Jūs tikriausiai ne kartą pasidžiaugėte tuo, kaip išmanusis dulkių siurblys palengvina kasdienę rutiną. Nereikia nieko daryti – jis važinėja po namus, švarina kilimus, pats grįžta į įkrovimo stotelę. Iš pažiūros – nepakeičiamas pagalbininkas. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai vis garsiau kalba apie grėsmę, kurios daugelis nepastebi.

Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės vis dar jaučia atsargumą situacijose, kuriose technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.

Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip mes dirbame ar bendraujame, bet ir tai, kaip naudojamės interneto naršyklėmis. Naujų projektų, tokių kaip „Comet“, kurią kuria „Perplexity“, ar „Dia“, kūrėjai siūlo visiškai kitokį naršymo principą. Vietoje įprastų naršyklės plėtinių siūloma naudoti pažangius dirbtinio intelekto agentus, gebančius atlikti sudėtingas užduotis be vartotojo įsikišimo.

Dirbtiniu intelektu pagrįsti pirkimo rekomendavimai tapo kasdieniu reiškiniu Lietuvos prekyboje. Vartotojai vis geriau supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad pirkimo patirtis būtų patogesnė, o klientai jaučiasi stebėtinai patogiai tarp individualizuotų pasiūlymų, rodo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.

Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius.

Jūs tikriausiai ne kartą pasidžiaugėte tuo, kaip išmanusis dulkių siurblys palengvina kasdienę rutiną. Nereikia nieko daryti – jis važinėja po namus, švarina kilimus, pats grįžta į įkrovimo stotelę. Iš pažiūros – nepakeičiamas pagalbininkas. Tačiau kibernetinio saugumo specialistai vis garsiau kalba apie grėsmę, kurios daugelis nepastebi.

Automobilių pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – nuo tradicinių vidaus degimo variklių iki elektromobilių ir autonominių važiavimo sistemų. Dar vienu naujojo laikmečio simboliu tapo visuotinis skaitmenizavimas, keičiantis ne tik technologijas, bet ir vairuotojų įpročius.

Švari energija, neabejotinai žadėjusi pokytį, kartu atneša naujų iššūkių, apie kuriuos viešai kalbama vis dar per retai. Tai rodo, kad problema tampa ne teorine, o labai praktine. Nors fotovoltinė energija laikoma ekologiškos ateities simboliu, svarbiausias klausimas vis dar lieka be aiškaus atsakymo: kas nutinka, kai saulės baterijos pasensta?

KTU mokslininkai ieško būdų, kaip ne tik pagerinti saulės elementų veikimo efektyvumą, bet ir kaip sumažinti jų priežiūros kaštus bei užtikrinti, kad elementai tarnautų kaip įmanoma ilgiau. Jie kuria dangą, kurioje panaudojamas superhidrofobinis – vandens riedėjimą sukeliantis – efektas.

Studentas Lukas Šalavėjus sukūrė inovatyvų integrinį grandyną, sprendžiantį aktualias transporto ir ryšių sektoriaus problemas. Šis darbas – ne tik asmeninis jaunojo mokslininko laimėjimas, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su Taivano universitetais bei aukštųjų technologijų įmonėmis rezultatas, atveriantis naujas galimybes Lietuvos elektronikos pramonei.

Dirbtinis intelektas keičia ne tik tai, kaip mes dirbame ar bendraujame, bet ir tai, kaip naudojamės interneto naršyklėmis. Naujų projektų, tokių kaip „Comet“, kurią kuria „Perplexity“, ar „Dia“, kūrėjai siūlo visiškai kitokį naršymo principą. Vietoje įprastų naršyklės plėtinių siūloma naudoti pažangius dirbtinio intelekto agentus, gebančius atlikti sudėtingas užduotis be vartotojo įsikišimo.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete diegiami aukštosios kompiuterijos sprendimai vis dažniau tampa ne tik mokslinių tyrimų, bet ir verslo varikliu. Nuo genetikos iki pramonės modeliavimų – superkompiuterio teikiamos galimybės įmonėms leidžia įgyvendinti uždavinius, kurie anksčiau būtų pareikalavę milijoninių investicijų ir metų darbo.

Dirbtinio intelekto pažanga atnešė technologijų pasauliui iki šiol neregėtą lūžį – vis dažniau ne žmogus prisitaiko prie programavimo, o programavimas prie žmogaus. Metodas, vadinamas vibe coding, gimė kaip bandymas sutrumpinti kelią nuo idėjos iki pirmojo prototipo, tačiau pasaulio technologijų bendruomenė jį greitai ėmė vertinti.

