Viena iš pastaraisiais metais dažniausiai diskusijas keliančių „Android“ išmaniųjų telefonų funkcijų – tai vadinamoji „virtuali operatyvioji“ ar „išplėstinė atmintis“. Tiesa, kiekvienas gamintojas ją vadina skirtingai. Pažvelkime, kaip tokia galimybė veikia iš tiesų ir kokią naudą tai suteikia „Android“ išmaniųjų telefonų turėtojams.

Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.

Išmanusis telefonas šiandien jau nebe tik skambinimo įrankis. Tai kasdienybės palydovas, dažnai mūsų rankose būnantis ilgiau nei bet kuris kitas prietaisas. Kadangi telefonus nešiojamės visur, nuo virtuvės iki dušo, nuo lietaus iki baseinų, jų atsparumas vandeniui tapo nebe prabanga, o būtinybe.

Interneto naudotojai Lietuvoje kasdien susiduria su kone 840 interneto reklamų, atskleidžia naujausias reklamos technologijų platformos „Eskimi“ tyrimas. Pagal šį skaičių Lietuva užima itin aukštą – vienuoliktą – vietą pasaulyje.

Lietuvos transporto sektoriui per nepilnus penkerius metus reikės reikšmingai sumažinti naftos degalų vartojimą, o žaliosios energijos dalį padidinti net 4 kartus. Emisijoms transporte nemažėjant, Lietuva kasmet privalės pirkti kvotas iš kitų šalių – prognozuojama, kad kasmet valstybės biudžetui tai gali kainuoti 410 mln. eurų kasmet.

Reiškinys, kuomet elektros energijos šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminama tiek, kiek jos reikia, tampa vis dažnesnis. Tai reiškia, kad elektros energija biržoje pinga, o tam tikromis valandomis kaina tampa net neigiama. Pinga ir privačių vartotojų pagaminta bei į bendrą elektros tinklą perduodama elektra, keldama klausimą – ar saulės elektrinė vis dar yra finansiškai naudinga?

Kol vieni žmonės stovi prie bankomato galvodami apie sąskaitos likutį ar PIN kodą, kiti pastebi mažytę akutę virš ekrano – kamerą, kuri filmuoja jų veidą. Tai kelia klausimų: kam to reikia? Ar tai legalu? Ir ar tokia priežiūra neperžengia ribų tarp saugumo ir privatumo?

Vilniaus universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjai pagreitino atominės jėgos mikroskopą ir išplėtė jo skenuojamą plotą iki milimetrinio dydžio. Mokslininkų atradimas, aprašytas žurnale „Measurement“, gali būti plačiai taikomas medžiagų moksle, biotechnologijų ar puslaidininkių tyrimuose.

Kai įvyksta insultas, kiekviena minutė lemia, kiek smegenų audinio pavyks išsaugoti. Tačiau net ir sėkmingai suteikus pagalbą ūminio etapo metu, būtina ilgalaikė stebėsena – tada prasideda ilgas ir sudėtingas sveikimo procesas. Tam, kad būtų atlieptas šis stebėsenos poreikis, lietuvių mokslininkai sukūrė sistemą, kuri vienu metu matuoja širdies veiklą, kraujotakos pulsaciją, fizinį aktyvumą ir smegenų audinių kraujotakos pokyčius.

Moksliniai tyrimai – ilgas ir kruopštus procesas, kai žmogiška klaida ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sugadinti siekiamus rezultatus, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip tyrimams pasitelkti robotus. Prie proveržio šioje srityje neseniai reikšmingai prisidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai.

Vis daugiau žmonių ima eksperimentuoti su dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais – vieni iš smalsumo, kiti siekdami greito rezultato socialiniams tinklams, darbui ar net verslui. Atrodo patogu: įvedi kelis žodžius ir po akimirkos turi nuotrauką. Tačiau ar kada susimąstėte, ką iš tiesų darote – kuriate, kopijuojate ar tiesiog naudojatės kitų sukurtomis idėjomis?

Kas vakarą, prieš miegą, įjungi telefoną krautis. Tiesiog įpročiu tapęs veiksmas, atrodo, net negalvoji: įkiši laidą, padedi ant spintelės, pasuki veidą į pagalvę ir viskas. Ryte telefonas šimtu, o tu?

2025-ieji oficialiai paskelbti Tarptautiniais kvantiniais metais. Valstybės į šią techno-logiją jau dabar investuoja milijardus eurų. Europos tikslas – 2025-aisiais turėti pirmąjį superkompiuterį su kvantiniu pagreičiu, o iki 2030-ųjų – pirmauti kvantinių pajėgumų srityje. Lietuva taip pat ruošiasi.

Kibernetinės grėsmės šiandien tapo viena didžiausių rizikų bet kokiam verslui. Tai ne tik pasaulinių korporacijų ar finansų įstaigų problema – net ir smulkios įmonės tampa taikiniais dėl silpnų saugumo vietų. Paradoksalu, tačiau daugelis verslų apie saugumą pradeda galvoti tik po incidento, kai žala jau padaryta.

Lietuvoje pradėjo veikti viena galingiausių Vidurio bei Rytų Europos regione DI platforma, kurios pagrindas – NVIDIA DGX B200 serveris. „Vilnius Tech“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centre įdiegta 1 mln. eurų kainavusi platforma yra skirta vystyti mokslinius tyrimus bei inovacijas DI, skaitmeninės gynybos ir duomenų mokslo srityse.

Viena iš pastaraisiais metais dažniausiai diskusijas keliančių „Android“ išmaniųjų telefonų funkcijų – tai vadinamoji „virtuali operatyvioji“ ar „išplėstinė atmintis“. Tiesa, kiekvienas gamintojas ją vadina skirtingai. Pažvelkime, kaip tokia galimybė veikia iš tiesų ir kokią naudą tai suteikia „Android“ išmaniųjų telefonų turėtojams.

