Per 2024 m. užfiksuoti 226 atvejai, kai kontrabandiniai balionai su cigaretėmis iš Baltarusijos kirto Lietuvos sieną. Šiemet šis reiškinys užfiksuotas daugiau nei dvigubai daugiau kartų: vien iki spalio pabaigos tokių balionų registruota jau daugiau nei 500. Kaip balionai galėtų būti numušami? Ar jų numušimas – tikrai tinkamas variantas? Kaip spręsti šią opią Lietuvos problemą?

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi į apie 19 mln. eurų. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.

Aplink mūsų planetą egzistuoja nematoma jėga, kuri milijardus metų saugo gyvybę nuo pavojingos kosminės spinduliuotės. Ši apsauginė energijos skraistė, vadinama magnetiniu lauku, dabar ima rodyti nerimą keliančius silpnėjimo ženklus. Mokslininkai, stebintys šiuos pokyčius, įspėja, kad tai gali turėti ilgalaikių padarinių mūsų technologijoms ir kasdieniam gyvenimui.

Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo.

Per 2024 m. užfiksuoti 226 atvejai, kai kontrabandiniai balionai su cigaretėmis iš Baltarusijos kirto Lietuvos sieną. Šiemet šis reiškinys užfiksuotas daugiau nei dvigubai daugiau kartų: vien iki spalio pabaigos tokių balionų registruota jau daugiau nei 500. Kaip balionai galėtų būti numušami? Ar jų numušimas – tikrai tinkamas variantas? Kaip spręsti šią opią Lietuvos problemą?

Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo.

Nauji automobiliai per pastarąjį penkmetį stipriai pasikeitė. Jie tapo kompiuteriais ant ratų, vidaus degimo variklius papildė arba pakeitė elektros varikliai ir juos maitinančios baterijos, o tai lėmė, kad turėjo keistis ir kiti komponentai. Pavyzdžiui, tokios padangos, kokios ant automobilių buvo montuojamos daugiau nei prieš penkmetį, šiandieninių transporto priemonių sukuriamas apkrovas sunkiai atlaikytų.

Viešojo ir privataus sektoriaus įmonių automobilių parkai Lietuvoje sparčiai elektrifikuojami, o tai, anot ekspertų, signalizuoja apie masto ekonomiją. Ar tai žaliosios politikos rezultatas, ar pavyzdys, kad elektromobiliai tapo ekonomiškai naudingi verslui?

Senas telefonas jūsų stalčiuje – tai ne šiukšlė, o vertinga žaliava, kuri gali būti prikelta naujam gyvenimui. Tačiau kol dauguma žmonių vis dar linkę senus įrenginius palikti dūlėti namuose ar išmesti, elektronikos atliekos sparčiai tampa didžiuliu buitinių šiukšlių srautu.

Įsivaizduokite siaubo žaidimą, kuris girdi jūsų kvėpavimą, jaučia širdies dūžius ir suvokia akimirką, kai pradedate bijoti. Jis ne tik reaguoja į jus – jis mokosi iš jūsų baimės, perkuria tylą, iškraipo erdvę ir priverčia suabejoti, kas iš tiesų ką valdo. Dirbtinis intelektas jau keičia tai, kaip patiriame baimę, paversdamas ją asmenine patirtimi.

Technologijų pasaulyje greitis jau seniai yra tapęs konkurencijos valiuta. Naujos sistemos, dirbtinio intelekto sprendimai, debesijos paslaugos diegiamos kaip įmanoma sparčiau. Vis dėlto, yra ir kita monetos pusė – tai auganti rizika, kad saugumo ir atitikties reikalavimai bus palikti „antrame plane“.

Įmonės ruošiasi 2026-iesiems: projektuoja biudžetus, planuoja išlaidas, bet dažnai daro tą pačią klaidą – planuoja be revizijos. Daug verslų kasmet kopijuoja ankstesnius biudžeto planus, neatsižvelgdami į pasikeitusią situaciją rinkoje, naujus technologinius sprendimus, neįvertindami reguliacinių pokyčių.

Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“.+

Nuo 2027 m. liepos 9 d. Europos Sąjungoje įsigalios naujas reglamentas, atversiantis duris visapusiškai krovinių logistikos skaitmenizacijai visoje Bendrijoje. Nuo šios datos įmonės galės atsisakyti popierinių dokumentų ir naudotis skaitmeninėmis platformomis, kurias privalės palaikyti visos kontrolės institucijos. Ar tam ruošiasi Lietuvos vežėjai?

