Pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti patikimą ir kartu aplinkai palankią elektros energijos gamybą. Augant energijos poreikiui ir siekiant mažinti anglies dioksido emisijas, vis daugiau dėmesio sulaukia naujos branduolinės energetikos technologijos. Viena iš dažniausiai minimų – mažieji moduliniai branduoliniai reaktoriai.

Sukilusi įtampa Artimuosiuose Rytuose primena, kad energetinis saugumas Europai išlieka itin svarbus. Prie saugumo užtikrinimo prisideda ir Baltijos šalys – atsinaujinančių energetikos išteklių projektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau sėkmingai stiprina energetinę autonomiją ir atsparumą

Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau priima sprendimus, kurie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimus – nuo to, kas pakviečiamas į darbo pokalbį, iki to, kaip skirstomos viešosios paslaugos ar vertinami medicininiai duomenys. Kartu su technologijų plitimu daugėja ir klaidingų įsitikinimų apie algoritmų veikimą bei patikimumą.

Dar prieš kelerius metus programuotojo profesija atrodė kaip užtikrintos darbo vietos ir puikaus atlyginimo garantas. Tačiau šiandien ekspertai prognozuoja, kad jau po 24 mėnesių dėl dirbtinio intelekto (DI) įtakos pasaulį ištiks globali intelekto krizė ir tokių darbo vietų, kokias pažįstame pastarąjį šimtmetį – nebeliks. Nors programuotojai pirmieji pajuto šį spaudimą, ekspertai ramina: tai ne profesijos pabaiga, o jos atgimimas.

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

Pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti patikimą ir kartu aplinkai palankią elektros energijos gamybą. Augant energijos poreikiui ir siekiant mažinti anglies dioksido emisijas, vis daugiau dėmesio sulaukia naujos branduolinės energetikos technologijos. Viena iš dažniausiai minimų – mažieji moduliniai branduoliniai reaktoriai.

Milijonams žmonių su amžiumi silpnėjantis regėjimas reiškia nuolatinius kompromisus – skirtingus akinius skirtingoms veikloms, galvos padėties keitimą ieškant aiškaus vaizdo ir ribotą regėjimo komfortą. Autofokusiniai akiniai siūlo vieną sprendimą visoms situacijoms: realiuoju laiku sekdami žvilgsnį, jie automatiškai keičia lęšių optinę galią ir užtikrina ryškų vaizdą bet kuriuo atstumu.

Didžiulės energijos sąnaudos, perpus sumažėjęs viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir visą amžinybę trunkantis įkrovimas. Vieni vairuotojai skundžiasi šiomis problemomis, kiti nesuka galvos ir naudoja elektromobilį įprastai. Kas lemia, kad vieniems žiemą su elektromobiliais gyventi lengviau nei kitiems: technologijos ar įpročiai?

Praėjusiame amžiuje, atsiradus poreikiui konkuruoti rinkoje degalų efektyvumu, dažniausiai buvo kuriami efektyvesni varikliai ir tobulinama sunkvežimių aerodinamika. Vėliau atėjo ir vairuotojų įgūdžių eilė. Šie aspektai ir toliau gludinami ieškant tobulybės, tačiau šiandienė degalų ekonomija vis dažniau gimsta ne iš vieno didelio technologinio žingsnio, o iš daugybės smulkių, dažnai net nepastebimų inžinerinių sprendimų.

Iki 2026-ųjų vasaros visų didesnių nei 100 kW saulės elektrinių savininkai Lietuvoje turės atlikti kibernetinio saugumo auditą ir pateikti saugumo atitikties deklaraciją ESO. Ekspertai teigia, kad tai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų pokyčių energetikos sektoriuje. Kaip jis paveiks verslus ir ar nesilaikant reikalavimų elektrinių veikla iš tiesų gali būti sustabdyta?

Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau priima sprendimus, kurie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimus – nuo to, kas pakviečiamas į darbo pokalbį, iki to, kaip skirstomos viešosios paslaugos ar vertinami medicininiai duomenys. Kartu su technologijų plitimu daugėja ir klaidingų įsitikinimų apie algoritmų veikimą bei patikimumą.

Socialiniuose tinkluose vykstanti dezinformacijos sklaida peržengė naują ribą. Lietuva tapo aikštele, kur socialinių tinklų dirbtinio intelekto valdomi tinklai išbando naujas manipuliacijos taktikas. Ekspertų teigimu, visuomenė tam dar neturi imuniteto.

Nepaisant vangios Europos ekonomikos ir spaudimo transporto rinkai, Lietuvos vežėjai technologijų stabdžio nespaudžia. Transporto inovacijų asociacijos 2025 m. gruodį atlikta įmonių apklausa rodo paradoksą: sektorius savo skaitmeninę brandą vertina santūriai, tačiau realūs sprendimų diegimo mastai rodo gerokai pažangesnę situaciją.