Išmanusis telefonas šiandien jau nebe tik skambinimo įrankis. Tai kasdienybės palydovas, dažnai mūsų rankose būnantis ilgiau nei bet kuris kitas prietaisas. Kadangi telefonus nešiojamės visur, nuo virtuvės iki dušo, nuo lietaus iki baseinų, jų atsparumas vandeniui tapo nebe prabanga, o būtinybe.

Sukčiavimas telefonu ir toliau nesitraukia. Pernai telefoniniai sukčiai iš Lietuvos aukų „priskambino“ net 3,4 mln. eurų. „Telia“ tikina dedanti visas pastangas riboti aferistų veiklą, bet ragina neužkrauti šios problemos sprendimo vien tik ant ryšio operatorių pečių. Efektyviai kovai su apgavikais taip pat būtinas bankų ir teisėsaugos įsitraukimas, kuris galėtų būti aktyvesnis.

Parduotuvėje užtenka priglausti telefoną prie terminalo ir viskas. Nebereikia grynųjų, nebūtina ištraukti piniginės ar įsiminti slaptažodžių. Bekontakčiai mokėjimai telefonu tapo mūsų kasdienybės dalimi greičiau nei daugelis būtų numatę prieš kelerius metus. Ir nors daugeliui tai patogumas, kuris sutaupo laiką, kai kuriuos vis dar lydi abejonės: ar tai tikrai saugu?

Nusikeikei prie kavos aparato, pasakei draugei, kad norėtum naujos kėdės, arba tiesiog tyliai mintyse paminėjai norą pailsėti kažkur prie jūros. Ir štai, telefone reklama apie ergonomines biuro kėdes, pigiausius skrydžius į Barseloną arba pasiūlymai vidinių žarnyno valymo programų, apie kurias niekam garsiai nesakei. Tai sutapimas, sakai?

Interneto naudotojai Lietuvoje kasdien susiduria su kone 840 interneto reklamų, atskleidžia naujausias reklamos technologijų platformos „Eskimi“ tyrimas. Pagal šį skaičių Lietuva užima itin aukštą – vienuoliktą – vietą pasaulyje.

Lietuvos transporto sektoriui per nepilnus penkerius metus reikės reikšmingai sumažinti naftos degalų vartojimą, o žaliosios energijos dalį padidinti net 4 kartus. Emisijoms transporte nemažėjant, Lietuva kasmet privalės pirkti kvotas iš kitų šalių – prognozuojama, kad kasmet valstybės biudžetui tai gali kainuoti 410 mln. eurų kasmet.

Elektromobilių rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi, tačiau vairuotojų pasitikėjimas šia technologija vis dar susiduria su keliais paplitusiais įsitikinimais. Atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, stabdančios rinktis elektromobilį, yra aukšta šių transporto priemonių kaina (69 proc.), ribotas nuvažiuojamas atstumas (59 proc.) bei nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra (54 proc).

Europa nebenori apsiriboti tik duomenų priėmimu iš kitų šalių palydovų ir siekia kurti savo sistemas, investuoja milijardus eurų ir stiprina ryšius su pramone. Tai strateginis bandymas išsilaisvinti iš didžiųjų pasaulio žaidėjų įtakos ir panaudoti kosmosą žmonių kasdienai.

Nuolat besikeičiančioje e. prekybos aplinkoje vis daugiau įmonių atsigręžia ir į tarptautinę e. prekybą, kuri tampa svarbiu verslo augimo veiksniu. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė tarptautinės e. prekybos rinka pasieks beveik 8 trilijonus JAV dolerių ir reikšmingai viršys vidaus augimo rodiklius.

Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.

Pastaraisiais metais organizacijos vis daugiau investuoja į su duomenimis susijusius išteklius, siekdamos plėtoti duomenų analizės galimybes, kad padidintų savo įmonių našumą, efektyvumą, pagerintų teikiamų paslaugų kokybę ir konkurencinį pranašumą. Apie skaitmeninio amžiaus duomenų analizę ir jos svarbą šalies ūkio ekonomikai kalbamės su dr. Lina Dindiene.

Įsivaizduokite, diena iš dienos gyvenate sau įprastą gyvenimą, kol sužinote, jog kažkur, galbūt net ne mūsų visatoje, yra jūsų klonas. Ir ne šiaip klonas, o visiškai priešingas jūsų dvynys – „anti-jūs“, kuris valgo „anti-maistą“, kvėpuoja „anti-oru“, galbūt rezga „anti-planus“, o ir toji visata yra sudaryta visai ne iš mums pažįstamų dalelių, o jų priešingybių. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tiesa, tačiau ne be išimčių.

Europos Sąjunga ir toliau spaudžia technologijų bendroves didinti skaidrumą vartotojų atžvilgiu – ir naujausias reikalavimas šioje srityje atrodo sveikintinas žingsnis pirmyn. Nuo 2025 metų birželio 20 dienos visi išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, parduodami ES šalyse, turės naują etiketę, nurodančią baterijos tarnavimo laiką ir energijos efektyvumą.

Žvelgdamas į žvaigždėtą dangų, ne kiekvienas susimąstytų, kad žiūrint į rentgeno nuotrauką kyla tie patys klausimai: ar viskas taip, kaip turėtų būti? Ar neslypi kažkas nepastebėta? Tačiau būtent taip mąsto dirbtinių neuroninių tinklų specialistas, programuotojas, vienas iš „Oxipit“ įkūrėjų dr. J. Bialopetravičius. Šis astrofizikas, kuriam mokyklos suole fizika atrodė tolimas dalykas, šiandien padeda kurti technologijas, galinčias pakeisti radiologijos ateitį.