Tamsusis internetas daugeliui žmonių vis dar skamba paslaptingai ar net bauginančiai. Tačiau iš tiesų tai tik dalis pasaulinio žiniatinklio, kuriai pasiekti reikia kiek kitokių priemonių nei įprastoms svetainėms. Ši interneto erdvė nesiūloma „Google“ ar kitose paieškos sistemose, ir jos negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę.

Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo iššūkiu. Kibernetinės grėsmės auga greičiau, nei spėjama parengti jas efektyviai gebančių spręsti žmonių. Panašu, kad ir vėl neapsieisime be verslo lyderystės: privalome ne tik stiprinti technologinę infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad turėtume pakankamai darbo jėgos, galinčios ją apsaugoti.

Žodis „nuodijimas“ paprastai siejamas su žmogaus kūnu ar gamta, tačiau šis terminas vis dažniau vartojamas ir dirbtinio intelekto (DI) pasaulyje. Naujausios studijos rodo, kad net keli šimtai kenksmingų failų, įterptų į didelius mokymosi duomenų rinkinius, gali „užnuodyti“ milžiniškus kalbos modelius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Claude“.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Autonominiai sunkvežimiai jau seniai nebėra vien tik inžinierių svajonė – šiandien jie rieda Australijos kasyklose, JAV greitkeliais ir net Europos logistikos koridoriais. Technologijų pažanga leidžia išbandyti šias transporto priemones realiomis sąlygomis – net ir Lietuvoje. Jų potencialas kelia daugybę intriguojančių klausimų: kada kelius patikėsime robotams ir kur tokie sprendimai gali geriausiai prigyti?

Autonominiai sunkvežimiai jau seniai nebėra vien tik inžinierių svajonė – šiandien jie rieda Australijos kasyklose, JAV greitkeliais ir net Europos logistikos koridoriais. Technologijų pažanga leidžia išbandyti šias transporto priemones realiomis sąlygomis – net ir Lietuvoje. Jų potencialas kelia daugybę intriguojančių klausimų: kada kelius patikėsime robotams ir kur tokie sprendimai gali geriausiai prigyti?

Kiekvienam išmaniojo telefono savininkui puikiai pažįstamas tas nemalonus jausmas, kai telefonas išslysta iš rankų ir, rodos, visą amžinybę krenta žemės link. Remiantis naujausiais duomenimis, net 65 proc. visų telefonų gedimų yra susiję su telefono ekrano ar galinės dalies stiklo dužimu.

Šiuolaikiniai automobiliai – tikri kompiuteriai ant ratų: jie turi ne vieną ekraną, pateikiantį galybę informacijos, visada yra prijungti prie tinklo, geba rinkti duomenis apie vairuotoją. Tai lemia, kad automobilių rinka perima ir išmaniųjų įrenginių grėsmes – kibernetinių atakų galimybes, duomenų nutekinimo pavojus, tad šiemet pirmą kartą konkurse „Lietuvos metų automobilis 2026“ bus vertinamos dalyvių kibernetinio saugumo ypatybės. Kaip ir nuo ko apsisaugoti?

Per 2024 m. užfiksuoti 226 atvejai, kai kontrabandiniai balionai su cigaretėmis iš Baltarusijos kirto Lietuvos sieną. Šiemet šis reiškinys užfiksuotas daugiau nei dvigubai daugiau kartų: vien iki spalio pabaigos tokių balionų registruota jau daugiau nei 500. Kaip balionai galėtų būti numušami? Ar jų numušimas – tikrai tinkamas variantas? Kaip spręsti šią opią Lietuvos problemą?

Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo.

Žodis „nuodijimas“ paprastai siejamas su žmogaus kūnu ar gamta, tačiau šis terminas vis dažniau vartojamas ir dirbtinio intelekto (DI) pasaulyje. Naujausios studijos rodo, kad net keli šimtai kenksmingų failų, įterptų į didelius mokymosi duomenų rinkinius, gali „užnuodyti“ milžiniškus kalbos modelius, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Claude“.

Pastaraisiais metais „Google“ atsidūrė besivejančiojo vaidmenyje – konkurentai, pavyzdžiui, „OpenAI“ ir „ChatGPT“, pristatė pažangesnius DI modelius plačiajai visuomenei. Pristatytas „Gemini 3“ – pažangiausias kada nors „Google“ sukurtas DI modelis – žymi naują etapą, kuriame sujungiamos visos ankstesnių modelių stiprybės ir pristatoma gausybė naujų galimybių.

Jūsų potencialiam darbdaviui siųstas gyvenimo aprašymas greičiausiai jau buvo perskaitytas ne žmogaus, o dirbtinio intelekto. Šiandien algoritmai per kelias sekundes atrenka tinkamiausius kandidatus, vertina jų patirtį ir net numato, ar jie ilgai išliks įmonėje. Ir tai – tik pradžia.

