Nors beveik devyni iš dešimties (88 proc.) darbuotojų kasdien darbe naudoja dirbtinį intelektą (DI), bet į pagalbą technologijos pasitelkiamos labai paprastoms užduotims spręsti, pavyzdžiui, informacijos paieškai ar dokumentų apibendrinimui. Tik nedidelė dalis (5 proc.) darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą, rodo tarptautinis tyrimas.

Interneto vartotojams nebereikia medžioti informacijos – ji pati užlieja ekranus vos atsidarius bet kurią programėlę. Šiame sraute į skaitmeninį žodyną kaip metų terminas veržiasi „slop“. Tai sąvoka, taikliai apibūdinanti, kuo virto didžioji dalis interneto: nesibaigiančiu, dažnai beverčiu turinio srautu.

Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje.

Nuolatiniai pranešimai apie slapukus jau seniai tapo šiuolaikinio interneto erzinančia dalimi. Europos Sąjungoje slapukų naudojimą riboja griežtos privatumo taisyklės pagal GDPR. Jos numato, kad reikia gauti aiškų sutikimą prieš stebint mūsų elgesį. Šios taisyklės saugo vartotojus, tačiau sukūrė chaotišką pranešimų erą.

Nemaža dalis šiandien moderniuose automobiliuose savaime suprantamų technologijų atėjo iš „Formulės-1“ pasaulio. Diskiniai stabdžiai, pavarų perjungimas mentelėmis už vairo, aktyvios važiuoklės sistemos – visa tai pirmiausia buvo išbandyta lenktynėse, o tik vėliau atsidūrė masinėje gamyboje. Vis dėlto šiandien „Formulė-1“ technologiškai yra labiau nutolusi nuo mūsų kasdienių automobilių nei bet kada anksčiau. Ar tai reiškia, kad naujų F1 inovacijų gatvėje jau nebepajusime?

Nemaža dalis šiandien moderniuose automobiliuose savaime suprantamų technologijų atėjo iš „Formulės-1“ pasaulio. Diskiniai stabdžiai, pavarų perjungimas mentelėmis už vairo, aktyvios važiuoklės sistemos – visa tai pirmiausia buvo išbandyta lenktynėse, o tik vėliau atsidūrė masinėje gamyboje. Vis dėlto šiandien „Formulė-1“ technologiškai yra labiau nutolusi nuo mūsų kasdienių automobilių nei bet kada anksčiau. Ar tai reiškia, kad naujų F1 inovacijų gatvėje jau nebepajusime?

Kiekvieną kartą įsijungdami savo išmanų telefoną, televizorių ar žiūrėdami į kitus modernius monitorius, kurių šiandien apstu kiekviename žingsnyje, žvelgiame į OLED paremtus ekranus. Itin ploni, ypač sodrių spalvų OLED ekranai šiandien gali būti ne tik skaidrūs, bet ir sulankstomi ar suvyniojami, o dėl nuolat tobulėjančių technologijų atsiveria labai plačios jų panaudojimo galimybės.

„SpaceX“ patvirtino preliminarų planą, kuris gali tapti kertiniu žingsniu siekiant pirmo per pusę amžiaus žmonių nusileidimo Mėnulyje. Tris svarbiausias datas jau žinome. Tai 2026 metų birželis, 2027 metų birželis ir 2028 metų rugsėjis. Kiekviena jų taps esminiu bandymu vertinant amerikiečių galimybes grįžti į kosmoso tyrinėjimo priešakines linijas.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės pagrindu turi būti ištekliai, kuriuos turime Lietuvoje. Išteklių importas pateisinamas tik tais atvejais, kai siekiama diversifikacijos, bet importas visada turi savo kainą – tame tarpe ir priklausomybės nuo tiekėjo. Tik tie sprendimai, kurie leidžia maksimaliai išnaudoti vietinius energijos išteklius, gali užtikrinti realų saugumą ir atsparumą išoriniams veiksniams.

Europoje gimsta technologija, kuri artimiausiu metu gali iš esmės pakeisti ne tik karinę ginkluotę, bet ir kosmoso transportą. Šį kartą iniciatyvos ėmėsi Italija. Vadovaujami šios šalies inžinierių, europiečiai kuria elektromagnetinį įrenginį, kuris ne tik kelia grėsmę raketoms, bet ir gali tapti revoliucine priemone siųsti krovinius į orbitą.

