad jų kuriami produktai žaloja vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Teismų serija prasideda Los Andželo aukštesniame teisme, kur šimtai JAV šeimų teigia, kad „Meta“, „Snap“, „TikTok“ ir „YouTube“ platformos kenkia jų vaikams ir sukelia priklausomybę.

Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai.

Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę.

Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais.

Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai apibrėžia studijų turinį, o studentai – savo vaidmenį ateities profesijose. Studijų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete metu daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doktorantė Rūta Racz tyrimus vykdo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN). Ji yra pirmoji VU doktorantė ir pirmoji moteris iš Lietuvos, kuri dirba viename iš pagrindinių didžiausių CERN eksperimentų – LHCb.

Šiuolaikinis pasaulis gyvena technologijų pažangos ritmu. Kiekvieną dieną girdime apie naujus dirbtinio intelekto proveržius, pažangias ginkluotės sistemas ar kibernetinius sprendimus, galinčius pakeisti mūsų kasdienybę.

1973 metų rugsėjo 10 dieną NASA misijų kontrolės centre nuaidėjo garsas, kurio niekas neturėjo ten išgirsti. Iš orbitos pasigirdo moteriškas balsas, prisistatęs kaip Helen Gariot, teigiantis, kad ką tik atskrido į kosminę stotį „Skylab“ su šiltu maistu astronautams.

Atliekos, kurios daugelį metų atrodė tik kaip pavojingas ir brangiai saugomas produktas, gali tapti sprendimu kuriant naują energijos rūšį. Jungtinėse Valstijose yra sukaupta tūkstančiai tonų panaudoto branduolinio kuro. Iki šiol jis buvo laikomas tik problema, reikalaujančia sudėtingo ir brangaus saugojimo. Mokslininkai pristato idėją, galinčią pakeisti mūsų požiūrį į branduolinę energetiką.

Saulė yra ne tik mūsų planetos gyvybės šaltinis, bet ir nuolatinės grėsmės šaltinis. Kartais ji išskiria milžiniškus energijos bei dalelių kiekius į kosmosą, sukeldama reiškinius, vadinamus saulės audromis. Nors mokslininkai puikiai supranta jų mechanizmą, didžiausia paslaptis išlieka laikas, tai kada įvyks kitas didysis išsiveržimas.