Tikriausiai ne kartą pirkdami baterijas žaislams ar nuotolinio valdymo pultui pastebėjote, kad parduotuvių lentynose gausu AA, AAA, C ir D tipo elementų. Tačiau daugeliui kyla klausimas, tai kodėl niekur nebematyti B tipo baterijų.

Klaipėdos universitetas žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas šiuolaikinę sveikatos ir medicinos mokslų mokymosi aplinką – universitete pradėtas naudoti anatomažas, vienas pažangiausių pasaulyje skaitmeninių anatomijos mokymosi įrankių.

Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.

Kol didžioji pasaulio dalis koncentruojasi į saulės ir vėjo energiją, Japonija nusprendė eiti visiškai kitu keliu. Fukuokoje rugpjūčio pradžioje pradėjo veikti objektas, kuris gali pakeisti požiūrį į atsinaujinančių šaltinių ateitį. Tai pirmoji Azijoje osmosės principu veikianti elektrinė.

Tikriausiai ne kartą pirkdami baterijas žaislams ar nuotolinio valdymo pultui pastebėjote, kad parduotuvių lentynose gausu AA, AAA, C ir D tipo elementų. Tačiau daugeliui kyla klausimas, tai kodėl niekur nebematyti B tipo baterijų.

Klaipėdos universitetas žengia reikšmingą žingsnį stiprindamas šiuolaikinę sveikatos ir medicinos mokslų mokymosi aplinką – universitete pradėtas naudoti anatomažas, vienas pažangiausių pasaulyje skaitmeninių anatomijos mokymosi įrankių.

Kol didžioji pasaulio dalis koncentruojasi į saulės ir vėjo energiją, Japonija nusprendė eiti visiškai kitu keliu. Fukuokoje rugpjūčio pradžioje pradėjo veikti objektas, kuris gali pakeisti požiūrį į atsinaujinančių šaltinių ateitį. Tai pirmoji Azijoje osmosės principu veikianti elektrinė.

Vasario 9-oji – pirmųjų metų atsijungus nuo BRELL žiedo sukaktis Lietuvai ir visoms Baltijos šalims. Sprendimas, kuriuo galutinai užtrenkėm duris bet kokiai energetinei priklausomybei nuo nedraugiško kaimyno iš Rytų. Ar gyvename geriau? Ramiau – tai tikrai. Bet ar tai pajuto vartotojai?

Skaitymas išlieka viena populiariausių atsipalaidavimo formų, leidžiančių pabėgti nuo kasdienio tempo ir minčių šurmulio. Vis dėlto šiandien knygų lentynas vis dažniau papildo ne tik popieriniai viršeliai, bet ir ekranai. Technologijų amžius suteikė galimybę skaityti elektronines knygas bet kur ir bet kada, telefone, planšetėje ar skaityklėje. Tai keičia mūsų įpročius, tačiau ne pačią skaitymo esmę.

KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI“ kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.

Dirbtinis intelektas ir toliau daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms, tačiau pastaruoju metu keičiasi vyraujančios temos ir akcentai. Kai kurios technologijų bendrovės, vadinamos „Magnificent Seven“, vis dar užima svarbią vietą, tačiau jų dominavimas nebėra toks vienareikšmis.

Ar kada pasvajojote, kad kompiuteris galėtų ne tik atsakyti į klausimus, bet ir realiai atlikti nuobodžius darbus už jus? 2026 m. pradžioje tai nebėra fantastika – į technologijų sceną žengė naujas įrankis „Moltbot“, kurio dėka nuo vien tik bendravimo su robotais pereisime prie užduočių delegavimo agentams.

Virtuali gamyklos kopija, kuri dar prieš pradedant statybas gali apskaičiuoti gamybos laiką ir numatyti gedimus, šiandien jau yra realybė. Tačiau kas būtų, jei skaitmeninį dvynį turėtų ir žmogus – „virtualų save“, kuris galėtų reaguoti, mokytis, rašyti ir net kalbėti jūsų vardu?

Kai pirmosios dirbtiniu intelektu paremtos naršyklės pasirodė rinkoje, daugelis žmonių į jas dėjo dideles viltis. Buvo žadama, kad tokios technologijos palengvins kasdienį darbą internete, automatizuos nuobodžius veiksmus ir suteiks patogesnę naršymo patirtį. Tačiau realybė pasirodė ne tokia optimistinė.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą.

Lietuvoje – elektromobilių bumas: per metus jų skaičius šalyje išaugo net 57 proc. ir viršijo 44 tūkstančius. Verslas pereina prie elektrifikacijos vadovaudamasis ne emocijomis, o šaltais kaštų skaičiavimais, kuriuos dar labiau pagrindžia PVM lengvatos ir griežtėjantys taršos mokesčiai.

Socialiniuose tinkluose kasdien susiduriame su kruopščiai atrinktais kitų žmonių gyvenimo fragmentais – sėkmės akimirkomis, santykiais, kelionėmis ar pasiekimais. Psichologai pastebi, kad toks turinys neretai skatina ne įkvėpimą, o nuolatinį lyginimąsi su kitais, kuris ilgainiui gali paveikti emocinę savijautą ir savivertę.

Kol mes vis dar džiaugiamės atrasdami savo gaminamą produkciją visame pasaulyje, tyliai įvyko daug didesnis šalies ekonomikos lūžis: pastaraisiais metais tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų vis dažniau matome paslaugų ir technologijų įmones. Tikroji Lietuvos eksporto jėga šiandien vis dažniau keliauja ne dėžėse, o šviesolaidžiais.

Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai apibrėžia studijų turinį, o studentai – savo vaidmenį ateities profesijose. Studijų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete metu daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus.

Lietuva jau ne vienerius metus aktyviai konkuruoja dėl tarptautinių studentų. Universitetai sėkmingai pritraukia jaunuolius iš Azijos, Afrikos, Rytų Europos ir kitų regionų – jie studijuoja, įgyja kvalifikaciją, pažįsta vietos rinką. Tačiau verslui šis potencialas dažnai taip ir netampa realia nauda: baigę studijas, didžioji dalis užsienio absolventų Lietuvą palieka.

Atliekos, kurios daugelį metų atrodė tik kaip pavojingas ir brangiai saugomas produktas, gali tapti sprendimu kuriant naują energijos rūšį. Jungtinėse Valstijose yra sukaupta tūkstančiai tonų panaudoto branduolinio kuro. Iki šiol jis buvo laikomas tik problema, reikalaujančia sudėtingo ir brangaus saugojimo. Mokslininkai pristato idėją, galinčią pakeisti mūsų požiūrį į branduolinę energetiką.

Saulė yra ne tik mūsų planetos gyvybės šaltinis, bet ir nuolatinės grėsmės šaltinis. Kartais ji išskiria milžiniškus energijos bei dalelių kiekius į kosmosą, sukeldama reiškinius, vadinamus saulės audromis. Nors mokslininkai puikiai supranta jų mechanizmą, didžiausia paslaptis išlieka laikas, tai kada įvyks kitas didysis išsiveržimas.

Su brūkšniniais kodais susiduriame kasdien – kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėse. Vis dėlto, nors jie Lietuvoje naudojami jau daugiau nei 30 metų, apie jų paskirtį ir reikšmę vis dar gajūs įvairūs mitai. Ekspertė įvardija penkis dažniausiai pasitaikančius mitus apie brūkšninius kodus ir juos paaiškina.

Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti.

NASA po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos ruošiasi sugrąžinti žmones prie Mėnulio. Programa „Artemis“ žymi naują bemanės ir pilotuojamos kosmonautikos etapą, o misija „Artemis 2“ bus pirmasis skrydis su įgula naująja kapsule „Orion“.