ESO per šiuos metus miškingose vietovėse kabelinėmis pakeis 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per šiuos metus miškingose vietovėse kabelinėmis pakeis 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų. Energetikos ministerijos iniciatyva tris kartus paspartinus kabeliavimo tempą, jau artimiausiu metu patikimesnis elektros energijos tiekimas bus užtikrintas ketvirčiui milijono ESO klientų.
„Sprendimas reikšmingai spartinti elektros energijos tinklo kabeliavimą yra kryptingas valstybės atsakas į aštrėjančias rizikas, kurias kelia tiek klimato kaitos veiksniai, tiek augantis kritinės energetikos infrastruktūros apkrovimas. Investuodami į oro linijų keitimą kabelinėmis, didiname tinklo patikimumą, tiekimo saugumą ir stipriname visos energetikos sistemos atsparumą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Šios investicijos, skirtos kabeliavimui miškuose, yra didžiausios per pastaruosius kelerius metus. Iki 2028 m. modernizuosime didelę dalį tinklo, kuris yra labiausiai pažeidžiamas ir kuriame fiksuojama apie 80 proc. visų elektros tiekimo atjungimų. Miškingose teritorijose nusidriekusios oro linijos yra pažeidžiamiausia tinklo grandis, todėl jų keitimas kabelinėmis leidžia reikšmingai sumažinti stichijų poveikį tiek gyventojams, tiek verslui“, – pažymi ESO vadovas Renaldas Radvila.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas ir ESO vadovas R. Radvila penktadienį lankėsi Vilniaus rajone, Lindiniškėse, kur kartu su Vilniaus rajono meru Robertu Duchnevičiumi apžiūrėjo 2025 m. įgyvendintą projektą – rekonstruotą 10 kV oro liniją, einančią iš Riešės transformatorių pastotės.
„Savivaldybei svarbiausia – čia gyvenančių žmonių gerovė ir palankios sąlygos verslo plėtrai. Elektros linijos rekonstrukcija Lindiniškėse ir kitose rajono vietovėse visų pirma reiškia stabilesnį elektros tiekimą gyventojams ir patikimas sąlygas verslo veiklai. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie projektai didina vietovių patrauklumą ir leidžia planuoti plėtrą, turint tvirtesnį infrastruktūros pagrindą“, – sako Vilniaus rajono meras R. Duchnevič.
Šių metų planas: 700 kilometrų kabelinių linijų miškuose
Iš viso 2026 m. ESO planuoja miškingose vietovėse po žeme perkelti 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. 2025 m., įgyvendinant kabeliavimo projektus, po žeme nutiesta 367 kilometrai linijų – tai užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą 70 tūkst. klientų.
„Praėjusių metų kabeliavimo planai įgyvendinti 100 proc. Įgyvendinant šių metų tikslus, 286 kilometrų ruožuose darbai jau vyksta, dėl beveik 130 kilometrų linijų vykdomi pirkimai, dar apie 200 kilometrų – projektuojama, likusiai daliai rengiamos užduotys. Užtikrinus numatytą finansavimą, darbai bus įgyvendinti laiku, o tinklo patikimumas miškingose vietovėse reikšmingai padidės“, – sako ESO vadovas R. Radvila.
Energetikos ministerijos iniciatyva Vyriausybei priėmus sprendimą tris kartus paspartinti elektros energijos tinklo kabeliavimą, iki 2028 m. miškingose vietovėse iš viso bus sukabeliuota 2 tūkst. kilometrų oro linijų. Bendra darbų vertė siekia 160 mln. eurų – dalis finansuojama pagal ESO investicinį planą, likusi dalis būtų finansuojama iš ES fondų ir Klimato kaitos programos lėšų. Šie skirtingi finansavimo šaltiniai užtikrins optimalų ESO finansinį indėlį, neperkeliant papildomos finansinės naštos elektros energijos vartotojams.
ESO penktadienį pristatė oro linijų miškuose kabeliavimo žemėlapį – jame numatyti visi iki šiol suplanuoti 2026–2028 m. kabeliavimo darbai, todėl tiek gyventojai, tiek verslas, tiek savivaldybės gali susipažinti su konkrečių kabeliavimo projektų statusu ir jų eiga.
Žemėlapyje pažymėtos elektros oro linijos, kurias planuojama sukabeliuoti, arba darbai jau vykdomi, įvardinta projektų būsena, numatomi arba faktiniai jų įgyvendinimo metai.
Prioritetas – linijoms su daugiausiai paveiktų klientų
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, ESO vadovas R. Radvila bei Vilniaus rajono meras R. Duchnevič penktadienį miškingoje vietovėje esančiame Lindiniškių kaime apžiūrėjo pernai sukabeliuotą iš Riešės transformatorių pastotės einančios 10 kV įtampos linijos atkarpą. 2024 m. liepos pabaigoje Lietuvą nusiaubus didžiulei audrai, vėjo verčiamų medžių nutraukti laidai šioje teritorijoje be elektros paliko beveik 1,4 tūkst. ESO klientų.
„Pagrindinis faktorius, pagal kurį atrenkamos linijos kabeliavimui – paveiktų klientų skaičius. Mūsų apžiūrėto sukabeliuoto ruožo ilgis – 760 metrų, bet dėl didelio gyventojų skaičiaus nutraukus šią liniją be elektros buvo likę beveik 1,4 tūkst. klientų. Investavome beveik 43 tūkst. eurų, kad ši atkarpa būtų nutiesta po žeme, o žmonės, čia veikiantis verslas daugiau nepatirtų žalos dėl stichijos padarinių tinklui“, – sako ESO vadovas.
Įgyvendinus projektą, kokybiškas elektros tiekimas užtikrintas Mažosios Riešės ir Lindiniškių kaimų gyventojams, taip pat daliai Bendorių ir Žemųjų Rusokų kaimų gyventojų.
Iš viso Vilniaus rajone miškingose vietovėse planuojama sukabeliuoti 129 kilometrus oro linijų, šiuo metu jau sukabeliuota beveik 17 kilometrų.
Šiuo metu dėl į požemines pakeistų oro linijų pagerėjusią energijos tiekimo kokybę jau gali jausti apie 8 tūkst. Vilniaus rajono klientų. Įgyvendinus visus darbus, teigiamą poveikį pajus daugiau nei 40 tūkst. čia prijungtų vartotojų.
ESO duomenimis, 2023–2025 metais šie kabeliuojami oro linijų ruožai dėl lūžtančios augmenijos buvo atsijungę 155 kartus. Viena iš kabeliuojamų linijų buvo atsijungusi net 12 kartų. Į šių linijų kabeliavimą ESO kartu su papildomais finansavimo šaltiniais iš ES fondų ir Klimato kaitos programos lėšų investuos apie 10 mln. eurų.
Kabelinio tinklo nauda: nuo atsparumo iki gamtos apsaugos
Oro linijų keitimas kabelinėmis ne tik didina tinklo patikimumą ir atsparumą stichijoms, bet yra reikšmingas ir klimato kaitos kontekste – mažina eksploatavimo kaštus bei poveikį aplinkai.
„Kartu su didesniu patikimumu pasiekiame ir ilgalaikę naudą aplinkai – kabelinis tinklas reiškia siauresnes apsaugos zonas, mažesnę intervenciją į gamtą ir daugiau erdvės miškams“, – pažymi R. Radvila.
Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimas sudarytų galimybes miško plėtrai grąžinti apie 3,9 tūkst. hektarų ploto.
ESO skaičiavimais, 2025 m. 367 kilometrus oro linijų pakeitus kabelinėmis, CO₂ emisijos sumažėjo daugiau kaip 344 tūkst. tonų. Įgyvendinus visus kabeliavimo projektus iki 2028 m., emisijų sumažėjimas pasieks apie 1,8 mln. tonų.
ESO prižiūri daugiau kaip 132 tūkst. kilometrų elektros tinklo visoje šalyje. Šiuo metu apie 62 proc. tinklo sudaro oro linijos, beveik 38 proc. – kabelinės, o miškuose esančių 10 kV linijų kabelinė dalis sudaro apie 48 proc.
„ESO“ informacija
