Kauno technologijos universiteto tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ šių metų pavasarį atidarytoje Lustų akademijoje skinami pirmieji mokslo vaisiai – studentams sėkmingai pavyko sukurti puslaidininkinę sistemą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ šių metų pavasarį atidarytoje Lustų akademijoje skinami pirmieji mokslo vaisiai – studentams sėkmingai pavyko sukurti puslaidininkinę sistemą.
Į lustų projektavimą pasinėrę KTU magistrantai – Aidas Astrauskas, Benas Česnauskas ir Tomas Bakšys – džiaugiasi bendru komandos pasiekimu ir jau galvoja apie ateities projektus.
Vos per mėnesį KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) magistrantai suprojektavo lustą, kurio gamybą realizavo partneriai iš Leibnico inovatyvios mikroelektronikos instituto (IHP) Vokietijoje.
Ši užmegzta partnerystė suteikė KTU studentams unikalią galimybę dirbti su pažangiausiais atvirojo kodo mikroschemų projektavimo ir simuliacijos įrankiais, naudojant „IHP OpenPDK“ modulius.
Tomas Bakšys, Benas Česnauskas, Aidas Astrauskas. KTU nuotr.
Nuo idėjos iki įgyvendinimo
„Lustų technologijos – bene sudėtingiausia sritis, kurioje gali dirbti inžinierius. Šis projektas leido mums pereiti visą projektavimo grandinę – nuo schemos iki realaus gaminio. Lietuvoje su tokiais atvirojo kodo įrankiais dirbome turbūt pirmieji. Nors daug laiko neturėjome, greitai išmokome jais naudotis, per mėnesį suprojektavome, atidavėme gamybai ir jau turime rezultatą“, – pasakoja komandos nariai.
KTU „M-Lab“ infrastruktūra Lustų akademijos nariams leidžia kurti nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingiausių lustų, juos realizuoti kaip prototipus ar paruošti gamybai. Čia studentai gali įvaldyti skirtingas lustų projektavimo technologijas iš pasaulinės rinkos lyderių.
„Šią sukurtą sistemą bus galima panaudoti ne tik bandymams, bet ir realiems TiFEC kuriamiems produktams. Dėl pasiekto miniatiūrizavimo lygio ją bus galima pritaikyti ir sudėtingose sistemose. Atsiveria labai daug naujų galimybių“, – neabejoja kūrėjų komanda.
Siekiant patikrinti studentų sukurtų lustų parametrus, jie toliau bus testuojami KTU „M-Lab“ įsikūrusiame prototipavimo bei testavimo centre – „Proto Lab“, kurio komandos patirties semiasi ne tik lietuviškose, bet ir tarptautinėse įmonėse.
„Lustai yra labai maži. Išmatuoti juos, neiškraipant jų parametrų, yra sudėtinga. Tam irgi reikia turėti žinių, tinkamą įrangą. Išmatavę švariajame kambaryje, galėsime palyginti juos su modeliavimo rezultatais“, – aiškina projekto inžinieriai, jau turintys planų ateičiai – kurti keitiklius.
KTU nuotr.
„Proto Lab“ komandos dirba tarptautinėse įmonėse, o sukauptą patirtį sėkmingai perduoda mūsų šalies mokslininkams ir pramonės atstovams.
Neatsilieka ir visa KTU TiFEC komanda – ji nuolat tobulina savo kompetencijas mokymuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Paskutiniame KTU vykusiame seminare partneriai iš IHP pasidalijo naujausiomis lustų projektavimo ir kitomis technologinėmis žiniomis.
TiFEC tyrėjai neseniai „RISC-V“ platformoje suprojektavo procesorių, kuris jau perduotas gamybai.
Vertinga tarptautinė patirtis
KTU Elektros ir elektronikos (EEF) fakulteto inžinierė ir TiFEC projekto ekspertė dr. Agata Romanova Dresdene neseniai dalyvavo „Taivano – Europos Lustų inovacijų forume“. Pagrindiniams pramonės, valdžios ir akademinės bendruomenės atstovams iš Taivano ir Europos čia pristatytos naujausios puslaidininkių technologijų tendencijos ir galimos bendradarbiavimo kryptys.
Dr. A. Romanova forume taip pat susitiko su Taivano puslaidininkių tyrimų instituto generaliniu direktoriumi Chien-Nan Liu, su kuriuo aptarė KTU ir Taivano mokslininkų bendrų projektų perspektyvas.
Dresdene šiuo metu kyla jungtinis Taivano lustų gamybos milžinės „TSMC“, „Bosch“, „Infineon“ ir „NXP“ projektas – puslaidininkių gamykla, kuri turėtų ženkliai prisidėti prie Europos technologijų pramonės augimo. Bendra projekto vertė – per 15 mlrd. eurų.
„Vokietija šiandien tampa vienu svarbiausių puslaidininkių gamybos centru visoje Europoje. Bendrosios įmonės „ESMC“ Dresdene statoma puslaidininkių gamykla neabejotinai bus didžiulis postūmis ne tik siekiant išvengti tiekimo grandinės trikdžių, bet ir įgyvendinti Europos lustų aktą – iki 2030-ųjų padvigubinti lustų gamybą Europoje“, – pabrėžia KTU EEF dekanas prof. Mindaugas Žilys.
Tikimasi, kad šios „ESMC“ gamyklos įsikūrimas regione, arčiau Lietuvos, kartu su užmegztomis tarptautinėmis partnerystėmis sustiprins ir mūsų šalies puslaidininkių kompetencijų ekosistemą bei padės Lietuvai siekti ambicijos tapti viena iš Europos puslaidininkių technologijų inovacijų lyderių.
Investicija į ateitį
KTU nuotr.
Augant puslaidininkių ekspertų poreikiui, KTU ir toliau investuoja į lustų technologijų srities specialistus.
Jau sausį universitete startuoja naujoji Talentų akademijos programa – „SKILLed ChipTech“, kurioje bendradarbiaujant su Lustų akademija studentai galės įgyti reikiamų kompetencijų lustų gamybos ir diegimo srityje.
Specializuotos programos dalyviai ne tik gaus visapusišką ugdymą ir finansines paskatas, bet ir galės realizuoti save bendraujant su įmonių atstovais, dalyvaujant projektuose, hakatonuose, mokymuose ir leidžiant laiką su bendraminčiais.
„Lustų technologijas išmanančių specialistų trūksta jau dabar. Norėdami užtikrinti tvarią šalies puslaidininkių ekosistemą, turime ne tik kelti specialistų kompetencijas, bet ir ugdyti jaunuosius mokslininkus, kurie prisidėtų prie sėkmingo lustų pramonės vystymosi Lietuvoje“, – teigia prof. M. Žilys.
