Elektromobiliai pasižymi dinamika, ekologija, tyla ir tolygiu įsibėgėjimu. Tačiau viena esminių problemų, su kuria susiduria jų vairuotojai, yra nuvažiuojamas atstumas neoptimaliomis sąlygomis – kai lauko temperatūra pakyla aukščiau 30 arba nukrenta žemiau 0 °C ribos. Gamintojai supranta šį trūkumą ir ieško sprendimų.

Žemė šiuo metu yra vienintelė žinoma vieta visatoje, kur egzistuoja gyvybė. Tai įmanoma dėl vandens skysto pavidalo, kuris leidžia vykti cheminėms reakcijoms ir biologiniams procesams. Žmonija, turinti gebėjimą kurti technologijas ir tyrinėti kosmosą, egzistuoja tik labai trumpą Žemės istorijos dalį. Šviesos greičio apribojimai kelia iššūkių, tai net artimiausios žvaigždės yra neįveikiamai toli pagal žmogaus gyvenimo laiką.

Kompiuteriniai žaidimai seniai išaugo vaikų kambario ribas – šiandien ir suaugusieji vis dažniau renkasi juos, kad kokybiškai pailsėtų. Naujausias pasaulinis tyrimas atskleidžia, kad vidutinis žaidėjas dabar yra 34–36 metų amžiaus. Mūsų šalyje net kas trečias parduodamas nešiojamasis kompiuteris yra skirtas žaidimams.

Kauno technologijos universiteto Kibernetinio saugumo kompetencijų centre mokslininkai ir studentai nuo šiol galės dirbti su kvantiniu kompiuteriu „SpinQ Gemini Lab“. Tai itin reikšmingas žingsnis – jo dėka bus galima atlikti pažangius mokslinius tyrimus bei rengti specialistus, gebančius dirbti su kvantinėmis sistemomis.

Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko.

Elektromobiliai pasižymi dinamika, ekologija, tyla ir tolygiu įsibėgėjimu. Tačiau viena esminių problemų, su kuria susiduria jų vairuotojai, yra nuvažiuojamas atstumas neoptimaliomis sąlygomis – kai lauko temperatūra pakyla aukščiau 30 arba nukrenta žemiau 0 °C ribos. Gamintojai supranta šį trūkumą ir ieško sprendimų.

Manote, kad elektromobiliai netinka žiemai? Baimės dėl atšalusių baterijų, sumažėjusios ridos ar galimybės įstrigti kamštyje šalčiui spaudžiant – labai dažnos. Tačiau visa tai galima patikrinti remiantis realiais duomenimis.

Gaisrai, kurių priežastis – savaime užsiliepsnojusios baterijų atliekos, dažnėja. Jie užteršia aplinką, kyla grėsmė gyventojų sveikatai, atliekų tvarkymo grandinėje patiriami didžiuliai nuostoliai. Kaip viena pagrindinių šių gaisrų priežasčių minima tai, kad dalis nebetinkamų naudoti baterijų patenka į buitinių, plastiko ar kitokių atliekų konteinerius.

Automobilių inovacijos ir technologijos hierarchijos laiptais juda iš viršaus į apačią: pirmiausia jos atsiranda prabangiausiuose modeliuose, o vėliau pasiekia ir didžiajai daliai vairuotojų įperkamus variantus. Tačiau ar visos saugumo technologijos, šiandien matomos prabangiuose modeliuose, ateityje bus prieinamos visiems? Nuo ko tai priklauso?

Netikėtai kelyje pasirodęs laukinis gyvūnas – itin didelė grėsmė. Būtent tai Lietuvos keliuose kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Tačiau inovacijų kūrėjai nesnaudžia – sukurta autonominė išmani sistema, realiu laiku fiksuojanti prie kelio priartėjusius gyvūnus ir operatyviai apie galimą pavojų įspėjanti eismo dalyvius.

Kompiuteriniai žaidimai seniai išaugo vaikų kambario ribas – šiandien ir suaugusieji vis dažniau renkasi juos, kad kokybiškai pailsėtų. Naujausias pasaulinis tyrimas atskleidžia, kad vidutinis žaidėjas dabar yra 34–36 metų amžiaus. Mūsų šalyje net kas trečias parduodamas nešiojamasis kompiuteris yra skirtas žaidimams.

Kauno technologijos universiteto Kibernetinio saugumo kompetencijų centre mokslininkai ir studentai nuo šiol galės dirbti su kvantiniu kompiuteriu „SpinQ Gemini Lab“. Tai itin reikšmingas žingsnis – jo dėka bus galima atlikti pažangius mokslinius tyrimus bei rengti specialistus, gebančius dirbti su kvantinėmis sistemomis.

Pastaruoju metu botų tinklai Lietuvoje vis dažniau taikosi į aktyvius ir pilietiškus žmones, o socialiniai tinklai mirga tiek nuo kurioziškų, tiek nuo grėsmingų botų veiklos įrodymų. Tokiais atvejais naudojama koordinuota taktika – botai masiškai raportuoja įrašus, kad jie būtų pašalinti, siekia dirbtinai sukurti įspūdį, kad paskyra skleidžia netinkamą informaciją.

DI vis dažniau tampa pirmuoju „specialistu“, į kurį gyventojai kreipiasi pajutę nerimą keliančius simptomus ar pablogėjusią savijautą. Keli sakiniai DI pokalbių roboto atsakyme gali pateikti greitus sprendimus, ramybę ir patogumą be registracijos, be eilių ir be vizitų. Tačiau čia verta stabtelėti – ar iš tiesų saugu technologijų bendrovėms patikėti savo sveikatos duomenis ir ar patikima vadovautis jų siūlomais sveikatos patarimais?

DI sparčiai įsitvirtina mūsų kasdienybėje – nuo informacijos paieškos iki darbo užduočių. Ne išimtis ir mokykla – šis įrankis vis dažniau tampa mokinių pagalbininku ruošiant namų darbus ar ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus. DI gali būti tiek naudingas, tiek žalingas – viskas priklauso nuo to, kaip juo naudojamasi.

„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Nors elektromobilių rinka Lietuvoje auga –2025 metais registruota 51 proc. daugiau tokių transporto priemonių nei 2024 m. – jų dalis bendrame parke vis dar ribota. „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai sudaro vos 1,3 proc. viso šalies lengvųjų transporto priemonių parko.

Antrus metus Lietuvoje taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas jau duoda apčiuopiamų rezultatų – neteisėtas turinys internete šalinamas operatyviau, stiprinama vartotojų apsauga, o institucijų ir skaitmeninių platformų bendradarbiavimas tampa sisteminis ir nuoseklus.

Internetas sparčiai virsta erdve, kurioje vis sunkiau atskirti, kas tikra, o kas – sukurta dirbtinio intelekto. Virtualūs nuomonės formuotojai renka milijonus sekėjų, netikri vaizdo įrašai sulaukia rekordinių peržiūrų, o muzikos platformas kasdien papildo dešimtys tūkstančių DI sugeneruotų kūrinių.

Socialinių tinklų gigantai stoja prieš teismą – tėvai ir mokyklos masiškai kaltina „TikTok“, „YouTube“ ir „Meta“, kad jų kuriami produktai žaloja vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Teismų serija prasideda Los Andželo aukštesniame teisme, kur šimtai JAV šeimų teigia, kad „Meta“, „Snap“, „TikTok“ ir „YouTube“ platformos kenkia jų vaikams ir sukelia priklausomybę.

Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai.

Žemė šiuo metu yra vienintelė žinoma vieta visatoje, kur egzistuoja gyvybė. Tai įmanoma dėl vandens skysto pavidalo, kuris leidžia vykti cheminėms reakcijoms ir biologiniams procesams. Žmonija, turinti gebėjimą kurti technologijas ir tyrinėti kosmosą, egzistuoja tik labai trumpą Žemės istorijos dalį. Šviesos greičio apribojimai kelia iššūkių, tai net artimiausios žvaigždės yra neįveikiamai toli pagal žmogaus gyvenimo laiką.

Lenktynės dėl žmogaus sugrįžimo į Mėnulį ir nuolatinės infrastruktūros kūrimo jo paviršiuje įgauna vis didesnį pagreitį. Šalia ambicingos JAV „Artemis“ programos vis ryžtingiau savo planus įgyvendina ir Kinija, nuosekliai plėtodama „Chang'e“ misijų seriją.

Socialiniame tinkle „X“ įdiegto DI roboto „Grok“ nauja nuotraukų redagavimo funkcija sukėlė tarptautinį pasipiktinimą – „X“ dalyviai ėmė masiškai „nurenginėti“ nuotraukas įkėlusias moteris. Skandalas vėl atkreipė dėmesį į augančią giluminių klastočių grėsmę. Problema šiandien yra ne tik tai, kad jas tampa vis sunkiau atpažinti, problema yra tai, kad DI įrankiai, pasitelkiami joms kurti, tampa prieinami bet kam.

Kosmoso tyrinėjimai kupini netikėtumų, tačiau vienas pavojingiausių momentų bet kurioje misijoje yra prarasti ryšį su kosminiu aparatu. 2025 m. liepos 16 dieną, ankstyvą rytą, Europos antenos nebegavo nė vieno duomenų signalo iš zondo „Juice“.

Mėnulis nuo senų laikų buvo ne tik paslaptinga dangaus palydovo šviesa naktiniame danguje, bet ir žmonijos svajonių bei ambicijų simbolis. Pirmieji astronautai, palikę savo pėdsakus jo paviršiuje, sukūrė viltį, kad tai taps tik pradžia. Tačiau nuo 1969 metų euforijos praėjo dešimtmečiai, ir šiandien klausimas skamba kitaip: ar žmonės gali ne tik nusileisti, bet ir gyventi Mėnulyje?