Apie dirbtinį intelektą (DI) šiandien kalbame beveik visur – vieni baiminasi automatizacijos ir darbo vietų nykimo, kiti akcentuoja augantį efektyvumą. Darbo rinka iš tiesų sparčiai keičiasi: dalis profesijų traukiasi ar transformuojasi, atsiranda nauji įgūdžių reikalavimai. Tačiau rečiau aptariama kita DI pusė – jis kuria visiškai naujas sritis, kurių dar prieš kelerius metus paprasčiausiai nebuvo.

Pelningiausios Lietuvos įmonės pastaruoju metu susiduria su itin pavojingomis kibernetinėmis atakomis. Iš verslo apgaulės būdu sukčiai išvilioja net šimtus tūkstančių eurų. Viena didžiausių grėsmių dabar yra susirašinėjimų perėmimas tarp įmonių.

Atėjus kalendoriniam pavasariui, daugelis su nekantrumu tikrina orų prognozę, kada pradės šilti. Telefonų ekranuose optimizmas gali skirtis: vienam kaimynui žada saulę, kitam – lietų, nors abu stovi tame pačiame kieme. Tai – ne programėlių ar meteorologų klaida, o skirtingų technologinių sprendimų rezultatas.

„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Sukilusi įtampa Artimuosiuose Rytuose primena, kad energetinis saugumas Europai išlieka itin svarbus. Prie saugumo užtikrinimo prisideda ir Baltijos šalys – atsinaujinančių energetikos išteklių projektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau sėkmingai stiprina energetinę autonomiją ir atsparumą

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

Europa, siekianti tapti pirmuoju anglies dioksido požiūriu neutraliu žemynu pasaulyje, kasmet už energijos importą sumoka apie 380 mlrd. eurų, o elektros kainos čia kelis kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje. Ekspertų vertinimu, pramonės elektrifikacija ir efektyvesnis energijos vartojimas gali padėti Europai kasmet sutaupyti iki 250 mlrd. eurų ir sustiprinti ilgalaikį ekonominį atsparumą.

Artėjant Kovo 11-ajai dažnai kalbame apie politinę ar ekonominę Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Lietuva padarė didelį šuolį ir energetikos srityje – šiandien jau galime kalbėti apie realiai sustiprėjusią šalies energetinę nepriklausomybę ir sparčiai augančią vietinę elektros gamybą.

Pastarieji įvykiai, kuriuos tinkamai derėtų įvardinti kaip specialiąją karinę operaciją Irane, sukėlė didelį sujudimą tarp politikų, mokslininkų ir verslo atstovų. Politikai skubėjo kreiptis į konkurencijos tarybas, šaukti šalių gynimo tarybas, mokslininkai ekspertai ėmėsi diskutuoti apie rinkos konkurenciją ir kitus susijusius aspektus.

Dar prieš kelerius metus programuotojo profesija atrodė kaip užtikrintos darbo vietos ir puikaus atlyginimo garantas. Tačiau šiandien ekspertai prognozuoja, kad jau po 24 mėnesių dėl dirbtinio intelekto (DI) įtakos pasaulį ištiks globali intelekto krizė ir tokių darbo vietų, kokias pažįstame pastarąjį šimtmetį – nebeliks. Nors programuotojai pirmieji pajuto šį spaudimą, ekspertai ramina: tai ne profesijos pabaiga, o jos atgimimas.

Sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje jau ne pirmus metus išlieka vienas aukščiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Norint išsaugoti žmogaus gyvybę, kai jam yra nustatyti širdies ritmo sutrikimai, tenka pasitelkti ir modernias technologijas – viena tokių yra šiuolaikinis širdies stimuliatorius.

Vizualiojo meno pasaulyje takoskyra tarp originalo ir kopijos nyksta dėl pažangių elektronikos ir spausdinimo sprendimų. Šiuolaikinės paveikslų reprodukcijos nebėra tiesiog spalvotos kopijos – tai sudėtingas aukštųjų technologijų procesas, kuriame susijungia preciziška optika, skaitmeninis signalų apdorojimas ir srovinis spausdinimas.

Vis daugiau gyventojų, pajutę nerimą keliančius simptomus, pirmiausia kreipiasi ne į šeimos gydytoją, o į dirbtiniu intelektu (DI) paremtas konsultavimo platformas. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai perspėja: nors DI gali būti naudingas informacijos šaltinis, tačiau jis nepakeičia individualios medicininės konsultacijos, ir net gali suklaidinti.

Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė apie šimtų tūkstančių automobilių atšaukimą visame pasaulyje dėl galimo pavojaus, kad variklio starteriai gali sukelti gaisrą. Defektas gali turėti įtakos 16-ai modelių, pagamintų 2020-2022 metais. Nors reali žala kol kas neužfiksuota, tokio masto sprendimas įmonei reiškia milijonines išlaidas, reputacinę riziką ir sudėtingą logistinio bei teisinio suvaldymo procesą.