Įsivaizduokite siaubo žaidimą, kuris girdi jūsų kvėpavimą, jaučia širdies dūžius ir suvokia akimirką, kai pradedate bijoti. Jis ne tik reaguoja į jus – jis mokosi iš jūsų baimės, perkuria tylą, iškraipo erdvę ir priverčia suabejoti, kas iš tiesų ką valdo. Dirbtinis intelektas jau keičia tai, kaip patiriame baimę, paversdamas ją asmenine patirtimi.

Technologijų pasaulyje greitis jau seniai yra tapęs konkurencijos valiuta. Naujos sistemos, dirbtinio intelekto sprendimai, debesijos paslaugos diegiamos kaip įmanoma sparčiau. Vis dėlto, yra ir kita monetos pusė – tai auganti rizika, kad saugumo ir atitikties reikalavimai bus palikti „antrame plane“.

Tamsusis internetas daugeliui žmonių vis dar skamba paslaptingai ar net bauginančiai. Tačiau iš tiesų tai tik dalis pasaulinio žiniatinklio, kuriai pasiekti reikia kiek kitokių priemonių nei įprastoms svetainėms. Ši interneto erdvė nesiūloma „Google“ ar kitose paieškos sistemose, ir jos negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę.

Naujienos iš Kinijos sukėlė didelį susidomėjimą pasaulio gynybos ir mokslo bendruomenėse. Šalies mokslininkai paskelbė apie naujo įrenginio, vadinamo fotonų gaudytuvu, gamybos pradžią. Šis prietaisas gali iš esmės pakeisti karinės aviacijos balansą ir tapti didžiausiu iššūkiu šiuolaikinei nematomų lėktuvų technologijai.

„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“, populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse.

Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio operatoriai dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Nors daugelis technologijų entuziastų tikisi, kad kiekviena nauja „Wi-Fi“ karta pasiūlys didesnį greitį, „Qualcomm“ atskleidžia, jog artėjanti „Wi-Fi 8“ versija, kurios pasirodymas numatomas 2028 metais, bus orientuota visai į kitą aspektą. Vietoje greičio, naujasis standartas sieks užtikrinti kuo patikimesnį veikimą realiomis, dažnai sudėtingomis sąlygomis.

Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo iššūkiu. Kibernetinės grėsmės auga greičiau, nei spėjama parengti jas efektyviai gebančių spręsti žmonių. Panašu, kad ir vėl neapsieisime be verslo lyderystės: privalome ne tik stiprinti technologinę infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad turėtume pakankamai darbo jėgos, galinčios ją apsaugoti.

Vokietijoje įvyko įvykis, kai septynerių metų berniukas mobiliajame žaidime išleido daugiau nei trisdešimt tūkstančių eurų, sukrėtė visuomenę. Dvejus metus vaikas naudodamasis tėvo planšetiniu kompiuteriu pirko žaidimo papildymus, o mokėjimai automatiškai buvo apmokestinami tėvo kreditine kortele.

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko beveik 4,6 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi į apie 19 mln. eurų. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. eurų. Dar 229 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Ko gero, nerasime nė vieno dirbančio žmogaus, kuris jei pats nesinaudoja dirbtiniu intelektu (DI), tai vis pagalvoja apie jį, o tų minčių būna įvairių, pavyzdžiui, kada DI atims iš manęs darbo vietą? Šį klausimą sau kasdien, tikėtina, užduoda šimtai, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.

Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis?

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – „Voyager 1“ ir 2, greičiausiai ir „Pioneer 10“ ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Kaip skraido erdvėlaiviai Saulės sistemoje?

Žemės magnetinis laukas, mūsų nematoma apsauginė skraistė, patiria reikšmingus pokyčius, kurie kelia susirūpinimą mokslininkams. „Pietų Atlanto anomalija“, tai silpnesnio magnetinio lauko zona, tai pastaraisiais metais sparčiai plečiasi.

Ar videožaidimai yra tik pramoga, ar vis dėlto menas – tokie pat kaip filmai ar komiksai? Klausimas, ilgai aptarinėtas tiek kasdieniuose pokalbiuose, tiek interneto bendruomenėse, šiandien vis drąsiau skamba ir MO muziejuje, kur vyko parodos „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ uždaromoji diskusija.

Aplink mūsų planetą egzistuoja nematoma jėga, kuri milijardus metų saugo gyvybę nuo pavojingos kosminės spinduliuotės. Ši apsauginė energijos skraistė, vadinama magnetiniu lauku, dabar ima rodyti nerimą keliančius silpnėjimo ženklus. Mokslininkai, stebintys šiuos pokyčius, įspėja, kad tai gali turėti ilgalaikių padarinių mūsų technologijoms ir kasdieniam gyvenimui.