Nuolatiniai pranešimai apie slapukus jau seniai tapo šiuolaikinio interneto erzinančia dalimi. Europos Sąjungoje slapukų naudojimą riboja griežtos privatumo taisyklės pagal GDPR. Jos numato, kad reikia gauti aiškų sutikimą prieš stebint mūsų elgesį. Šios taisyklės saugo vartotojus, tačiau sukūrė chaotišką pranešimų erą.

Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.

Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms

Naujas kompanijos „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvoje siekia 21 proc. Pagrindinis „Microsoft“ tyrimų centras „The AI Economy Institute“ pristatė naują dirbtinio intelekto paplitimo ataskaitą, kurioje pateikiama išsami analizė apie tai, kur ir kiek DI yra kuriamas, vystomas bei naudojamas.

Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.

ES įsigaliojo naujasis „Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“. Jis žymi svarbų žingsnį siekiant spartesnio ir prieinamesnio interneto visiems europiečiams, kadangi tikslas – supaprastinti tinklo plėtros procedūras, sumažinti biurokratiją ir atpiginti šviesolaidžio bei 5G infrastruktūros diegimą. Šis reglamentas ypač reikšmingas Lietuvai.

Tamsusis internetas daugeliui žmonių vis dar skamba paslaptingai ar net bauginančiai. Tačiau iš tiesų tai tik dalis pasaulinio žiniatinklio, kuriai pasiekti reikia kiek kitokių priemonių nei įprastoms svetainėms. Ši interneto erdvė nesiūloma „Google“ ar kitose paieškos sistemose, ir jos negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę.

Naujienos iš Kinijos sukėlė didelį susidomėjimą pasaulio gynybos ir mokslo bendruomenėse. Šalies mokslininkai paskelbė apie naujo įrenginio, vadinamo fotonų gaudytuvu, gamybos pradžią. Šis prietaisas gali iš esmės pakeisti karinės aviacijos balansą ir tapti didžiausiu iššūkiu šiuolaikinei nematomų lėktuvų technologijai.

„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“, populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse.

Nors beveik devyni iš dešimties (88 proc.) darbuotojų kasdien darbe naudoja dirbtinį intelektą (DI), bet į pagalbą technologijos pasitelkiamos labai paprastoms užduotims spręsti, pavyzdžiui, informacijos paieškai ar dokumentų apibendrinimui. Tik nedidelė dalis (5 proc.) darbuotojų DI naudoja siekdami iš esmės pakeisti darbo procesus ir padidinti produktyvumą, rodo tarptautinis tyrimas.

Interneto vartotojams nebereikia medžioti informacijos – ji pati užlieja ekranus vos atsidarius bet kurią programėlę. Šiame sraute į skaitmeninį žodyną kaip metų terminas veržiasi „slop“. Tai sąvoka, taikliai apibūdinanti, kuo virto didžioji dalis interneto: nesibaigiančiu, dažnai beverčiu turinio srautu.

Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje.

Dirbtinis intelektas tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pokyčius aukštojo mokslo kontekste. Taip mano ekspertai, diskutavę tradicinėje Kauno technologijos universiteto studijų inovacijų dienoje „DI KarTU 2025“. Šių metų renginio tema buvo skirta aukštojo mokslo transformacijai ir DI vaidmeniui studijų procese.

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, kurį žmonės galėtų nukreipti kitur.

Daug žmonių kasdien susiduria su tuo, kas yra metalo laužo supirkimas, tačiau ne visi susimąsto, kas vyksta tada, kai jų atvežtas metalas patenka į supirkimo aikštelę. Nors šis procesas gali atrodyti paprastas, jame slypi daugiau detalių, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje – nuo dirvožemio po kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame. Todėl svarbu žinoti, kur ir kiek radiacijos yra mūsų aplinkoje, o tai padeda kurti radiacijos žemėlapius ir stebėti aplinkos pokyčius. MRU Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene.

„Mars Reconnaissance Orbiter“ yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – „Voyager 1“ ir 2, greičiausiai ir „Pioneer 10“ ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Kaip skraido erdvėlaiviai Saulės sistemoje?