Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes. 
Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.
KTU nuotr.
Šiam tikslui KTU taiko nuoseklų pradedančiųjų tyrėjų įtraukties modelį: jauni specialistai įtraukiami į mokslinių grupių veiklas, gauna mentorių pagalbą ir dirba įgyvendindami realius projektinius uždavinius.
Pradedantieji tyrėjai – ne ateičiai, o dabarčiai
KTU laboratorijose kartu dirba patyrę mokslininkai, doktorantai ir pradedantieji tyrėjai, dažnai neseniai baigę magistrantūros studijas. Jie vykdo eksperimentus, atlieka tyrimus ir įsitraukia į akademinių grupių veiklas. Ši praktika yra integruota į universiteto tyrimų infrastruktūrą ir skirta nuosekliam kompetencijų augimui.
KTU Žmogiškųjų išteklių departamento direktorė Edita Jocienė pabrėžia, kad pradedančiųjų tyrėjų vaidmuo universitete yra sisteminis.
„Pradedantysis tyrėjas nėra tik pagalbininkas. Tai žmogus, kuris žengia pirmuosius žingsnius mokslininko kelyje, bet jau dabar kuria pridėtinę vertę. Mūsų, kaip universiteto, pareiga – suteikti jam aiškų karjeros kelią, palaikymą ir erdvę augti. Mūsų, KTU, sistema paremta nuoseklumu, skaidrumu ir realiomis galimybėmis – pradedantieji tyrėjai tampa akademinės bendruomenės dalimi nuo pat pirmos dienos“, – tvirtina E. Jocienė.
Šis požiūris atsispindi pradedančiųjų tyrėjų įtrauktyje į reikšmingus projektus, kurių rezultatai taikomi nacionaliniu mastu.
Platformos tarpdisciplininiams sprendimams
Vienas ryškiausių projektų, kuriame atsiskleidžia pradedančiųjų tyrėjų potencialas, yra Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC). TiFEC jungia elektronikos, energetikos, chemijos ir medžiagų inžinerijos tyrimus. Tai bendradarbiavimo principu veikianti erdvė, kurioje pradedantieji tyrėjai dalyvauja kuriant naujus technologinius sprendimus.
TiFEC komanda turi aiškų ir ambicingą tikslą – kurti technologijas, kurios leistų Lietuvai būti ne tik inovacijų vartotoja, bet ir jų kūrėja. Ir čia pradedantieji tyrėjai tampa ne stebėtojais, o pagrindiniais kūrėjais.
„Kai į projektus ateina pradedantys savo mokslinį kelią tyrėjai, atsiranda ne tik naujos idėjos – atsiranda nauja energija, kuri keičia patį mokslinių tyrimų tempą ir kryptį. TiFEC modelis paremtas paprasta, bet labai svarbia nuostata: pradedančiajam mokslininkui suteikiame realią vietą prie sprendimų stalo. Jie ne stebi procesą iš šalies, bet patys jį kuria ir ne teorinius darbus, o realias inovacijas“, – sako TiFEC projekto vadovė, KTU Veiklos valdymo departamento direktorė Agnė Valatkienė.
Išskirtinė karjeros sistema, unikalūs projektai
Geriausiai apie TiFEC veiklą kalba patys projekto rezultatai. Vienas iš įgyvendintų sprendimų – elektros tinklų stebėsenos sistema „SmartGrid Sensor“, sukurta siekiant efektyviau identifikuoti tinklo gedimus ir mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką. Sprendimas išbandytas realiomis sąlygomis ir įvertintas inovacijų parodoje „Technorama“, kur pelnė „Mars Lietuva“ apdovanojimą už indėlį į išmaniąją energetiką.
Kita ryški TiFEC sėkmės istorija – chemijos laboratorijoje sukurti organiniai deguonies jutikliai, kuriuos kuria, tobulina sintezės metodikas bei medžiagų savybes tiria skirtingų karjeros etapų tyrėjų komanda. Jutiklių technologija taikoma medicinoje, maisto pramonėje, gyvybės moksluose ir išmanių pakuočių stebėsenoje. Ji jau sulaukia tarptautinių tyrimų partnerių dėmesio.
KTU taikoma tyrėjų karjeros modelio struktūra apibrėžia aiškias kompetencijų pakopas ir vertinimo kriterijus. Ši sistema skirta užtikrinti nuoseklų pradedančiųjų tyrėjų progresą ir skaidrų karjeros kelią. Čia svarbus vaidmuo skiriamas mentorystei: dirbdami su patyrusiais tyrėjais doktorantai ir pradedantieji tyrėjai formuoja tyrimų kryptis, rengia publikacijas ir įgyja projektinės veiklos patirties. Ne ką mažesnis dėmesys skiriamas ir pradedančiųjų tyrėjų gerovei.
„Dar viena KTU stiprybė – lankstumas ir palaikymas, kur šios vertybės suvokiamos ne kaip papildoma nauda, o kaip vertybinė nuostata. Universitetas sudaro sąlygas derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, siūlo psichologinę pagalbą, gerovės programą „Kaip tu?“, suteikia nemokamas sporto veiklų galimybes ir kuria aplinką, padedančią išvengti perdegimo. Tai kultūra, kurioje žmogus jaučiasi matomas ir palaikomas“, – teigia E. Jocienė.
Prisideda prie aukščiausio lygio projektų
Universitete pradedantiesiems tyrėjams nuo pirmųjų darbo mėnesių suteikiama galimybė prisidėti prie aukščiausio lygio projektų – nuo nacionalinės TiFEC iki tarptautinių iniciatyvų.
„Jie dirba su realiomis problemomis, partneriais ir technologiniais iššūkiais, susijusiais su energetika, medžiagų mokslu ar chemijos inžinerija. Drauge atsiveria ir tarptautinis horizontas: stažuotės, konferencijos, vasaros mokyklos ir bendri tyrimai su užsienio centrais. Šios patirtys leidžia naujam mokslininkui ne tik pamatyti platesnį pasaulį, bet ir parsivežti idėjas, kurios vėliau tampa naujų projektų ir inovacijų pagrindu“, – pradedančiųjų tyrėjų veiklos spektru dalinasi A. Valatkienė.
Pasak E. Jocienės, TiFEC ir kiti projektai parodė, kad pradedantieji tyrėjai gali ir nori kurti reikšmingas inovacijas.
„Mūsų tikslas – dar labiau stiprinti jų galimybes, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad kiekvienas naujas talentas turėtų erdvės išbandyti savo idėjas, nes ši investicija sugrįžta naujomis technologijomis ir naujais lyderiais. Siekiame kurti tokią aplinką, kurioje pradedantieji tyrėjai jaustųsi saugūs, matomi ir svarbūs, tik tada jie gali augti, kurti, eksperimentuoti ir imtis atsakomybės, o jų sėkmė tampa ir universiteto, ir visos Lietuvos sėkme“, – teigia pašnekovė.
Šiuo metu KTU dirba keli šimtai pradedančiųjų tyrėjų, iš kurių daugelis jau aktyviai prisideda prie inovacijų kūrimo – jų darbai publikuojami tarptautiniuose žurnaluose, pelno apdovanojimus ir tampa realiomis technologijomis. Universitetas numato toliau plėsti pradedančiųjų tyrėjų ugdymo programas ir stiprinti jų įtrauktį į aukšto lygio mokslinius tyrimus.