Naujienos iš Kinijos sukėlė didelį susidomėjimą pasaulio gynybos ir mokslo bendruomenėse. Šalies mokslininkai paskelbė apie naujo įrenginio, vadinamo fotonų gaudytuvu, gamybos pradžią. Šis prietaisas gali iš esmės pakeisti karinės aviacijos balansą ir tapti didžiausiu iššūkiu šiuolaikinei nematomų lėktuvų technologijai.

„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“, populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse.

Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio operatoriai dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Nors daugelis technologijų entuziastų tikisi, kad kiekviena nauja „Wi-Fi“ karta pasiūlys didesnį greitį, „Qualcomm“ atskleidžia, jog artėjanti „Wi-Fi 8“ versija, kurios pasirodymas numatomas 2028 metais, bus orientuota visai į kitą aspektą. Vietoje greičio, naujasis standartas sieks užtikrinti kuo patikimesnį veikimą realiomis, dažnai sudėtingomis sąlygomis.

Sukčių aktyviai naudojamas DI iš esmės keičia tai, kaip žmonės suvokia realybę internete. Jei anksčiau apgavikus išduodavo prasta gramatika, tai dabar DI leidžia jiems klastoti balsus, vaizdus ir elgtis kaip bet kuriam žmogui, todėl pasikliauti vien savo akimis ir ausimis tampa itin nesaugu.

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi į apie 19 mln. eurų. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.

Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis?

Jau 29-ąjį kartą startavęs konkursas „Lietuvos metų automobilis 2026“ šiemet pasitiko su fundamentaliu pokyčiu. Pirmą kartą istorijoje elektromobiliai sudaro absoliučią dalyvių daugumą – net 18 iš 33 modelių. Tai aiškus ženklas, kad rinka pasiekė lūžio tašką, todėl organizatoriai intensyvų bandymų maratoną pradėjo būtent nuo elektromobilių testo.

Penktadienį Vilniuje įvyko jau ketvirtasis jaunųjų mokslininkų konkurso „Tyrėjų Grand Prix 2025“ finalas, kurio metu išrinkti trys geriausi šių metų tyrėjai. Pirmąją vietą pelnė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Solveiga Samulėnaitė, antrąją vietą užėmė VU Gamtos mokslų tyrimų centro doktorantė Kotryna Jakuba, o trečioji vieta atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantei Revathi Sampath

Aplink mūsų planetą egzistuoja nematoma jėga, kuri milijardus metų saugo gyvybę nuo pavojingos kosminės spinduliuotės. Ši apsauginė energijos skraistė, vadinama magnetiniu lauku, dabar ima rodyti nerimą keliančius silpnėjimo ženklus. Mokslininkai, stebintys šiuos pokyčius, įspėja, kad tai gali turėti ilgalaikių padarinių mūsų technologijoms ir kasdieniam gyvenimui.

Nuo 2017 m. NASA vykdo projektą „ARMADAS“ – juo siekiama sukurti autonominius robotus, galinčius iš specialių statybinių blokelių surinkti ir pertvarkyti infrastruktūrą Mėnulio ar Marso paviršiuje. Šiemet prie šio projekto prisijungė ir KTU doktorantė, kuri ieškojo būdų, kaip užtikrinti, sklandų šių robotų darbą.

Kai „NASA“ paskelbė, kad mažina darbuotojų skaičių „Jet Propulsion“ labaratorijoje, daugelį apėmė nerimas. Ši laboratorija dešimtmečius buvo Amerikos pasididžiavimas ir pažangos simbolis, tačiau dabar ją drebina permainos. Net 550 darbuotojų neteks darbo, o tai yra didžiausia pertvarka per daugelį metų.

Nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius kosmosą pasiekė pirmasis palydovas, kosminės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – navigacija, internetas, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pavedimai – visa tai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros, kurios reikšmė ateityje tik didės.

Ar žinojote, kad fizika slypi ne tik kosmose ar laboratorijose, bet ir kiekviename mūsų žingsnyje – nuo išmaniojo telefono, kuriuo naudojamės, iki lazerio operacijų, kurios gelbsti regėjimą? Fizikiniai reiškiniai mus supa visur, tik dažnai mes jų neįvertiname bei nepastebime.