Visose 60 savivaldybių sėkmingai įgyvendintas nacionalinis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio metu gyventojai mokėsi naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Jo vykdytojai ragina gyventojus nesustoti mokytis, nes valstybės teikiamos skaitmeninės paslaugos toliau tobulėja.

Skaitmeninės technologijos šiandien keičia ne tik pramonę ar energetiką, bet ir tai, kaip rengiami būsimi inžinieriai. Aukštasis mokslas susiduria su iššūkiu – kaip DI integruoti į studijų procesą taip, kad jis stiprintų mokymąsi, išlaikytų akademinę kokybę ir padėtų ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius specialistus. Būtent į šį klausimą siekia atsakyti KTU koordinuojamas tarptautinis „Nordplus“ programos partnerių tinklas ENERGYCOM

KTU vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti.

Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria KTU suburtas konsorciumas.

Lietuvoje įgyvendintas pažangus projektas, kuriuo iš esmės modernizuotas ūkių valdymas ir paskatintas skaitmenizacijos proveržis kaimo vietovėse. Projekto metu 10 šalies ūkių įrengti parodomieji bandymai, kuriuose buvo demonstruojama pažangi skaitmeninė ūkio valdymo platforma, integruojanti GPS duomenų apskaitą, objektyvius žemėvaldos duomenis bei „daiktų interneto“ technologijas.

„Volvo Trucks North America“ paskelbė planus 2026 m. pristatyti tris visiškai elektrinius, nulinės išmetamųjų dujų emisijos „Volvo VNR Electric“ sunkvežimius Niujorko maisto gelbėjimo organizacijai „City Harvest“. Ši iniciatyva yra projekto „Bronx Is Breathing“ – švaraus transporto programos – dalis.

Įkalinimo įstaigose vis dažniau ieškoma naujų, veiksmingesnių resocializacijos būdų. Vienas iš inovatyviausių pavyzdžių – virtualiosios realybės (VR) programos, padedančios kaliniams ne tik pasiruošti gyvenimui už grotų, bet ir patirti pasaulį, kurio jie niekada nematė.

Didėjant dirbtinio intelekto (DI) sprendimų poreikiui visuose ekonomikos ir viešojo sektoriaus segmentuose, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik technologinei pažangai, bet ir atsakingam, etiškam bei tvariam DI taikymui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, KTU studentų miestelyje statomas Dirbtinio intelekto kompetencijų centras tvariam gyvenimui ir darbui „SustAInLivWork“.

Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.

Socialinių medijų portalai, parduotuvių tinklalapiai, žaidimų portalai kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos.

„Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijos teritorijoje buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, žyminti naujo Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centro statybų pradžią. I. Kanto gatvėje iškilsiantis 1500 kv. m ploto pastatas taps pirmuoju tokio tipo, infrastruktūros ir galimybių objektu visoje Lietuvoje, kur susitiks jūra, mokslas ir inovacijos.

Dirbtinis intelektas (AI) per pastaruosius kelerius metus tapo viena dažniausiai minimų technologijų pasaulyje ir žmogaus kasdienybės dalimi – nematomu pagalbininku, padedančiu sutaupyti laiko ir pastangų. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina suprasti, kaip dirbtinis intelektas veikia ir kaip jį naudoti darbe, moksluose ar asmeniniame gyvenime.

Lietuvoje startuoja nauja 9–12 klasių moksleiviams skirta verslumo ugdymo iniciatyva – dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa. Tai pirmoji tokia programa Lietuvoje, skirta jaunimui, siekiančiam praktiškai išbandyti DI technologijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms problemoms spręsti.

Kauno technologijos universitetas (KTU), vienas iš Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) steigėjų, pradeda vykdyti nacionalines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas stiprinti pedagogų profesines kompetencijas ir gerinti švietimo kokybę visoje Lietuvoje.

Šiandien, kai dirbtinis intelektas sugeba kurti įtikinamai atrodančius, bet visiškai išgalvotus mokslinius tyrimus, o klaidingi medicinos patarimai gali kainuoti tūkstančių žmonių gyvybes – mokslinės priežiūros iniciatyvos tampa ne prabanga, o būtinybe.