Elektronika.lt
 2022 m. lapkričio 30 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 - Elektronika, automatika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Organizaciniai
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 30 d. 12:41
Lietuva Sakartvele ir Armėnijoje baigė 4 projektus, skirtus mažinti šiltnamio dujų kiekį – investuota 979 mln. eurų
Lapkričio 30 d. 10:50
Saugumo rizikų mažinimas 2023 metais: debesijai teks kertinis vaidmuo
Lapkričio 30 d. 08:45
Lietuvoje pasirodė išmanusis laikrodis, kuris matuoja kraujo spaudimą
Lapkričio 29 d. 20:23
4 patarimai, kaip susikurti „LinkedIn“ paskyrą, kuri padės rasti norimą darbą
Lapkričio 29 d. 18:30
Pirmasis E. Musko mėnuo prie „Twitter“ vairo: atleidimų banga, ultimatumai ir vargai su mėlynomis varnelėmis
Lapkričio 29 d. 16:51
Taupu ir saugu: kokį Kalėdų apšvietimą rinktis?
Lapkričio 29 d. 14:29
Juodžiausias Fermi paradokso aiškinimas: Visata „tyli“, nes vos tik civilizacija „prabyla“, ji greitai virsta „mirusia“
Lapkričio 29 d. 12:11
Klestinčios e. parduotuvės ABC: kaip sukurti sėkmingą e. prekybos verslą?
Lapkričio 29 d. 10:26
Vėjo energetikos specialistai: Lietuva galėtų tapti antruoju Kuveitu, jei įgyvendintų vieną sąlygą
Lapkričio 29 d. 08:26
Praradote įrenginį su svarbiais duomenimis? Ekspertas pataria, kokius žingsnius privalote atlikti
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS22 Mapy
Farming Simulator 19 mody, FS22 Tractor, FS22 Mods
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
FS22 Map mods
Farming simulator 22 mods, FS22 Harvesters, FS22 Seasons
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
Tėvystės gidai
2 mėnesių kūdikis,
6 mėnesių kūdikis,
8 mėnesių kūdikis
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Vykdomi projektai » Elektronika, automatika Dalintis | Spausdinti

Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį

Publikuota: 2022-06-03 14:25
Tematika: Elektronika, automatika
Vykdytojai: Profesionalai
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas spaudai

Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos Baltojoje jūroje įveistos žuvys greitai tapo invazine rūšimi, žalinga kitiems jūros organizmams. Skandinavijos organizacijos kartu su technologijų bendrove „Huawei“ sukūrė sistemą, padėsiančią sustabdyti nepageidaujamų rūšių invaziją ir išsaugoti atlantines lašišas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje Skandinavijos šalyje pasireiškia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir žmogaus poveikis aplinkai.

Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos Baltojoje jūroje įveistos žuvys greitai tapo invazine rūšimi, žalinga kitiems jūros organizmams. Skandinavijos organizacijos kartu su technologijų bendrove „Huawei“ sukūrė sistemą, padėsiančią sustabdyti nepageidaujamų rūšių invaziją ir išsaugoti atlantines lašišas, rašoma pranešime spaudai.

Invazinė grėsmė

Invazinės rūšys – tai viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo grėsmių, kurią kelia į ekosistemą tikslingai ar atsitiktinai patekęs svetimas augalas, gyvūnas, mikrobas ar kitas gyvas organizmas. Invaziniai organizmai gali įvairiais būdais pakenkti vietos ekosistemoms ir ekonomikai, pavyzdžiui, sukelia ligas, naikina kultūrinius augalus ir negrįžtamai sutrikdo gamtos pusiausvyrą.

Į Baltąją jūrą įplaukusios kuprės pasiekė Norvegijos Finmarko pakrantę, o netrukus – ir pietinę Norvegijos pakrantę. Kuprės, jau įtrauktos į vyriausybės juodąjį sąrašą, tiek išplito, kad gali išnaikinti atlantines lašišas ir kitas laukines žuvis.

Su vietinėmis rūšimis kuprės konkuruoja dviem būdais: mityba ir nerštavietėmis. Ši rūšis stipri konkurencinėje kovoje: kuprės minta tuo pačiu maistu kaip ir jų atlantinės giminaitės, yra agresyvios ir itin vislios.

Dėl 24 mėnesių dauginimosi ciklo kuprių įspūdingai padaugėjo – 2017 metais žvejai sugavo 3528 šios rūšies žuvis, 2019 metais jų skaičius išaugo iki 5308, o 2021-aisiais buvo daugiau nei 13 tūkst. Vandens telkinyje didėjant lašišų skaičiui, daugėja ir negyvų, yrančių žuvų, todėl vandenyje mažėja deguonies koncentracija, nyksta upių organizmai ir gali atsirasti ilgalaikių vietos ekosistemos pokyčių.

Pavyzdžiui, daugėja neršiančiomis ir gaištančiomis žuvimis mintančių maitėdų ir kenkėjų, t. y. audinių, ūdrų, lapių, paukščių. Be didėjančios grėsmės biologinei įvairovei, įsibrovėliai atneša svetimas ligas, pavojingas laukinių ir ūkiuose auginamų žuvų ištekliams.

Grėsmę nykstantiems laukinių žuvų ištekliams dar didina ir pabėgusios ūkiuose auginamos lašišos, konkuruojančios su laukinėmis giminaitėmis. Laukinės žuvys genetiškai įvairesnės už ūkiuose auginamas, todėl joms kryžminantis silpsta laukinės rūšies genofondas, o ilgainiui rūšis išnyksta. Norint išsaugoti atlantines lašišas, būtina veiksmingai kovoti su invazinėmis rūšimis.

Išmanūs žvejybos sprendimai

Dabartiniai metodai, taikomi atlantinių lašišų ištekliams Norvegijos upėse apsaugoti, yra imlūs darbui ir daugiausia pagrįsti savanoriška veikla. Todėl sunku stebėti ir kiekybiškai įvertinti grėsmę. Technologijų pažanga padėjo rasti naują sprendimą – tai tiesioginės povandeninės stebėsenos ir rūšiavimo sistema, kurioje naudojamos vaizdo įrašymo ir dirbtinio intelekto technologijos.

Ši priemonė gali padėti net iki 90 proc. sumažinti rankų darbą. 2021 metų liepos mėnesį Norvegijoje Berlevogo (Berlevåg) žvejų gyvenvietėje pradėtas bandomasis projektas. Pirmajame etape buvo stebimos ir skaičiuojamos įvairios žuvų rūšys, o antrajame įdiegta žuvų rūšiavimo ir skirstymo sistema, automatiškai neleidžianti kuprėms plaukti prieš srovę.

Gauti duomenys gali padėti atskleisti tikslius migracijos elgsenos modelius, registruoti įvairias žuvų rūšis, pateikti išsamius rodiklius kitiems tyrimams ir išvengti perteklinės žvejybos. Šis bandomasis projektas – tai Šiaurės šalyse didžiausios privačios dirbtinio intelekto laboratorijos „Silo AI“, medžiotojų ir meškeriotojų asociacijos „Berlevag JFF“, atliekančios itin svarbų vaidmenį saugant vietos ekosistemą, ir technologijų įmonės „Huawei“ partnerystės rezultatas.

Panašios stebėsenos technologijos, skirtos grėsmių augalams ir laukiniams gyvūnams tirti bei užkardyti, jau pakeitė situaciją visame pasaulyje. Partnerystė derinant technologijas, vietinę patirtį ir pažangius, pagal poreikius pritaikytus sprendimus leidžia tikėtis pastebimų palankių rezultatų ir Norvegijoje.

„Nuo 1970 metų gėlavandenių migruojančių žuvų populiacijos pasaulyje vidutiniškai sumažėjo 76 proc., o Europoje – net 93 proc. Lašišos, europiniai upiniai unguriai, upėtakiai, žiobriai ir kitos migruojančios žuvys nyksta dėl įvairių žmogaus sukeltų veiksnių, tokių kaip perteklinė žvejyba, tarša, migracijos kelius ir nerštavietes užtveriančios kliūtys ir invazinių rūšių poveikis vandens ekosistemoms.

Technologijos gali padėti atsakingai valdyti gamtos išteklius, teikti duomenis, reikalingus žuvų populiacijų būklei, gyvenimo ciklui ir žvejybai stebėti, ieškoti būdų, kaip atkurti biologinę įvairovę. Šiuo metu taip pat pastebime aktyvų visuomenės susidomėjimą žiniomis apie žuvų gyvenimo ciklus Baltijos šalyse“, – pasakoja Pasaulio gamtos fondo atstovė Elza Ozoliņa.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Mobizona.lt – telefonų dėklai, apsauginiai stiklai, dalys

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2022 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama