Daugelis vartotojų šią programėlę laiko tiesiog smagiu laiko praleidimo būdu – greita, linksma, kupina šokio, gyvūnėlių ir maisto receptų. Tačiau naujausi nepriklausomi tyrimai siunčia aiškų perspėjimą: „TikTok“ renka kur kas daugiau duomenų apie jus, nei manėte. Ir tai daro tyliai, be aiškių ženklų, kad kažkas ne taip.

Minėta Tarptautinė elektronikos atliekų diena, kurios tikslas – skatinti atsakingai tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei didinti visuomenės informuotumą apie šių atliekų tvarkymo būdus ir būtinybę. Nors Šiaulių regiono gyventojai vis dažniau šias atliekas pristato į joms skirtas surinkimo vietas, šalyje fiksuojami gaisrai, galimai susiję su netinkamu elektroninių atliekų tvarkymu, primena apie būtinybę neprarasti budrumo.

Iki spalio 26 d. Lietuvoje numatyta per 200 programavimo savaitės renginių ir jų registracija dar tęsiasi, o visose 59 dalyvaujančiose šalyse jų suplanuota net 90 tūkstančių. Vertinant šalies dydį ir renginių skaičių, pagal aktyvumą Lietuva yra 15-toje vietoje.

Mokslas vis labiau priartėja prie idėjų, kurias anksčiau laikėme fantastika. Bostone gimęs startuolis „AlterEgo“ pristatė technologiją, kurią jau dabar daugelis vadina „telepatija be žodžių“. Įrenginys leidžia bendrauti vien tik mintimis, tiksliau itin subtiliais žandikaulio ir gerklės raumenų signalais, atsirandančiais, kai žmogus „kalba sau galvoje“.

Lietuvoje vyko išskirtinis renginys: pasaulinio inovacijų lyderio MIT mokslininkai ir Lietuvos mokslo, verslo ir politikos atstovai susibūrė tarpdisciplininėje konferencijoje, skirtoje svarbiai misijai – kartu ieškoti atsakingų inovacijų ir kelių į tvarią, etišką ir įtraukią ateitį, sprendžiant aktualiausius dirbtinio intelekto, klimato kaitos, atsparių miestų, švietimo, gynybos stiprinimo, technologinių transformacijų iššūkius.

Minėta Tarptautinė elektronikos atliekų diena, kurios tikslas – skatinti atsakingai tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei didinti visuomenės informuotumą apie šių atliekų tvarkymo būdus ir būtinybę. Nors Šiaulių regiono gyventojai vis dažniau šias atliekas pristato į joms skirtas surinkimo vietas, šalyje fiksuojami gaisrai, galimai susiję su netinkamu elektroninių atliekų tvarkymu, primena apie būtinybę neprarasti budrumo.

Mokslas vis labiau priartėja prie idėjų, kurias anksčiau laikėme fantastika. Bostone gimęs startuolis „AlterEgo“ pristatė technologiją, kurią jau dabar daugelis vadina „telepatija be žodžių“. Įrenginys leidžia bendrauti vien tik mintimis, tiksliau itin subtiliais žandikaulio ir gerklės raumenų signalais, atsirandančiais, kai žmogus „kalba sau galvoje“.

Elektromobiliai yra tylūs, švarūs, modernūs, daugeliui atrodo kaip ateities transporto sprendimas. Tačiau ši technologinė pažanga turi ir savo šešėlį. Atsiranda vis daugiau ženklų, kad šie beveik be garso riedantys automobiliai gali kelti rimtą pavojų tiems, kurie nedėvi apsauginių priemonių – pėstiesiems, dviratininkams, senjorams ar regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Greito įkrovimo funkcija išgelbsti nuo ryto streso, vos per keliolika minučių galima pasiekti pakankamą lygį, kad telefonas veiktų iki pat vakaro. Tačiau kartu su patogumu ateina ir abejonių. Ar toks spartus įkrovimas nėra tiesioginis bilietas į greitesnį baterijos nusidėvėjimą? Ar verta rizikuoti įrenginio ilgaamžiškumu dėl kasdienio patogumo?

Pasauliui ieškant švarių ir patikimų energijos šaltinių, branduolinės technologijos sparčiai tobulėja. Naujos kartos sprendimai, pavyzdžiui, mažieji moduliniai reaktoriai, žada saugesnę, lankstesnę ir žymiai efektyvesnę branduolinę energetiką. Tačiau jų plėtrą vis dar stabdo pasenę saugos reguliavimo principai.

Daugelis vartotojų šią programėlę laiko tiesiog smagiu laiko praleidimo būdu – greita, linksma, kupina šokio, gyvūnėlių ir maisto receptų. Tačiau naujausi nepriklausomi tyrimai siunčia aiškų perspėjimą: „TikTok“ renka kur kas daugiau duomenų apie jus, nei manėte. Ir tai daro tyliai, be aiškių ženklų, kad kažkas ne taip.

Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme Nobelio fizikos premiją skyrė Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriui Johnui Clarke’ui, Jeilio universiteto profesoriui Micheliui Devoretui ir Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesoriui Johnui Martinisui už makroskopinio kvantinio tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėse atradimus.

Šie metai Jungtinių Tautų yra paskelbti Tarptautiniais kvantinių mokslo ir technologijų metais. O beveik prieš 100 metų Erwin‘as Schrödinger‘is padėjo pamatus visai kvantinei fizikai. Gražus sutapimas, kad ir šių metų Nobelio fizikos premija paskirta trims mokslininkams – John‘ui Clarke’ui, Michel’iui H. Devoret‘ui ir John‘ui M. Martin‘iui.

Kas laimės naująjį dirbtinio intelekto asistentų karą – „Apple“, „Amazon“, „Google“ ar „Meta“? Kova vyksta dėl to, kas taps pagrindiniais vartais į mūsų kasdienybę: darbą, paiešką, apsipirkimą ir pramogas.

Pasaulio ekonomikos forumo ir platformos „ACT News“ analizės rodo, kad dirbtiniu intelektu (DI) pagrįsta maršrutų optimizacija gali padėti sumažinti sunkvežimių emisijas iki 7 proc. ir sutaupyti 5–8 proc. degalų. Europoje šį potencialą jau dabar sėkmingai realizuoja pažangios transporto įmonės, naudodamos įvairių tiekėjų sprendimus.

Ryšys su tarpplanetinėmis kosmoso stotimis yra vienas sudėtingiausių inžinerijos iššūkių. Kuo toliau nuo Žemės nutolsta kosminis aparatas, tuo silpnesnis tampa signalas ir tuo sunkiau tiksliai nustatyti jo padėtį. Net kelių kilometrų paklaida gali tapti pražūtinga, kai reikia atlikti manevrus šalia planetų ar jų palydovų. Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad šią problemą galima spręsti naujais algoritmai.

Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.

Vos prieš penkerius metus pasaulyje pradėtos diegti 5G technologijos šiandien vis dar laikomos pažangiausiu mobiliojo ryšio sprendimu. Tačiau mokslininkai ir inžinieriai jau žvelgia į ateitį ir ruošiasi pristatyti dar galingesnę naujos kartos tinklų technologiją.

Įjungti skrydžio režimą yra įprasta praktika keliaujant lėktuvu. Tačiau prieš kelis dešimtmečius tokio reikalavimo net nebuvo – jis atsirado augant mobiliųjų įrenginių populiarumui. Šiandien, kai technologijos žengia į priekį, netrukus naujos kartos 5G ryšiu bus galima naudotis ir skrydžio metu.

Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas išmaniojo telefono modelis, reklamos šaukia apie dar geresnę kamerą, dar galingesnį procesorių ar didesnį baterijos našumą“ Vis dėlto, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad tai vos matomos detalės, o ne tikros naujovės.

Iki spalio 26 d. Lietuvoje numatyta per 200 programavimo savaitės renginių ir jų registracija dar tęsiasi, o visose 59 dalyvaujančiose šalyse jų suplanuota net 90 tūkstančių. Vertinant šalies dydį ir renginių skaičių, pagal aktyvumą Lietuva yra 15-toje vietoje.

Lietuvoje vyko išskirtinis renginys: pasaulinio inovacijų lyderio MIT mokslininkai ir Lietuvos mokslo, verslo ir politikos atstovai susibūrė tarpdisciplininėje konferencijoje, skirtoje svarbiai misijai – kartu ieškoti atsakingų inovacijų ir kelių į tvarią, etišką ir įtraukią ateitį, sprendžiant aktualiausius dirbtinio intelekto, klimato kaitos, atsparių miestų, švietimo, gynybos stiprinimo, technologinių transformacijų iššūkius.

Energetinė nepriklausomybė Lietuvai – svarbus tikslas, tačiau jos įgyvendinimą stabdo keli esminiai iššūkiai. Didžiausi energijos kiekiai sunaudojami pastatų šildymui ir vėsinimui, o transporto sektorius iki šiol išlieka energijos vartojimo lyderiu. Vis dėlto atsiranda iniciatyvų, kurios apima ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, skatinant tvarų ir sąžiningą perėjimą prie žaliosios energijos.

Spalio 5 d. minėjome mokytojų dieną ir turėjome galimybę padėkoti įvairiose švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams. Akivaizdu, kad kokybiškas švietimas yra būtinas, siekiant ugdyti intelektualią, patriotinę visuomenę, pasitelkiant tradicinius ir inovatyvius mokymo įrankius. Tad žvilgtelėkime į švietimo bendruomenę ir vyraujančias tendencijas: mokytojų pasiūlą, amžiaus struktūrą, lyčių balansą, atlygio dinamiką.

Po kelių tragiškų savižudybių, kai paaiškėjo, jog nukentėjusieji apie savo ketinimus kalbėjo su „ChatGPT“. Tragiška jaunos moters savižudybė atskleidė skaudžią tiesą – ji pasitikėjo „ChatGPT“ „terapeutu“ ir jam atviravo apie planus pasitraukti iš gyvenimo. Nors pokalbių botas tiesiogiai neskatino jos nusižudyti, jis taip pat nesiėmė veiksmų, kurių imtųsi tikras specialistas, pavyzdžiui, neiškvietė pagalbos.

Milžiniškas asmens duomenų kiekis, kurį socialinių tinklų platformos surenka iš milijardų vartotojų, šiandien tampa ne tik tikslinės reklamos, bet ir sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto (DI) kuru. JAV Federalinė prekybos komisija savo ataskaitoje atskleidė, kad tokios milžinės kaip „Meta“, „YouTube“ ir „TikTok“ vykdo „platų vartotojų sekimą“, kaupia informaciją net apie nepilnamečius.

Kuo gyvena šiuolaikinis mokslas ir kokį vaidmenį – padėjėjo, partnerio, konkurento – atlieka vis didesnę įtaką įgyjantis dirbtinis intelektas (DI)? Pasak „Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Serackio, DI mokslininkus ir inovacijų kūrėjus atvedė prie visiškai naujo etapo slenksčio, kai visi jo dėka gali konkuruoti beveik vienodomis sąlygomis.

Pastaraisiais metais kosmoso tyrinėjimai įgavo naują pagreitį, o šalys ne tik siekia pasiekti Mėnulį ar Marsą, bet ir galvoja apie Žemės apsaugą nuo galimų kosminių grėsmių. Kinija paskelbė apie planus sukurti sistemą, galinčią apsaugoti mūsų planetą nuo asteroido smūgio.

Mokslininkai jau daugelį metų bando išspręsti keistą Saulės fenomeną. Jos išorinė atmosfera, vadinama vainiku, yra daug kartų karštesnė nei žvaigždės paviršius. Papildomą intrigą kelia tai, kad iš Saulės sklindantis saulės vėjas, tai įkrautų dalelių ir magnetinių laukų srautas, kuris pasiekia milžiniškus greičius, keliaudamas į kosmosą.

Kaip greitai ir efektyviai tirti ląstelę? Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai kartu su tarptautine komanda sukūrė elektroninio aukštų dažnių biojutiklio koncepciją, leidžiančią sekundės dalies tikslumu stebėti reakcijas, vykstančias itin mažuose objektuose, pavyzdžiui, ląstelėse.