Lietuvoje sparčiai vystant aukštųjų technologijų sektorių, kartu auga ir nauja tyrėjų karta. Visgi jų augimui vien modernių laboratorijų neužtenka – KTU ekspertai akcentuoja, kad pradedančiųjų mokslininkų įsitraukimas į tyrimus turi būti užtikrinamas ne tik suteikiant modernią infrastruktūrą, bet ir aiškias karjeros bei kompetencijų stiprinimo galimybes.

Socialinių medijų portalai, parduotuvių tinklalapiai, žaidimų portalai kasdien teikia skaitmenines paslaugas milijonams suaugusiųjų bei vaikų. Tokių portalų paslaugomis besinaudojantys vartotojai (ypač vaikai) dažnai tampa pažeidžiami skaitmeninėje erdvėje dėl nepakankamai užtikrinamos asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, žodžio laisvės, kenksmingo poveikio fizinei ir psichinei sveikatai bei priklausomybės nuo platformos turinio rizikos.

„Vilnius Tech“ Lietuvos jūreivystės akademijos teritorijoje buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, žyminti naujo Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centro statybų pradžią. I. Kanto gatvėje iškilsiantis 1500 kv. m ploto pastatas taps pirmuoju tokio tipo, infrastruktūros ir galimybių objektu visoje Lietuvoje, kur susitiks jūra, mokslas ir inovacijos.

Dirbtinis intelektas (AI) per pastaruosius kelerius metus tapo viena dažniausiai minimų technologijų pasaulyje ir žmogaus kasdienybės dalimi – nematomu pagalbininku, padedančiu sutaupyti laiko ir pastangų. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina suprasti, kaip dirbtinis intelektas veikia ir kaip jį naudoti darbe, moksluose ar asmeniniame gyvenime.

Lietuvoje startuoja nauja 9–12 klasių moksleiviams skirta verslumo ugdymo iniciatyva – dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa. Tai pirmoji tokia programa Lietuvoje, skirta jaunimui, siekiančiam praktiškai išbandyti DI technologijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms problemoms spręsti.

Kauno technologijos universitetas (KTU), vienas iš Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) steigėjų, pradeda vykdyti nacionalines pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas stiprinti pedagogų profesines kompetencijas ir gerinti švietimo kokybę visoje Lietuvoje.

Šiandien, kai dirbtinis intelektas sugeba kurti įtikinamai atrodančius, bet visiškai išgalvotus mokslinius tyrimus, o klaidingi medicinos patarimai gali kainuoti tūkstančių žmonių gyvybes – mokslinės priežiūros iniciatyvos tampa ne prabanga, o būtinybe.

Europos Komisija skyrė finansavimą LitAI – dirbtinio intelekto gamyklai steigti Lietuvoje. Tikimasi, kas ji taps nacionaliniu kompetencijų ir technologijų centru, sutelksiančiu pažangią skaičiavimo infrastruktūrą, prieigą prie duomenų, mokslinius tyrimus ir aukštos kvalifikacijos specialistus.

Lietuvos mokyklos žengia didelį žingsnį švietime, prisijungdamos prie iniciatyvos „AI karta“, kuri suteikia pažangiausius dirbtinio intelekto (DI) įrankius Lietuvos mokykloms. Iki spalio 7 d. dalyvauti iniciatyvoje užsiregistravo daugiau nei 250 mokyklų – iš viso tai daugiau nei 40 000 moksleivių ir 500 mokytojų.

KTU, skatindamas moksleivių smalsumą, siekdamas pakeisti jų požiūrį į mokslo temas ir ruošdamas ateities lyderius, organizuoja 5-ąjį KTU Vaikų universiteto sezoną. Šis edukacinis projektas skirtas 6–9 klasių moksleiviams.

Siekiant skatinti rimtųjų žaidimų naudojimą švietime, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su akademiniais partneriais iš aštuonių Ispanijos, Italijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Albanijos bei Tuniso universitetų vykdo „Erasmus+“ aukštojo mokslo gebėjimų stiprinimo projektą „EduGame“.

Ar esate atsidūrę situacijoje, kai su bendrakursiu vienodai atsakėte į klausimus, tačiau gavote skirtingus įvertinimus? O gal teko patirti, kad jūs ir kolega turite tokias pačias žinias bei gebėjimus, bet geresnį darbo pasiūlymą gauna jis – vien todėl, kad savo gyvenimo aprašyme (CV) gebėjo įtikinamiau pristatyti stipriąsias puses?

KTU mokslininkai vykdo du ambicingus nacionalinio ir tarptautinio lygmens projektus, kurių abiejų tikslas – sukurti saugesnes, ilgaamžiškesnes ir aplinkai draugiškesnes daugiafunkces medžiagas lėktuvų, naujos kartos automobilių ar vėjo jėgainių konstrukcijoms.

Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ toliau auga ir plečia savo veiklą, siekdamas įgyvendinti misiją – padėti vyresnio amžiaus žmonėms atrasti skaitmeninį pasaulį. 2024 m. mokymuose dalyvavo apie 1500 senjorų, o šiemet projekto dalyvių skaičius išaugo net dešimt kartų – jau viršijo 15 tūkstančių.

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame Jūsų mylimo žmogaus balsas, vaiko juokas ar paukščių čiulbėjimas lieka už tylos sienos? Su tuo kasdien susiduria tūkstančiai žmonių Lietuvoje, gyvenančių su klausos sutrikimais.