Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlant įstatymu įpareigoti mokyklas iki kitų mokslo metų parengti tvarkas dėl telefonų naudojimo mokymo procese, dalis ugdymo įstaigų sprendimą šiuo klausimu jau yra priėmusios savarankiškai. Naudojimąsi mobiliaisiais telefonais apribojusių mokyklų atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis pasiteisino.

Net ir nedideli pokyčiai stratosferoje gali turėti reikšmingą poveikį Žemės klimatui, tad ši atmosferos sritis susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Ne išimtis ir lietuviai. FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė kuria jutiklius, kurie būtų taikomi atmosferos dujų spektroskopijai – metodui, kai, pasitelkiant šviesą, galima daug sužinoti apie oro sudėtį ar jos kitimą.

Mokslininkų komanda, pasitelkusi pažangias simuliacijas, parodė, kaip medžiaga elgiasi artėdama prie žvaigždinės masės juodųjų skylių. Ten ji susisuka į audringus diskus, kuriuos valdo spinduliuotė. Iš šių diskų kyla galingi vėjai, o kartais susiformuoja ir čiurkšlės.

Lietuvos keliais jau rieda elektriniai sunkvežimiai, apie kuriuos dar prieš keletą metų buvo kalbama tik kaip apie ateities viziją. Tampa sunku ignoruoti tvarumo diktuojamas tendencijas ir technologijų pažangą, be to, dalis vežėjų į elektrinį transportą gręžiasi ir dėl klientų lūkesčių. Tad kokiems darbams Lietuvoje jau gali būti pritaikomi elektriniai sunkvežimiai?

Mokslininkai teigia, kad kvantinės technologijos pasiekė savo lūžio tašką, panašų į laikus, kai klasikinėje elektronikoje atsirado tranzistorius. Tai reiškia, kad pagrindinės fizikos idėjos jau aiškios, o pirmieji veikiantys įrenginiai egzistuoja ne vien laboratorijose. Dabar svarbiausia tampa mastelio didinimas.

Net ir nedideli pokyčiai stratosferoje gali turėti reikšmingą poveikį Žemės klimatui, tad ši atmosferos sritis susilaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio. Ne išimtis ir lietuviai. FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Dovilė Čibiraitė-Lukenskienė kuria jutiklius, kurie būtų taikomi atmosferos dujų spektroskopijai – metodui, kai, pasitelkiant šviesą, galima daug sužinoti apie oro sudėtį ar jos kitimą.

Lietuvos keliais jau rieda elektriniai sunkvežimiai, apie kuriuos dar prieš keletą metų buvo kalbama tik kaip apie ateities viziją. Tampa sunku ignoruoti tvarumo diktuojamas tendencijas ir technologijų pažangą, be to, dalis vežėjų į elektrinį transportą gręžiasi ir dėl klientų lūkesčių. Tad kokiems darbams Lietuvoje jau gali būti pritaikomi elektriniai sunkvežimiai?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip fantastinio filmo scenarijus, kas būtų, jei visi žmonės Žemėje vienu metu paspaustų jungiklį ir įjungtų visas įmanomas šviesas. Tačiau toks mintinis eksperimentas leidžia geriau suprasti, kaip veikia mūsų elektros tiekimo sistema ir kokį poveikį net trumpalaikis energijos šuolis gali turėti tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai.

Ar galima įsivaizduoti, kad vadinamasis nematomumas, kuriuo daugelį metų rėmėsi galingiausios pasaulio kariuomenės, gali tapti nebe toks efektyvus? Pastarasis išbandymas Prancūzijoje leidžia manyti, kad toks scenarijus įmanomas. Europoje kuriamas naujas ginklas gali kardinaliai pakeisti jėgų pusiausvyrą ore.

Ilgą laiką atrodė, kad saulės energetika Europoje auga be jokių stabdžių. Kasmet daugėjo tiek individualių mikroinstalacijų, tiek didelių saulės parkų, o politikai žarstė pažadus apie žaliosios energijos proveržį. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad situacija pasikeitė.

Mokslininkai teigia, kad kvantinės technologijos pasiekė savo lūžio tašką, panašų į laikus, kai klasikinėje elektronikoje atsirado tranzistorius. Tai reiškia, kad pagrindinės fizikos idėjos jau aiškios, o pirmieji veikiantys įrenginiai egzistuoja ne vien laboratorijose. Dabar svarbiausia tampa mastelio didinimas.

Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding“ (programavimas tekstu nurodant DI, ką nori suprogramuoti ir programuotojui tiesiogiai nekeičiant kodo) skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.

Ar esate kada nors atlikę užduotį naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI) ir… nedrįsę apie tai prisipažinti? Nors DI jau tapo kasdieniu darbo įrankiu, apie jo naudojimą darbo užduotims atlikti vis dar kalbama puse lūpų, nes dažnai atrodo nejauku, tarsi gėda pripažinti, kad darbą atlikome ne patys.

Kompiuteris, skenuojantis žmogaus kūną, ar robotas, padedantis atrinkti brokuotas prekes – tokios technologijos šiandien jau nestebina nei vieno. O ką manytumėte, jei televizoriai skaitytų žmogaus kūną ir paklaustų, ar mums viskas gerai? Arba rankos mostu šviesos jungiklis įjungtų arba išjungtų šviesą, o judesio jutikliai stebėtų vyresnius artimuosius ir, vos tik nutikus nelaimei, praneštų tai jums?

2026-aisiais kibernetinės grėsmės taps ne tik sudėtingesnės, bet ir sunkiau atpažįstamos. Laikai, kai saugumas apsiribodavo gynyba nuo pavienių įsilaužėlių, baigėsi. „Google Cloud“ prognozės rodo, kad vis dažniau žalą įmonėms daro ne žmonės, o automatinės sistemos, kurios savarankiškai priima sprendimus. Dėl to atskirti realų incidentą nuo techninės klaidos tampa vis sudėtingiau.

Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas.

Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

Jūs tikriausiai pamiršote tą seną mobilųjį telefoną stalčiaus kampe kaip bevertę senieną. Tačiau kolekcionieriams tokie antikvariniai modeliai gali reikšti pačius tikriausius lobius. Net jei telefonas nėra veikiantis, jo amžius, retumas ir išsilaikymas gali kainuoti daugiau nei šiuolaikinių flagmanų modeliai. Ar jums nėra įdomu, kiek gali vertėti tas „stiprus“ senukas?

Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.

ES įsigaliojo naujasis „Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“. Jis žymi svarbų žingsnį siekiant spartesnio ir prieinamesnio interneto visiems europiečiams, kadangi tikslas – supaprastinti tinklo plėtros procedūras, sumažinti biurokratiją ir atpiginti šviesolaidžio bei 5G infrastruktūros diegimą. Šis reglamentas ypač reikšmingas Lietuvai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlant įstatymu įpareigoti mokyklas iki kitų mokslo metų parengti tvarkas dėl telefonų naudojimo mokymo procese, dalis ugdymo įstaigų sprendimą šiuo klausimu jau yra priėmusios savarankiškai. Naudojimąsi mobiliaisiais telefonais apribojusių mokyklų atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis pasiteisino.

Į internetą patenka netikros, nuogos paauglės iki penkiolikos metų nuotraukos. Atrodytų, situacija aiški ir turėtų sulaukti greitos reakcijos. Tačiau teisėsauga tyli ir atsitraukia, teigdama, kad trūksta tinkamų teisinių normų. Šis atvejis parodo ne tik technologijų pavojus, bet ir institucijų bejėgiškumą.

Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės vis dar jaučia atsargumą situacijose, kuriose technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.

Dirbtiniu intelektu pagrįsti pirkimo rekomendavimai tapo kasdieniu reiškiniu Lietuvos prekyboje. Vartotojai vis geriau supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad pirkimo patirtis būtų patogesnė, o klientai jaučiasi stebėtinai patogiai tarp individualizuotų pasiūlymų, rodo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.

Kartais įvairių vaikų konkursų tikrovė itin skaudi – sudėtingi formatai, taisyklės, suaugusiųjų įtampa ir aiškiai juntamas pasiekimų reitingavimas. KTU IF „Informiko žinių forumas“ – tai vieta, kur vaikai supranta, kad gali kurti. O mokytojai – kad jų darbas įkvepia: čia visiems darbams suteikiama prasmė ir vyksta apsikeitimas gerosiomis praktikomis.

Mokslininkų komanda, pasitelkusi pažangias simuliacijas, parodė, kaip medžiaga elgiasi artėdama prie žvaigždinės masės juodųjų skylių. Ten ji susisuka į audringus diskus, kuriuos valdo spinduliuotė. Iš šių diskų kyla galingi vėjai, o kartais susiformuoja ir čiurkšlės.

Nuo tada, kai pirmasis teleskopas buvo sukurtas dar 1608 metais, žmonija nuėjo labai ilgą kelią. Dabar turimi teleskopai yra tokie pažangūs, kad leidžia pažvelgti į beveik pačias Visatos pradžios akimirkas. Tad koks teleskopas šiuo metu yra galingiausias ir kiek toli jis gali matyti?

Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų sujungimas su teleskopais XIX a. antroje pusėje. Trečioji – kosminiai teleskopai.

1972 metų balandį Mėnulyje lankėsi penktoji pilotuojama misija – „Apollo 16“. Misijos metu astronautai įrengė ir panaudojo Tolimojo ultravioleto kamerą/spektrografą. Nuo tada teleskopų Mėnulyje neįrengta. Bet dabar, artėjant žmonių sugrįžimui į palydovą ir kaistant kosminėms lenktynėms tarp JAV ir Kinijos, grįžta kalbos ir apie observatorijų įrengimą tenai. Kam to reikia?

Daug žmonių kasdien susiduria su tuo, kas yra metalo laužo supirkimas, tačiau ne visi susimąsto, kas vyksta tada, kai jų atvežtas metalas patenka į supirkimo aikštelę. Nors šis procesas gali atrodyti paprastas, jame slypi daugiau detalių, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.