Startavo viešoji iniciatyva, kurios tikslas – užkirsti kelią galimam masiniam studentų asmens duomenų saugos pažeidimui aukštosiose mokyklose. Žmogaus teisių gynimo organizacijos tikina, kas aukštosios mokyklos masiškai pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą netinkamai organizuodamos studentų darbų plagijavimo prevencijos procesą.
Startavo viešoji iniciatyva, kurios tikslas – užkirsti kelią galimam masiniam studentų asmens duomenų saugos pažeidimui aukštosiose mokyklose. Žmogaus teisių gynimo organizacijos tikina, kas aukštosios mokyklos masiškai pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą netinkamai organizuodamos studentų darbų plagijavimo prevencijos procesą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiuo metu Lietuvoje studijuoja per 102 300 studentų: apie 71 500 universitetuose ir apie 30 800 – kolegijose. Daugelio studentų rašomi rašto darbai yra privalomai tikrinami plagijavimo prevencijos programa. Taip užtikrinama, kad studentai nepateiktų svetimo darbo kaip savo ar neleistinai nenaudotų dirbtinio intelekto savo darbe.
Iki 2024 m. pradžios aukštosios mokyklos šį procesą organizavo savarankiškai. 2024 m. VU įgijo bendros plagijavimo sistemos prenumeratą iš JAV bendrovės, tad studentų parašyti darbai buvo pradėti siųsti į šios bendrovės serverius.
JAV neužtikrinama BDAR lygio apsauga
Vartotojų teisių gynimo organizacijų teigimu, asmens duomenų siuntimas į JAV yra labai jautri tema, nes Europos Teisingumo teismas keliose bylose yra konstatavęs, kad dėl tokių įstatymų kaip CLOUD Act ir žvalgybos įstatymo FISA JAV teisinė aplinka yra nesuderinama su BDAR reikalaujamu asmens duomenų apsaugos lygiu, nes šie įstatymai suteikia JAV valdžios institucijoms prieigą prie bet kokių asmenų duomenų, net ir ne JAV piliečių.
Advokatų kontoros Aliant advokatė ir vadovaujanti partnerė Džiolana Tarvainytė teigė, kad „Schrems I byloje Europos Sąjungos Teisingumo teismas nustatė, kad Nacionalinio saugumo pretekstu vyriausybė galėjo rinkti informaciją be tinkamų ribų ar kontrolės, o tai tiesiogiai prieštarauja BDAR ir kelia pavojų kiekvieno ES piliečio privatumo teisėms.“
Panaši nuomonė vyravo ir kitoje byloje: „Schrems II byloje ESTT atkreipė dėmesį į plačias sekimo galimybes, kurios egzistuoja pagal JAV nacionalinio saugumo įstatymus (t. y. JAV užsienio žvalgybos sekimo įstatymo (FISA) 702 straipsnį, Vykdomąjį įsakymą 12333 ir Prezidento politikos direktyvą 28). Šiais įstatymais reglamentuojama JAV valdžios institucijų prieiga prie asmens duomenų, perduodamų iš ES į JAV, kuriuose nėra kontrolės priemonių, tinkamai apsaugančių ES duomenų subjektus, galinčius tapti nacionalinio saugumo tyrimų objektu.“
Aukštųjų mokyklų priemonės netenkina
Projekto iniciatoriaus Eimanto Katkevičiaus nuomone, „aukštosios mokyklos netaiko BDAR numatytų tinkamų techninių ir organizacinių priemonių – prieš siųsdamos darbus nepašalina iš jų ne tik asmens duomenų, bet ypatingųjų kategorijų asmens duomenų, tokių kaip socialinės, politinės ar religinės pažiūros, nuostatai, įsitikinimai, požiūris į jautrias temas (LGBTQ ir pan.), kurie dažnai atsispindi rašto darbo turinyje“.
Pašnekovo teigimu, aukštosios mokyklos taip pat neinformuoja su iš duomenų tvarkymo plagijavimo prevencijos tikslais kylančia rizika, ypač kai duomenys siunčiami masiškai. “Įsivaizduokite, po 10-ies metų po studijų, Jūs keliaujate į JAV, tačiau pasienyje esate apgręžiami ir neįleidžiami, nes kažkada savo mokslo darbe buvote parašę “neteisingą” ar politiškai netinkamą sakinį ir algoritmas Jus priskyrė prie nepageidaujamų asmenų grupių“, – svarstė pašnekovas.
Projekto autoriai pažymi, duomenų siuntimas į JAV ar trečiąsias šalis nėra negalimas, tačiau asmens duomenų siuntimas, ypač jei jis vykdomas masiškai, turėtų būti vertinamas kaip rizikingas ir taikomos tinkamos techninės priemonės, pavyzdžiui, duomenys anonimizuojami, kad iš jų nebūtų įmanoma identifikuoti asmens.
Sieks atlyginti žalą
Nacionalinės vartotojų konfederacijos vadovė ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, atkreipė dėmesį į problemos mastą „per laikotarpį kai buvo siunčiami duomenys galėjo nukentėti per 300 tūkst. asmenų“, todėl kartu su projekto iniciatoriais sieks, kad būtų atlyginta dabartinių ir buvusių studentų patirta turtinė bei neturtinė žala.
Pašnekovė teigė, kad ruošiamasi pradėti konsultacijas su aukštosiomis mokyklomis dėl žalos atlyginimo ir kviečia susisiekti visus studentus ir jau studijavusius, kurių darbai buvo tikrinami su trečiųjų šalių plagijavimo patikros programomis ar kurių darbai patalpinti į „eLABa“ sistemą.
Paklausta kokią žalą sieks atlyginti pašnekovė nurodė, kad viskas priklausys nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos ir aukštųjų mokyklų geranoriškumo, tačiau pridūrė, kad tokio lygmens kaip magistro ar bakalauro darbo parengimo vertė rinkoje gali siekti 1500-2000 eur ir daugiau, tad vien turtinės žalos dydis galėtų siekti 450-600 mln. eurų, neskaitant neturtinės žalos, nes asmenys, kurių duomenys buvo atskleisti, tikėtina patirs išgyvenimus dėl nežinios ar šie duomenys nebus kažkaip neteisėtai ar neleistinai panaudoti ateityje.
Alvita Armanavičienė taip pat teigė, kad svarstytinas klausimas kartu su kitų ES valstybių vartotojų teisių gynimo organizacijas inicijuoti kolektyvinį ieškinį visos ES mastu.