Nuolatiniai pranešimai apie slapukus jau seniai tapo šiuolaikinio interneto erzinančia dalimi. Europos Sąjungoje slapukų naudojimą riboja griežtos privatumo taisyklės pagal GDPR. Jos numato, kad reikia gauti aiškų sutikimą prieš stebint mūsų elgesį. Šios taisyklės saugo vartotojus, tačiau sukūrė chaotišką pranešimų erą.

Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.

Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.

ES įsigaliojo naujasis „Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“. Jis žymi svarbų žingsnį siekiant spartesnio ir prieinamesnio interneto visiems europiečiams, kadangi tikslas – supaprastinti tinklo plėtros procedūras, sumažinti biurokratiją ir atpiginti šviesolaidžio bei 5G infrastruktūros diegimą. Šis reglamentas ypač reikšmingas Lietuvai.

Tamsusis internetas daugeliui žmonių vis dar skamba paslaptingai ar net bauginančiai. Tačiau iš tiesų tai tik dalis pasaulinio žiniatinklio, kuriai pasiekti reikia kiek kitokių priemonių nei įprastoms svetainėms. Ši interneto erdvė nesiūloma „Google“ ar kitose paieškos sistemose, ir jos negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę.

Naujienos iš Kinijos sukėlė didelį susidomėjimą pasaulio gynybos ir mokslo bendruomenėse. Šalies mokslininkai paskelbė apie naujo įrenginio, vadinamo fotonų gaudytuvu, gamybos pradžią. Šis prietaisas gali iš esmės pakeisti karinės aviacijos balansą ir tapti didžiausiu iššūkiu šiuolaikinei nematomų lėktuvų technologijai.

„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“, populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse.

Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą rodo dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės vis dar jaučia atsargumą situacijose, kuriose technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.

Dirbtiniu intelektu pagrįsti pirkimo rekomendavimai tapo kasdieniu reiškiniu Lietuvos prekyboje. Vartotojai vis geriau supranta, kad prekybininkai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kad pirkimo patirtis būtų patogesnė, o klientai jaučiasi stebėtinai patogiai tarp individualizuotų pasiūlymų, rodo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse atliktas tyrimas.

Kartais įvairių vaikų konkursų tikrovė itin skaudi – sudėtingi formatai, taisyklės, suaugusiųjų įtampa ir aiškiai juntamas pasiekimų reitingavimas. KTU IF „Informiko žinių forumas“ – tai vieta, kur vaikai supranta, kad gali kurti. O mokytojai – kad jų darbas įkvepia: čia visiems darbams suteikiama prasmė ir vyksta apsikeitimas gerosiomis praktikomis.

Europoje tiesioginių užsienio investicijų apimtys sparčiai mažėja – vien per pastaruosius metus jos smuko net 60 procentų. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad Lietuva, turėdama aiškius konkurencinius pranašumus ir kryptingai juos išnaudodama, gali sustiprinti savo pozicijas globalioje investicijų rinkoje.

Nors beveik devyni iš dešimties (88 proc.) darbuotojų kasdien darbe naudoja dirbtinį intelektą (DI), bet į pagalbą technologijos pasitelkiamos labai paprastoms užduotims spręsti, pavyzdžiui, informacijos paieškai ar dokumentų apibendrinimui. Tik nedidelė dalis (5 proc.) darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą, rodo tarptautinis tyrimas.

1972 metų balandį Mėnulyje lankėsi penktoji pilotuojama misija – „Apollo 16“. Misijos metu astronautai įrengė ir panaudojo Tolimojo ultravioleto kamerą/spektrografą. Nuo tada teleskopų Mėnulyje neįrengta. Bet dabar, artėjant žmonių sugrįžimui į palydovą ir kaistant kosminėms lenktynėms tarp JAV ir Kinijos, grįžta kalbos ir apie observatorijų įrengimą tenai. Kam to reikia?

Daug žmonių kasdien susiduria su tuo, kas yra metalo laužo supirkimas, tačiau ne visi susimąsto, kas vyksta tada, kai jų atvežtas metalas patenka į supirkimo aikštelę. Nors šis procesas gali atrodyti paprastas, jame slypi daugiau detalių, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje – nuo dirvožemio po kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame. Todėl svarbu žinoti, kur ir kiek radiacijos yra mūsų aplinkoje, o tai padeda kurti radiacijos žemėlapius ir stebėti aplinkos pokyčius. MRU Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene.

„Mars Reconnaissance Orbiter“ yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.