Medicinos inovacijos – nebūtinai vien medicinos priemonės. Prie visuomenės sveikatos gerinimo bei sveikatos apsaugos sistemos efektyvinimo prisidėti gali ir technologijos. Puikus to pavyzdys – LSMU žinių komercinimo ir technologijų perdavimo projekte dalyvaujanti inovacija „Curimed“, skirta šeimos gydytojo kabineto komandos darbo laiko optimizavimui.
Medicinos inovacijos – nebūtinai vien medicinos priemonės. Prie visuomenės sveikatos gerinimo bei sveikatos apsaugos sistemos efektyvinimo prisidėti gali ir technologijos. Puikus to pavyzdys – LSMU žinių komercinimo ir technologijų perdavimo projekte dalyvaujanti inovacija „Curimed“, skirta šeimos gydytojo kabineto komandos darbo laiko optimizavimui. Tokį technologinį sprendimą sukūrė komanda: šeimos gydytojas, identifikavęs šio įrankio poreikį, Saulius Stačkus, programuotojas ir verslininkas Kęstutis Vaškevičius bei LSMU Slaugos klinikos doktorantė ir dėstytoja Milda Naginevičiūtė.
Problema, pažįstama daugeliui
Idėjos sumanytojai pastebėjo, kad šeimos gydytojai skiria ypač daug laiko medicininių duomenų paieškai ir pakartotiniam vertinimui. Sveikatos apsaugos sistemai pereinant nuo fizinių paciento kortelių prie elektroninių sistemų identifikuotas patogaus sprendimo, kuris leistų nesudėtingai formuoti ir sekti sveikatos priežiūros planą, poreikis.
Be to, Lietuvoje vykdoma sveikatos sistemos reforma, kurios metu į šeimos gydytojo komandą įtraukiama vis daugiau narių, kelia poreikį užtikrinti medicininės priežiūros tęstinumą ir skirtingų specialistų bendradarbiavimo koordinavimą. Taip komanda sukūrė idėją vystyti elektroninę sistemą, leidžiančią kurti lengvai koreguojamą paciento gydymo ir stebėjimo planą.
Sukurtas technologinis sprendimas – elektroninė sistema „Curimed“ – yra paremta formaliais sisteminiais blokais. Sveikatos priežiūros planas sistemoje formuojamas pagal paciento diagnozes. Pagal jas skirstoma informacija ir priskiriamos užduotys. Sukurtoje sistemoje gydymo planą kuria ir koreguoja gydytojas, o šį planą naudoti gali visa komanda.
Kūrėjai teigia, kad toks sprendimas leidžia susisteminti darbo eigą, efektyvinti darbų paskirstymą ir užtikrinti nuoseklų gydymą, o sukauptą informacija gydytojas gali panaudoti tikslingam rizikos veiksnių vertinimui, šalutinių veiksnių prevencijai ir efektyviam profilaktikos vykdymui.
Projekto ateitį mato ir užsienyje
Šis projektas prasidėjo LSMU organizuotame „Hospiton“ hakatone, kuriame komandos per trumpą laiką kūrė sprendimus sveikatos iššūkiams. Projekto kūrėjai jau atliko pagrindinius programavimo darbus ir šiuo metu pradeda testavimo procesą, ieškodami šeimos gydytojų ir sveikatos priežiūros įstaigų, norinčių išbandyti ir pritaikyti pradinį produktą savo kasdienėje veikloje.
Idėjos autoriai teigia, kad Lietuva gali būti laikoma viena sveikatos sistemos elektroninės integracijos lyderių. Todėl tikimasi, kad pirmiausia produktą išbandys ir jo naudą pajus visi Lietuvos šeimos gydytojai, o vėliau jis taps populiaria priemone, paplisiančia ir padedančia gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą visoje Europos Sąjungoje.
