Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę dirbtinio intelekto pagalba.
Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę dirbtinio intelekto (DI) pagalba.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Informatikos doktorantas Arnas Nakrošis teigia, kad ši nauja sistema reikalinga, nes vis labiau atsiranda poreikis tikrinti ūkio gyvulius prevenciškai ir taip pastebėti ligas anksčiau nei pasireiškė simptomai.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
„Tradiciškai gyvulių ir paukščių sveikatos būklė vertinama periodiškai, remiantis vizualine apžiūra ar pavieniais matavimais, tačiau dėl to dažnai pakitimai, lemiantys susirgimus, pastebimi per vėlai, jau pasireiškus klinikiniams simptomams ar gyvūnų produktyvumo kritimui. Naujų būdų paieška yra būtina siekiant ankstyvo, patikimo ir nuolatinio sveikatos būklės vertinimo“, – apie DI grindžiamos sistemos poreikį pasakoja A. Nakrošis.
Potencialas ir kitose srityse
Šiuo metu A. Nakrošis kuria algoritmus, kurie naudodami kelis skirtingus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, vaizdinę informaciją, gyvūnų judėjimo algoritmus ir fiziologinius signalus, gali tiksliau ir patikimiau pastebėti gyvulių ir paukščių sveikatos sutrikimus.
„Šie sprendimai leidžia sumažinti pavienių matavimų neapibrėžtumą, automatizuoti stebėjimą ir pereiti prie prevencinio gyvūnų sveikatos valdymo, kuris kritiškai svarbus tiek gyvūnų gerovei, tiek ūkių efektyvumui. Taip pat sukurti metodai turi potencialo būti pritaikyti ir kitose srityse – žmogaus sveikatos stebėsenos ar išmaniųjų aplinkų sistemose“, – teigia KTU doktorantas.
A. Nakrošio tyrimas vyksta keliais etapais – pirmiausia jis dirba su realių stebėjimų duomenimis, apimančiais skirtingus šaltinius – vaizdo, judesio, gamybinius ir fiziologinius signalus. Pasak KTU doktoranto, svarbi tyrimo dalis vyksta ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis fermų sąlygomis, kur kai kurie davikliai turi būti įrengiami gyvūnų laikymo vietose.
„Dėl to atliekami eksperimentai fermose, siekiant nustatyti optimalią daviklių poziciją, matymo kampą ir atstumą, kad būtų gaunami patikimi duomenys. Svarbus tyrimo aspektas yra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas su veterinarijos gydytojais. Konsultacijos su jais leidžia geriau suprasti gyvūnų elgesio ypatumus, ligų pasireiškimo kontekstą ir išskirti reikšmingiausius parametrus, turinčius didžiausią diagnostinę vertę“, – sako jis.
Siekis perduoti žinias studentams
KTU doktorantas trečiosios pakopos studijas pasirinko ne tik dėl to, kad svarbus tyrimas, bet ir darbas su žmonėmis. Ateityje A. Nakrošis nori dirbti su studentais, dalinti patirtimi, įtraukti juos į realius tyrimus bei projektus, padėti augti jiems kaip specialistams.
„Dėstytojo darbas nėra vien tik žinių perdavimas – tai bendras kūrybinis ir mokymosi procesas. Man svarbu, kad mokslinė veikla nebūtų atitrūkusi nuo praktikos. Doktorantūra suteikia galimybę prisidėti prie realių projektų įgyvendinimo, bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais ir matyti, kaip tyrimų rezultatai gali būti pritaikomi už laboratorijos ribų“, – pastebi jis.
A. Nakrošis labiausiai vertina galimybę doktorantūros metu pabendrauti su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio. Pasak jo, tai leidžia pažvelgti į savo tyrimą iš kitų perspektyvų, kritiškiau įvertinti pasirenkamus metodus ir jų pritaikomumą.
„Dalyvavau doktorantų vasaros mokykloje Amsterdame, kurioje susibūrė studentai ir verslo atstovai iš skirtingų sričių. Ši stažuoti padėjo geriau suprasti, kokie sprendimai moksliškai įdomūs, o kurie praktiškai reikšmingi. Manau, kad tarptautinė patirtis labai svarbi, nes skatina platesnį mąstymą ir padeda kurti tyrimus, kurie konkurencingi tarptautiniu mastu“, – priduria KTU doktorantas.
