Kauno technologijos universitetas (KTU), vienas iš Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) steigėjų, pradeda vykdyti nacionalines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas stiprinti pedagogų profesines kompetencijas ir gerinti švietimo kokybę visoje Lietuvoje.

Šiandien, kai dirbtinis intelektas sugeba kurti įtikinamai atrodančius, bet visiškai išgalvotus mokslinius tyrimus, o klaidingi medicinos patarimai gali kainuoti tūkstančių žmonių gyvybes – mokslinės priežiūros iniciatyvos tampa ne prabanga, o būtinybe.

Europos Komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai steigti Lietuvoje. Tikimasi, kas ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus.

Lietuvos mokyklos žengia didelį žingsnį švietime, prisijungdamos prie iniciatyvos „AI karta“, kuri suteikia pažangiausius dirbtinio intelekto (DI) įrankius Lietuvos mokykloms. Iki spalio 7 d. dalyvauti iniciatyvoje užsiregistravo daugiau nei 250 mokyklų – iš viso tai daugiau nei 40 000 moksleivių ir 500 mokytojų.

KTU, skatindamas moksleivių smalsumą, siekdamas pakeisti jų požiūrį į mokslo temas ir ruošdamas ateities lyderius, organizuoja 5-ąjį KTU Vaikų universiteto sezoną. Šis edukacinis projektas skirtas 6–9 klasių moksleiviams.

Siekiant skatinti rimtųjų žaidimų naudojimą švietime, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su akademiniais partneriais iš aštuonių Ispanijos, Italijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Albanijos bei Tuniso universitetų vykdo „Erasmus+“ aukštojo mokslo gebėjimų stiprinimo projektą „EduGame“.

Ar esate atsidūrę situacijoje, kai su bendrakursiu vienodai atsakėte į klausimus, tačiau gavote skirtingus įvertinimus? O gal teko patirti, kad jūs ir kolega turite tokias pačias žinias bei gebėjimus, bet geresnį darbo pasiūlymą gauna jis – vien todėl, kad savo gyvenimo aprašyme (CV) gebėjo įtikinamiau pristatyti stipriąsias puses?

KTU mokslininkai vykdo du ambicingus nacionalinio ir tarptautinio lygmens projektus, kurių abiejų tikslas – sukurti saugesnes, ilgaamžiškesnes ir aplinkai draugiškesnes daugiafunkces medžiagas lėktuvų, naujos kartos automobilių ar vėjo jėgainių konstrukcijoms.

Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ toliau auga ir plečia savo veiklą, siekdamas įgyvendinti misiją – padėti vyresnio amžiaus žmonėms atrasti skaitmeninį pasaulį. 2024 m. mokymuose dalyvavo apie 1500 senjorų, o šiemet projekto dalyvių skaičius išaugo net dešimt kartų – jau viršijo 15 tūkstančių.

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame Jūsų mylimo žmogaus balsas, vaiko juokas ar paukščių čiulbėjimas lieka už tylos sienos? Su tuo kasdien susiduria tūkstančiai žmonių Lietuvoje, gyvenančių su klausos sutrikimais.

Rugsėjį Tauragėje ir Kėdainiuose, o spalį Jonavoje duris atveria trys pirmieji „Airtech“ bepiločių orlaivių metodiniai centrai. Planuojama, kad jau šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių. Iki 2028 m. Lietuvoje veiks iš viso 9 tokie centrai ir bus apmokyta 7000 vaikų ir 1700 suaugusiųjų.

Siekdama didinti valstybės kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą, Krašto apsaugos ministerija pradeda plačią komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!”. Jos metu gyventojus įvairiais būdais pasieks informacija, kaip apsisaugoti susidūrus su sukčiais.

Klaipėdos universiteto mokslininkai žengia naują žingsnį maudyklų vandens kokybės vertinime – kuria realaus laiko rizikos analizės sistemas, taiko pažangias molekulines technologijas ir dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus.

„SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas iš keturių stiprių šalies universitetų – KTU, VDU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto – bendradarbiaujant su pažangiais partneriais iš Vokietijos ir Suomijos.

KTU mokslininkų atlikta 246 šalies mokyklų vadovų apklausa ir tyrimas rodo, kad mokyklos supranta moksleivių pasiekimų stebėsenos svarbą, tačiau daro tai fragmentiškai dėl objektyvių priežasčių. Tai gali trukdyti personalizuojant ugdymą ir efektyvinant mokytojų darbą.