Jau 29-ąjį kartą startavęs konkursas „Lietuvos metų automobilis 2026“ šiemet pasitiko su fundamentaliu pokyčiu. Pirmą kartą istorijoje elektromobiliai sudaro absoliučią dalyvių daugumą – net 18 iš 33 modelių. Tai aiškus ženklas, kad rinka pasiekė lūžio tašką, todėl organizatoriai intensyvų bandymų maratoną pradėjo būtent nuo elektromobilių testo.

Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio operatoriai dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius kosmosą pasiekė pirmasis palydovas, kosminės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – navigacija, internetas, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pavedimai – visa tai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros, kurios reikšmė ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad fizika slypi ne tik kosmose ar laboratorijose, bet ir kiekviename mūsų žingsnyje – nuo išmaniojo telefono, kuriuo naudojamės, iki lazerio operacijų, kurios gelbsti regėjimą? Fizikiniai reiškiniai mus supa visur, tik dažnai mes jų neįvertiname bei nepastebime.

Penktadienį Vilniuje įvyko jau ketvirtasis jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ finalas, kurio metu išrinkti trys geriausi šių metų tyrėjai. Pirmąją vietą pelnė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Solveiga Samulėnaitė, antrąją vietą užėmė VU Gamtos mokslų tyrimų centro doktorantė Kotryna Jakuba, o trečioji vieta atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantei Revathi Sampath

Viešojo ir privataus sektoriaus įmonių automobilių parkai Lietuvoje sparčiai elektrifikuojami, o tai, anot ekspertų, signalizuoja apie masto ekonomiją. Ar tai žaliosios politikos rezultatas, ar pavyzdys, kad elektromobiliai tapo ekonomiškai naudingi verslui?

Senas telefonas jūsų stalčiuje – tai ne šiukšlė, o vertinga žaliava, kuri gali būti prikelta naujam gyvenimui. Tačiau kol dauguma žmonių vis dar linkę senus įrenginius palikti dūlėti namuose ar išmesti, elektronikos atliekos sparčiai tampa didžiuliu buitinių šiukšlių srautu.

Jei didžiųjų šalies miestų priemiesčių kiemuose stovintys elektromobiliai šiandien jau nieko nebestebina, tai daugiabučių rajonuose šis vaizdas išlieka kur kas retesnis. Nors elektromobilių skaičius keliuose gana sparčiai auga, aiškių taisyklių dėl įkrovimo infrastruktūros įrengimo gyvenamuosiuose kvartaluose vis dar trūksta.

Elektromobilių populiarumas kasmet didėja, o kartu su tuo atsiranda naujų iššūkių ir galimybių. Vienas didžiausių klausimų šiandien yra ką daryti su elektromobilių baterijomis, kai jos pasiekia savo tarnavimo pabaigą? Dabar aiškėja, kad šios baterijos gali turėti ne vieną, o net kelis gyvenimus.

Optoelektronikos skyriaus komanda – dr. Irmantas Kašalynas, dr. Saulius Tumėnas, dr. Justinas Jorudas, dr. Andrzej Urbanowicz, dr. Vytautas Janonis, dr. Daniil Pashnev ir dr. Surya Revanth Ayyagari – kartu su su kolegomis iš Rytų Suomijos universiteto bei Tokijo universiteto sukūrė universalų elektromagnetinių bangų sugėriklį, kuris gali būti pritaikytas tokioms sritims kaip astronomija ar gynyba.

Nuo 2027 m. liepos 9 d. Europos Sąjungoje įsigalios naujas reglamentas, atversiantis duris visapusiškai krovinių logistikos skaitmenizacijai visoje Bendrijoje. Nuo šios datos įmonės galės atsisakyti popierinių dokumentų ir naudotis skaitmeninėmis platformomis, kurias privalės palaikyti visos kontrolės institucijos. Ar tam ruošiasi Lietuvos vežėjai?

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines dažniau susimąstome apie atminimą ir tai, kas lieka po žmogaus išėjimo. Šiandien mūsų gyvenimas vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę – daugelis turi socialinių tinklų paskyras, elektroninį paštą, nuotraukų saugyklas ar debesijos paskyras. Kartu su fiziniu palikimu atsiranda ir naujas, vis svarbesnis reiškinys – skaitmeninis palikimas.

„Ar kada naudojotės dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, didžiuoju kalbos modeliu? Argi ji neįtikina jūsų, kad ji labai protinga arba jus netgi mėgsta? Atrodo, lyg ji turėtų emocijas ir pažiūras. Manau, tai yra vienas iš iššūkių: pokalbių robotai yra sužmoginami, nors iš tiesų jie yra tik mašinos“, – sako dr. Una-May O’Reilly, MIT CSAIL mokslininkė.

DI vis labiau įsigali kasdieniame gyvenime, taip pat – ir vykdant informacijos paiešką. Ekspertų teigimu, informacijos paieška pasitelkus DI tapo greita ir tiksli, o reikalingi atsakymai pasiekiami praktiškai iš karto. Be to, auga ir pasitikėjimas pateikiamais paieškos rezultatais.

Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi DI. Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, ES žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą?

Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio operatoriai dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Nors daugelis technologijų entuziastų tikisi, kad kiekviena nauja „Wi-Fi“ karta pasiūlys didesnį greitį, „Qualcomm“ atskleidžia, jog artėjanti „Wi-Fi 8“ versija, kurios pasirodymas numatomas 2028 metais, bus orientuota visai į kitą aspektą. Vietoje greičio, naujasis standartas sieks užtikrinti kuo patikimesnį veikimą realiomis, dažnai sudėtingomis sąlygomis.

Sukčių aktyviai naudojamas DI iš esmės keičia tai, kaip žmonės suvokia realybę internete. Jei anksčiau apgavikus išduodavo prasta gramatika, tai dabar DI leidžia jiems klastoti balsus, vaizdus ir elgtis kaip bet kuriam žmogui, todėl pasikliauti vien savo akimis ir ausimis tampa itin nesaugu.

Dar prieš socialinių tinklų, neriboto interneto ir išmaniųjų telefonų erą mūsų kasdienybę lydėjo visai kitokios technologijos. Asmenybę išryškinančios polifoninės melodijos ar nespalvoti ekrano paveikslėliai šiandien kelia šypseną, tačiau prieš porą dešimtmečių tai buvo neatsiejama mobiliojo telefono dalis.

Vieno apgaulingo skambučio kaina – viso gyvenimo santaupos. Jau dabar „Telia“ kartu su vienu iš operatorių sėkmingai blokuoja apgaulingus skambučius, o trečiasis operatorius prie sistemos dar ruošiasi prisijungti. Įsigaliojus šiam pokyčiui, sustabdomų apgaulių skaičius išaugo – naujoji sistema leidžia operatoriams koordinuotai keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti skambučius iš suklastotų numerių.

Jau 29-ąjį kartą startavęs konkursas „Lietuvos metų automobilis 2026“ šiemet pasitiko su fundamentaliu pokyčiu. Pirmą kartą istorijoje elektromobiliai sudaro absoliučią dalyvių daugumą – net 18 iš 33 modelių. Tai aiškus ženklas, kad rinka pasiekė lūžio tašką, todėl organizatoriai intensyvų bandymų maratoną pradėjo būtent nuo elektromobilių testo.

Penktadienį Vilniuje įvyko jau ketvirtasis jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ finalas, kurio metu išrinkti trys geriausi šių metų tyrėjai. Pirmąją vietą pelnė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Solveiga Samulėnaitė, antrąją vietą užėmė VU Gamtos mokslų tyrimų centro doktorantė Kotryna Jakuba, o trečioji vieta atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantei Revathi Sampath

Ryšių reguliavimo tarnyba šių metų trečiąjį ketvirtį gavo 860 pranešimų apie galimai draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį internete. Tai 34 proc. daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skaičiai auga, iššūkiai – taip pat, todėl čia itin svarbus aspektas – visuomenės sąmoningumo auginimas.

Baltijos šalių gyventojai tampa vis sąmoningesniais elektros vartotojais – dauguma imasi įvairių energijos taupymo būdų, o aktyviausiai savo elektros suvartojimą iš visų trijų kaimynių stebi Estijos gyventojai. Tai atskleidė atlikta apklausa, kurios duomenimis – tik 7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių bei estų elektros energiją naudoja visai jos netaupydami.

Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai, išmanieji įrenginiai, virtualios platformos ir duomenų analitika sportą daro ne tik išmanesnį, bet ir socialiai atviresnį, patogesnį bei labiau prieinamą skirtingoms visuomenės grupėms. Ekspertė atsako, kaip šie pokyčiai keičia mūsų sportavimo įpročius ir ar dar liko erdvės naujoms inovacijoms.

Nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius kosmosą pasiekė pirmasis palydovas, kosminės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – navigacija, internetas, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pavedimai – visa tai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros, kurios reikšmė ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad fizika slypi ne tik kosmose ar laboratorijose, bet ir kiekviename mūsų žingsnyje – nuo išmaniojo telefono, kuriuo naudojamės, iki lazerio operacijų, kurios gelbsti regėjimą? Fizikiniai reiškiniai mus supa visur, tik dažnai mes jų neįvertiname bei nepastebime.

Kosmosas yra didžiulis. Kaip rašė nemirtingasis Douglasas Adamsas, jums gali atrodyti toli nueiti iki vaistinės gatvės gale, bet palyginus su kosmosu, tai visiškas menkniekis. Žinant šitai, gali atrodyti logiška išvada, kad viskas kosmose yra labai toli. Bet tai nėra tiesa. Iš tikro kosmoso riba tėra 100 kilometrų aukštyje. Kodėl kosmosu laikome tokį, atrodytų, artimą regioną? Ir kodėl tada taip sunku ten nuskristi?

Kembridžo universiteto ir „Meta Reality Labs“ mokslininkai išmatavo žmogaus akies raiškos ribą ir sudarė rekomendacijų sąrašą televizorių savininkams. Jie bandė išsiaiškinti, kokiais atvejais verta įsigyti didelės raiškos televizorių, kada užtenka 4K skiriamosios gebos, o kur reikalinga 8K.

Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia DI įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti.