Ar žinojote, kad stalčiuje gulintis senas telefonas ar parduodamas kompiuteris gali tapti atviromis durimis į jūsų asmeninį gyvenimą? Daugelis žmonių vis dar mano, jog ištrinti failai ar atkurti gamykliniai nustatymai reiškia visišką duomenų saugumą, tačiau realybė yra visai kitokia.

Saulė yra ne tik mūsų planetos gyvybės šaltinis, bet ir nuolatinės grėsmės šaltinis. Kartais ji išskiria milžiniškus energijos bei dalelių kiekius į kosmosą, sukeldama reiškinius, vadinamus saulės audromis. Nors mokslininkai puikiai supranta jų mechanizmą, didžiausia paslaptis išlieka laikas, tai kada įvyks kitas didysis išsiveržimas.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Ar pastebėjote, kad atsakymų internete šiandien ieškome jau visai kitaip nei prieš kelerius metus? Kur kas dažniau renkamės nebe „Google“, o dirbtinio intelekto įrankius, pateikiančius atsakymus tiksliai ir aiškiai. Toks pokytis keičia ne tik vartotojų įpročius, bet ir visą skaitmeninės informacijos ekosistemą, prie kurios verslams tenka prisitaikyti.

Jei kada nors atidarėte išmanųjį telefoną ar net žvilgtelėjote į dėvimo fitneso sensoriaus vidų, matėte tylią revoliuciją elektronikoje. Yra kietos ir standžios spausdintinės plokštės, ir yra tokios, kurios yra popieriaus plonumo ir lankstomos. Tai nėra tik dizainas, tai visiškai skirtingi dalykai gamybos ir surinkimo atžvilgiu.

Jei kada nors atidarėte išmanųjį telefoną ar net žvilgtelėjote į dėvimo fitneso sensoriaus vidų, matėte tylią revoliuciją elektronikoje. Yra kietos ir standžios spausdintinės plokštės, ir yra tokios, kurios yra popieriaus plonumo ir lankstomos. Tai nėra tik dizainas, tai visiškai skirtingi dalykai gamybos ir surinkimo atžvilgiu.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius televizorių rinka patyrė daugybę technologinių revoliucijų. Dalis jų iš tiesų pakeitė mūsų žiūrėjimo įpročius, tačiau kai kurios garsiomis pristatytos naujovės greitai išblėso ir tyliai dingo iš parduotuvių. Viena dažniausiai minimų nesėkmių televizorių pasaulyje – tai 3D vaizdo atkūrimą siūlę televizoriai.

Europoje kasmet pastebimai daugėja didelių saulės elektrinių parkų ir mažų jėgainių privačiuose namų ūkiuose, o tokio populiarumo priežastis – finansinė ir energetinė nepriklausomybė bei minimali žala aplinkai. Vis dėlto, tai slepia augančią problemą: prognozuojama, kad iki 2050 m. žemyne susikaups daugiau kaip 10 mln. tonų modulių atliekų, o dabartinės sistemos tam nėra pasirengusios.

Elektromobilių revoliucija vyksta visu greičiu, tačiau kartu su ja kyla ir vienas didžiausių šiuolaikinės pramonės iššūkių. Siekiant užtikrinti spartų transporto elektrifikacijos tempą, pasauliui reikės milžiniško kiekio akumuliatorių. Tai verčia pramonę ieškoti naujų, efektyvesnių ir draugiškesnių aplinkai sprendimų, nes dabartinės technologijos nebeatitinka reikalavimų.

Aktyvumo sekimo technologijos tapo kasdienybe. Išmanieji laikrodžiai ir apyrankės mums nuolat praneša, kiek žingsnių žengėme, kiek kalorijų sudeginome, kaip miegojome. Skaičiai, rodantys nueitus kilometrus, kartais motyvuoja dar labiau pajudėti, kartais sukelia ir abejonių.

Ar žinojote, kad stalčiuje gulintis senas telefonas ar parduodamas kompiuteris gali tapti atviromis durimis į jūsų asmeninį gyvenimą? Daugelis žmonių vis dar mano, jog ištrinti failai ar atkurti gamykliniai nustatymai reiškia visišką duomenų saugumą, tačiau realybė yra visai kitokia.

Ar pastebėjote, kad atsakymų internete šiandien ieškome jau visai kitaip nei prieš kelerius metus? Kur kas dažniau renkamės nebe „Google“, o dirbtinio intelekto įrankius, pateikiančius atsakymus tiksliai ir aiškiai. Toks pokytis keičia ne tik vartotojų įpročius, bet ir visą skaitmeninės informacijos ekosistemą, prie kurios verslams tenka prisitaikyti.

Skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi, o dirbtinis intelektas jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jis rašo tekstus, atpažįsta veidus, analizuoja duomenis ir priima sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Tačiau kartu su patogumu auga ir nerimas dėl to, kas vyksta su asmeniniais duomenimis.

