Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ duomenimis, iki 2030 metų pasaulyje dėl technologinių pokyčių (įskaitant dirbtinį intelektą ir automatizaciją) bus sukurta apie 170 milijonų naujų darbo vietų ir išnyks apie 92 milijonai darbo vietų. Tai reiškia, kad per keletą artimiausių metų darbo rinkoje atsiras 78 milijonais daugiau darbo vietų nei dabar.

Kol daugelis amerikiečių liepos ketvirtąją šventė su fejerverkais, NASA „Perseverance“ marsaeigis tą dieną skyrė kitokiems tyrinėjimams. Jis aptiko nedideles, beveik tobulai apvalias sferas Marso paviršiuje, kurios gali atskleisti senovinius planetos geologinius procesus.

Karas visais laikais rasdavo kelią į žaislų dėžę. Seniau karinės tematikos žaislai buvo pakankamai paprasti daiktai, atspindintys realius mūšius. Šiandien kai kurie kariniai žaislai ne tik atrodo kaip realiame kare naudojami išmanūs ginklai, bet ir gali duoti grįžtamąjį ryšį, komunikuoti ar net priimti sprendimus – į juos pradėtas integruoti dirbtinis intelektas.

Lietuvoje atitiktį NIS2 direktyvai apibrėžia atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. spalio. Ši direktyva – tai lyg privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, padedantis apsaugoti įmonės veiklą „nelaimės“ – kibernetinės atakos – atveju.

Kosminės technologijos pasiekė naują lygį. Pirmą kartą istorijoje dirbtiniu intelektu paremtas palydovas visiškai savarankiškai nusprendė, kur ir kada atlikti mokslinę nuotrauką ir viskas įvyko per mažiau nei 90 sekundžių, be jokios žmogaus įsikišimo. Šis įvykis žymi reikšmingą lūžį kosminių stebėjimų srityje.

Teoriškai europiečiai šiandien turėtų noriai persėsti į elektromobilius ir pripažinti jų pranašumus, tačiau statistika rodo priešingą tendenciją. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu didžiausią naujų automobilių rinkos dalį Senajame žemyne užima hibridiniai modeliai.

„Mercedes-Benz“ nuosekliai tobulina pažangias vairuotojo pagalbos sistemas ir automatizuoto vairavimo funkcijas. Nuo 2025 m. liepos pabaigos bendrovė naudoja klientų automobilių jutiklių ir vaizdo duomenis ir jais apmoko savo sistemas, kad dar tiksliau atpažintų įvairius eismo dalyvius ir netipines situacijas realiame eisme. Tikslas – didinti kelių eismo saugumą visiems ir dar labiau priartėti prie „Vision Zero“ siekio – iki 2050 m. Europos Sąjungoje pasiekti nulį žūčių keliuose.

Automobilių pirkėjų lūkesčiai keičiasi. Jei anksčiau populiariausios savybės buvo šildomos sėdynės ar kokybiškos garso sistemos, dabar vairuotojų dėmesys krypsta į kur kas svarbesnį dalyką. Vis daugiau žmonių nori, kad jų automobilis gebėtų važiuoti be nuolatinės vairuotojo rankų kontrolės.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl kelių užsidegusių elektromobilių, vėl pasigirdo nuogąstavimų dėl jų saugumo. Tačiau ar tikrai elektromobiliai yra pavojingesni už įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais? Duomenys rodo, kad tokios baimės nepagrįstos.

Prieš pusmetį, vasario 9-ąją, Lietuva ir kitos Baltijos šalys žengė istorinį žingsnį, visiškai atsiskirdamos nuo BRELL elektros energijos žiedo – dešimtmečius dominavusios infrastruktūros, jungusios mus su Rusijos ir Baltarusijos elektros tiekimo sistema. Šis techninis pokytis vartotojų praktiškai tiesiogiai nepalietė, tačiau jis ne tik galutinai įtvirtino mūsų energetinę nepriklausomybę, bet ir atvėrė naujų galimybių bei iššūkių atviroje elektros rinkoje.

