Klaipėdos universiteto mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus. 
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus. Tyrėjų tikslas – ne tik nustatyti, kada maudytis nesaugu, bet ir sukurti veikiančią informacinę sistemą, padedančią gyventojams ir institucijoms priimti pagrįstus sprendimus.
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.
Pagal Europos kosmoso agentūros projektą „EO4Swim“ pradėtas vystyti automatizuotas maudyklų vandens kokybės vertinimo įrankis, kuris integruoja palydovinius ir dronų vaizdus, lauko tyrimų duomenis bei mašininio mokymosi algoritmus. Ši sistema leis operatyviai prognozuoti biologines rizikas ir realiuoju laiku informuoti gyventojus bei atsakingas institucijas.
„Mūsų kuriama sistema leis pirmą kartą Lietuvoje realiu laiku įvertinti, kokia biologinė rizika susijusi su melsvabakterių žydėjimu kyla maudantis įvairiuose vandens telkiniuose. Ši informacija bus prieinama ne tik specialistams, bet ir kiekvienam žmogui – sprendimai dėl saugumo taps pagrįsti, ne spėjami“, – sako dr. Diana Vaičiūtė, vadovaujanti tyrimams Klaipėdos universitete.
Tuo pat metu KU tyrėjai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti modernius molekulinius metodus vandens maudyklų tyrimuose – skaitmeninę PGR (digital PCR) bei nešiojamąjį sekvenatorių, leidžiantį itin greitai ir tiksliai identifikuoti pavojingas bakterijas, tarp jų – Vibrio. Tokios technologijos leidžia reaguoti į rizikas anksčiau nei šiuo metu taikomi tradiciniai mikrobiologiniai tyrimai.
„Naudodami pažangias molekulines technologijas galime aptikti potencialiai patogeniškas bakterijas daug greičiau. Tai reiškia, kad ir žmones galime perspėti tą pačią dieną kai paimamas vandens mėginys“, – pabrėžia dr. M. Kataržytė vykdanti maudyklų mikrobiologinius tyrimus Klaipėdos universitete.
KU mokslininko dr. Martynas Bučo kiekybinio Vibrio rizikos modelio duomenys rodo, kad mūsų šalyje dėl maudynių Baltijos jūroje kasmet gali pasitaikyti nuo 4 iki 15 šių bakterijų sukeltų infekcijų. Nors šie prognozuojami skaičiai nėra dideli, Vibrio sukeltų infekcijų Lietuvoje stebėsenos iki šiol nėra – kitaip nei Švedijoje, kur ji veikia beveik 20 metų ir kur pavyzdžiui 2018 metais buvo nustatyti 144 infekcijų atvejai.
Kodėl tai svarbu: bakterijos plinta greitai, o rizika – didelė
Vibrio bakterijų stebėsena maudyklų vandenyje yra sudėtinga, nes jų kiekis gali keistis itin greitai, priklausomai nuo vandens temperatūros ir druskingumo. Dėl to Europos ligų prevencijos centras taiko modelį, pagrįstą būtent šiais dviem parametrais, kad būtų galima prognozuoti rizikas net be tiesioginių vandens mėginių.
Didžiausią riziką užsikrėsti patiria vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, kepenų ligomis), o dėl biologinių ypatumų dažniau sunkiai serga vyrai – tai siejama su hormoniniais bei imuniniais skirtumais ir laisvos geležies koncentracija kraujyje.
Vibrio bakterijų sukeltos infekcijos gali būti įvairios – nuo lengvų virškinamojo trakto sutrikimų (gastroenterito), odos ar minkštųjų audinių infekcijų, iki sunkių, gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip sepsis ar nekrozuojantis fascitas, kuris sukeliamas V. vulnificus.
KU – pirmasis Lietuvoje identifikavęs Vibrio bakterijas
2017 m. Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji Lietuvoje nustatė, kad mūsų pakrantėje aptinkama Vibrio vulnificus – viena pavojingiausių rūšių, anksčiau fiksuota tik kitose su Baltijos jūra besiribojančiose šalyse. Nuo to laiko tyrimų apimtis išaugo, ir jų metu buvo identifikuotos ir kitos potencialiai patogeniškos rūšys – Vibrio alginolyticus, bei nepandeminė V. cholereae . Visos šios rūšys natūraliai gyvena Baltijos jūroje, tačiau tampa aktyvesnės, kai vandens temperatūra viršija 20 laipsnių Celsijaus. Jų aktyvumą taip pat gali skatinti eutrofikacija, ypač melsvabakterių žydėjimo metu.
Ką turi žinoti poilsiautojai
Svarbiausia rekomendacija – venkite maudytis jūroje, jei turite atvirų žaizdų, įskaitant ir tas, kurios atsirado po neseniai atliktos tatuiruotės, ypač karštomis vasaros dienomis, kai jūros vanduo sušyla. Uždenkite žaizdas vandeniui atspariu pleistru, jei yra tikimybė, kad gali būti kontaktas su jūros vandeniu. Po maudynių žaizdas nedelsiant praplaukite švariu vandeniu su muilu arba antiseptiniu tirpalu, o jei muilo ar antiseptikų neturite, naudokite geriamąjį vandenį iš butelio. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei žaizda, kuri buvo paveikta jūros vandens, parausta, tampa skausminga, patinsta, ypač jei šiuos simptomus lydi karščiavimas ir šaltkrėtis.
Kviečiame prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo
Maudyklų vandens kokybės tyrimai vykdomi įgyvendinant Klaipėdos universiteto Tvarios pakrančių plėtros ekscelencijos projektą, bendradarbiaujant su Higienos instituto Aplinkos sveikatinimo skyriumi bei Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Plungės rajono savivaldybėmis.
Šiuo metu vyksta poilsiautojų apklausa, kurios tikslas – geriau suprasti gyventojų požiūrį į vandens kokybę, grėsmes ir informacijos poreikius.
Tad jei šiuo metu poilsiaujate prie vandens telkinio, kviečiame ir Jus prisidėti prie mokslinių tyrimų – padėkite stebėti maudyklų vandens kokybę, užpildydami trumpą apklausą apie vandens telkinį, kuriame dabar leidžiate laiką: https://forms.office.com/r/gHTEzAXqc3.
