Vartotojų aljansas, įgyvendinęs projektą „Vartotojams draugiška prekyba internetu“, kurio metu patikrino 250 el. parduotuvių pastebi, kad neteisingai pateikta informaciją apie prekės kokybės garantiją, dėl ko vartotojai negali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, yra vienas dažniausių pažeidimų.
Vieneri metai, 6 mėnesiai, 30 ar 14 dienų. Tokius prekės kokybės garantijos terminus vartotojams siūlo internetu prekiaujantys verslininkai. Kuris jų teisingas? Ar terminas priklauso nuo prekės vertės?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vartotojų aljansas, įgyvendinęs projektą „Vartotojams draugiška prekyba internetu“, kurio metu patikrino 250 el. parduotuvių pastebi, kad neteisingai pateikta informaciją apie prekės kokybės garantiją, dėl ko vartotojai negali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, yra vienas dažniausių pažeidimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Projekto vadovė, Vartotojų aljanso tarybos narė Evelina Gruzdienė primena, kad visoje Europos Sąjungoje pardavėjas privalo prekėms suteikti dvejų metų teisinę kokybės garantiją, nepriklausomai nuo prekės vertės. Jei prekė yra naudota, pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio termino, bet šis negali būti trumpesnis nei vieneri metai. Komplektuojamųjų detalių kokybės garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaičiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminu, nors neretai jie nurodomi skirtingi (pavyzdžiui, elektriniam paspirtukui teikiama 2 m. garantija, o baterijai – 3 mėn. garantija. Kartais kokybės garantijos terminas priklauso nuo to, kas prekę pirko: pavyzdžiui, fiziniam asmeniui teikiama 24 mėnesių, o juridiniam – 12 mėnesių garantija, nors ji turi būti vienoda.
„Susiduriame su įvairiais atvejais: vieni verslininkai nenori skelbti garantijos termino galvodami, kad turės uždaryti verslą, nes visi pirkėjai, pasinaudoję prekėmis tam tikrą laiką, jas sugadins ir reikalaus kitų. Kiti mano, kad jų prekės vertė per maža garantijai arba kad garantija turi būti teikiama tik tokioms prekėms kaip buitinė technika. Teko išgirsti nuomonę, kad gamintojams turėtume leisti nustatyti savo garantijos terminus – tai paskatintų konkurenciją“, – pasakoja E. Gruzdienė.
Projektą ,,Vartotojui draugiška prekyba internetu“ Vartotojų aljansas, bendradarbiaudamas su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įgyvendina jau trečius metus. Projekto metu stebima, ar Lietuvoje veikiančios el. parduotuvės užtikrina teisės aktuose įtvirtintas vartotojų teises (skelbiama privaloma ikisutartinė informacija, prekėms suteikiama teisinė garantiją, vartotojai gali atsisakyti sutarties per nustatytą laikotarpį ir grąžinti kokybiškas prekes ir kt.). Aptikus pažeidimų, verslininkams parengiamos rekomendacijos, jie nemokamai konsultuojami, tačiau jei neatitikimai neištaisomi, informacija perduodama VVTAT, kuri turi teisę taikyti sankcijas.
E. Gruzdienės teigimu, Vartotojų aljansas šiais metais daugiau dėmesio skyrė tokioms prekių grupėms, kaip: laisvalaikio prekės, medžio gaminiai ir lauko baldai, juvelyriniai dirbiniai, papuošalai ir grožio prekės. Patikrinus 250 el. parduotuvių tik 2 visiškai atitiko vartotojų teisių reikalavimus, tačiau didžioji dalis parduotuvių palankiai reagavo į rekomendacijas ir mielai bendradarbiavo. Dažniausiai el. parduotuvėse trūksta informacijos apie prekių kokybės garantiją, sutarties atsisakymo teisę (teisę grąžinti kokybišką prekę); nebuvo nurodyti pardavėjo duomenys, neteisminių ginčų sprendimo tvarka.
Kitokia situacija el. parduotuvėse, veikiančiose socialiniuose tinkluose. Nors joms galioja tokie pat informacijos pateikimo reikalavimai, kaip ir kitoms parduotuvėms, stebėsenos rezultatai rodo, kad socialiniuose tinkluose veikiantys pardavėjai ignoruoja vartotojų teises ir pakankamai retai talpina privalomą informaciją. Vartotojų aljanso nuomone, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, ateityje socialiniuose tinkluose veikiantiems pardavėjams reikėtų skirti prioritetinį dėmesį.