Tyrimas apžvelgė 15 populiariausių „Play Store“ mobiliųjų naršyklių ir jų renkamą duomenų kiekį. Trys daugiausiai naudotojų informacijos renkančios naršyklės yra „Yandex“, „Microsoft Edge“ ir „Google Chrome“. Pastaroji kartu su „Safari“ yra dvi populiariausios naršyklės Lietuvoje.

Vaizdo žaidimų rinka pastaruosius metus yra viena karščiausių pasaulyje. Per pastaruosius penkis metus žaidėjų auditorija padidėjo apie 30 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 3,4 mlrd. vartotojų. Toks augimas siejamas su didėjančia vaizdo žaidimų kokybe ir tobulėjančiomis technologijomis.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą.

Technologija yra tik įrankis. Svarbiausia – kaip žmonės ją naudoja. Taip kadaise yra teigęs garsusis JAV verslo magnatas ir išradėjas Steve‘as Jobsas, ir ši mintis šiandien tiksliai atspindi interneto vaidmenį kasdienėje veikloje. Kokybišką interneto patirtį šiandien dažniausiai užsitikrina tie, kurie seka ir supranta sparčiai besikeičiančias interneto, kaip technologijos, tendencijas.

Šiandien Iš orbitos galima pamatyti daug daugiau, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Šių laikų kariniai palydovai yra armijų akys ir ausys, jie seka priešo judesius, nukreipia raketas tiksliai į taikinį, įspėja apie atakas ir užtikrina ryšį ten, kur kitos priemonės neveikia. Į šias kosmines technologijų varžybas vis aktyviau įsitraukia ir Lenkija.

Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais.

Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai apibrėžia studijų turinį, o studentai – savo vaidmenį ateities profesijose. Studijų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete metu daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus.

Lietuva jau ne vienerius metus aktyviai konkuruoja dėl tarptautinių studentų. Universitetai sėkmingai pritraukia jaunuolius iš Azijos, Afrikos, Rytų Europos ir kitų regionų – jie studijuoja, įgyja kvalifikaciją, pažįsta vietos rinką. Tačiau verslui šis potencialas dažnai taip ir netampa realia nauda: baigę studijas, didžioji dalis užsienio absolventų Lietuvą palieka.

Po pamokų keturiolikmetė Sofija grįžta namo su jausmu, kad galva „per pilna“. Telefonas jos rankose tampa greičiausiu būdu nusiraminti: trumpi vaizdo įrašai, žinutės ir žaidimai leidžia bent trumpam atsitraukti nuo dienos rūpesčių. Tačiau vakare „dar kelios minutės“ ekrane užsitęsia, trumpėja miegas, o kitą rytą sunku susikaupti tiek mokykloje, tiek namuose

Dirbtinis intelektas šiandien vadinamas mūsų laikų svarbiausia technologija, tačiau klausimas, kaip jis pakeis žmonijos ateitį, lieka atviras. Optimistai tiki, kad ši technologija atneš materialinę gausą ir išspręs daugelį iki šiol neįveikiamų problemų. Vis dėlto net jei dirbtinis intelektas pažadai bus įgyvendinti, kyla esminis klausimas, kaip ta gausa bus paskirstyta visuomenėje.

Saulė yra ne tik mūsų planetos gyvybės šaltinis, bet ir nuolatinės grėsmės šaltinis. Kartais ji išskiria milžiniškus energijos bei dalelių kiekius į kosmosą, sukeldama reiškinius, vadinamus saulės audromis. Nors mokslininkai puikiai supranta jų mechanizmą, didžiausia paslaptis išlieka laikas, tai kada įvyks kitas didysis išsiveržimas.

Su brūkšniniais kodais susiduriame kasdien – kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėse. Vis dėlto, nors jie Lietuvoje naudojami jau daugiau nei 30 metų, apie jų paskirtį ir reikšmę vis dar gajūs įvairūs mitai. Ekspertė įvardija penkis dažniausiai pasitaikančius mitus apie brūkšninius kodus ir juos paaiškina.

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti.

NASA po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos ruošiasi sugrąžinti žmones prie Mėnulio. Programa „Artemis“ žymi naują bemanės ir pilotuojamos kosmonautikos etapą, o misija „Artemis 2“ bus pirmasis skrydis su įgula naująja kapsule „Orion“.

Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su ESO, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, prisideda prie sprendimų, leidžiančių Lietuvos miškuose atkurti iki šiol infrastruktūros užimtus plotus. Miškingose vietovėse ESO vykdomas elektros oro linijų perkėlimas po žeme sudaro sąlygas mažinti miškų fragmentaciją, atsisakyti plačių proskynų ir didinti miškų ekologinę vertę, tuo pačiu švelninant klimato kaitos poveikį.