Lietuvoje atitiktį NIS2 direktyvai apibrėžia atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. spalio. Ši direktyva – tai lyg privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, padedantis apsaugoti įmonės veiklą „nelaimės“ – kibernetinės atakos – atveju.

Dirbtinis intelektas vis drąsiau skinasi kelią į mūsų kasdienybę. Nuo automatinių rekomendacijų iki pokalbių botų, technologijos tampa ne tik pagalbininkėmis, bet ir sprendimų priėmimo partnerėmis. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra „ChatGPT“, kurio kūrėjai dabar užsimojo dar drąsiau.

Ar kada nors svajojote, kad kol ilsitės paplūdimyje šiltuose kraštuose, darbai pasidaro patys? Ši vizija greitai taps realybe, nes dirbtinis intelektas (DI) galės sukurti skaitmeninį antrininką, kuris už jus atliks tai, ko nenorite patys. DI klonas gebės atkartoti jūsų kalbėjimo toną, veido išraiškas ir net asmenybės bruožus.

Po mėnesius trukusių spėlionių, lūkesčių ir gandų, technologijų bendrovė „OpenAI“ pagaliau atverčia naują puslapį dirbtinio intelekto istorijoje – oficialiai pristato ilgai lauktąjį GPT-5. Tai ne tik eilinis atnaujinimas – tai kelionės, kuri prasidėjo kukliais pirmaisiais žingsniais ir pavertė dirbtinį intelektą pasauliniu fenomenu, kulminacija.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Antanas Aleknavičius įspėja, kad kibernetiniai nusikaltėliai veikia kaip gerai organizuotas verslas – su paslaugų centrais, specializacijomis ir komandomis, kurios gali nulaužti slaptažodį per 15 minučių arba keletą metų, priklausomai nuo jo sudėtingumo.

Ilgai dominavusias ličio jonų baterijas išmaniuosiuose telefonuose pamažu keičia nauja technologija – silicio ir anglies baterijos. Ši naujovė žada didesnę talpą, greitesnį įkrovimą ir plonesnius įrenginius. Kuo silicio ir anglies baterijos skiriasi nuo įprastų baterijų, kaip jos veikia ir ar jau verta rinktis „Oppo Find X8“, „OnePlus 13“, „Xiaomi 15“ ar kitą telefoną su šios technologijos baterijomis?

Skaitmeniniame amžiuje, kai verslas, viešasis sektorius ir net mūsų kasdieniai gyvenimai vis labiau priklauso nuo technologijų, Lietuvoje auga kibernetinio saugumo specialistų ir duomenų analitikų paklausa. Saugumas šių dienų kontekste reiškia ne tik apsaugotas valstybės sienas, bet ir saugią internetinę erdvę.

Šiuo metu, kai bendravimo programėlės siūlo neribotą simbolių limitą, spalvotus paveikslėlius ir momentinius vaizdo skambučius, 160 simbolių ilgio trumposios SMS žinutės atrodo kaip technologinė seniena. Vis dėlto SMS žinutės vis dar aktyviai naudojamos. Ekspertas papasakojo, kaip keitėsi trumposios žinutės ir kodėl taip greitai jų neatsisakysime.

Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius. Vis dėlto su iš Rusijos teritorijos sklindančiais radijo trikdžiais pastaraisiais metais nuolat susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės.

„Video Killed The Radio Star“– dainavo „The Buggles“ 1979-aisiais, tačiau jų pranašystė neišsipildė. Nors popkultūra radiją nurašė dar prieš keturiasdešimt metų, jis vis dar yra svarbus visų technologijų pagrindas. Be radijo bangų neveiktų nei Wi-Fi, nei 5G, nei joks mobilusis telefonas. Tai technologija, kuri liko fone, tačiau be jos neveiktų skaitmeninis pasaulis.

Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ duomenimis, iki 2030 metų pasaulyje dėl technologinių pokyčių (įskaitant dirbtinį intelektą ir automatizaciją) bus sukurta apie 170 milijonų naujų darbo vietų ir išnyks apie 92 milijonai darbo vietų. Tai reiškia, kad per keletą artimiausių metų darbo rinkoje atsiras 78 milijonais daugiau darbo vietų nei dabar.

Kaip žinome, Covid-19 pandemijos metu įvyko reikšminga transformacija darbo rinkoje – darbas nuotoliniu būdu iš namų. Šis pokytis suteikė atitinkamo lankstumo darbo rinkos dalyviams. Vis dėlto, šiuo metu visame pasaulyje vyksta raginimai sugrįžti į biurus.

Lietuva ir toliau išlieka lydere Baltijos šalyse pagal atlyginimų informacinių technologijų sektoriaus darbuotojams augimą. Nuo jos tik keliais procentiniais punktais atsilieka Estija, o Latvija – trečia. Tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija: atlyginimų augimas šiame sektoriuje lėtėja.

Ar kada įsivaizdavote antrą pusę, kuri visada jus supranta, niekada neprieštarauja ir kasdien prisitaiko prie jūsų nuotaikos? Z karta tokį „idealą“ vis dažniau randa ne tarp žmonių, o skaitmeninėje erdvėje, kur galima susikurti DI vaikinus ir merginas. Toks noras mieliau rinktis DI antrąsias puses yra susijęs su tuo, kad Z karta nori sutaupyti laiko ir išvengti ilgų, bet nesėkmingų santykių.

Vis dar nešiojatės mokėjimo korteles ir grynuosius kišenėje? Gali būti, kad net nepastebėjote, kaip mokėjimų pasaulis tyliai pasikeitė. Vis daugiau žmonių šiandien atsiskaitymams renkasi išmaniuosius mokėjimo būdus – apyrankes, raktų pakabukus, o kartais net žiedus. Šie daiktai tampa vis didesne gyvenimo būdo dalimi ir net stiliaus išraiška, apie kurią kalba ne tik technologijų entuziastai, bet ir mados ekspertai.

Kol daugelis amerikiečių liepos ketvirtąją šventė su fejerverkais, NASA „Perseverance“ marsaeigis tą dieną skyrė kitokiems tyrinėjimams. Jis aptiko nedideles, beveik tobulai apvalias sferas Marso paviršiuje, kurios gali atskleisti senovinius planetos geologinius procesus.

Karas visais laikais rasdavo kelią į žaislų dėžę. Seniau karinės tematikos žaislai buvo pakankamai paprasti daiktai, atspindintys realius mūšius. Šiandien kai kurie kariniai žaislai ne tik atrodo kaip realiame kare naudojami išmanūs ginklai, bet ir gali duoti grįžtamąjį ryšį, komunikuoti ar net priimti sprendimus – į juos pradėtas integruoti dirbtinis intelektas.

Kosminės technologijos pasiekė naują lygį. Pirmą kartą istorijoje dirbtiniu intelektu paremtas palydovas visiškai savarankiškai nusprendė, kur ir kada atlikti mokslinę nuotrauką ir viskas įvyko per mažiau nei 90 sekundžių, be jokios žmogaus įsikišimo. Šis įvykis žymi reikšmingą lūžį kosminių stebėjimų srityje.

Mokslininkai iš Masačusetso technologijos instituto neseniai atliko patį tiksliausią garsiojo kvantinės fizikos eksperimento variantą, vadinamą dvigubo plyšio eksperimentu. Šįkart vietoj įprastų įrenginių buvo pasitelkti itin šaltai atšaldyti atomai ir pavieniai fotonai.

Mokslininkai pasiekė reikšmingą technologinį laimėjimą, susijusį su šviesos koherentiškumo moduliacija. Tai reiškia, kad tapo įmanoma itin sparčiai ir tiksliai valdyti šviesos bangų fazių pasiskirstymą.