Elektronika.lt
 2024 m. kovo 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 - Elektronika, automatika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Organizaciniai
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
Kovo 27 d. 10:37
KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijos
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Vykdomi projektai » Elektronika, automatika Dalintis | Spausdinti

Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį

Publikuota: 2022-06-03 14:25
Tematika: Elektronika, automatika
Vykdytojai: Profesionalai
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt / Pranešimas spaudai

Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos Baltojoje jūroje įveistos žuvys greitai tapo invazine rūšimi, žalinga kitiems jūros organizmams. Skandinavijos organizacijos kartu su technologijų bendrove „Huawei“ sukūrė sistemą, padėsiančią sustabdyti nepageidaujamų rūšių invaziją ir išsaugoti atlantines lašišas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Norvegija išsiskiria pavyzdingais tvarumo rodikliais ir yra įtraukta į pasaulio žaliausių šalių dešimtuką pagal aplinkosaugos indeksą. Nepaisant to ir šioje Skandinavijos šalyje pasireiškia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir žmogaus poveikis aplinkai.

Atlantinių lašišų apsauga – kaip technologijos padeda išsaugoti šią rūšį
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Senai Norvegijos atlantinių lašišų žvejybos tradicijai, kuri neatsiejama nuo šalies kultūros, kelia grėsmę jų giminaitės kuprės – šios 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje Rusijos Baltojoje jūroje įveistos žuvys greitai tapo invazine rūšimi, žalinga kitiems jūros organizmams. Skandinavijos organizacijos kartu su technologijų bendrove „Huawei“ sukūrė sistemą, padėsiančią sustabdyti nepageidaujamų rūšių invaziją ir išsaugoti atlantines lašišas, rašoma pranešime spaudai.

Invazinė grėsmė

Invazinės rūšys – tai viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo grėsmių, kurią kelia į ekosistemą tikslingai ar atsitiktinai patekęs svetimas augalas, gyvūnas, mikrobas ar kitas gyvas organizmas. Invaziniai organizmai gali įvairiais būdais pakenkti vietos ekosistemoms ir ekonomikai, pavyzdžiui, sukelia ligas, naikina kultūrinius augalus ir negrįžtamai sutrikdo gamtos pusiausvyrą.

Į Baltąją jūrą įplaukusios kuprės pasiekė Norvegijos Finmarko pakrantę, o netrukus – ir pietinę Norvegijos pakrantę. Kuprės, jau įtrauktos į vyriausybės juodąjį sąrašą, tiek išplito, kad gali išnaikinti atlantines lašišas ir kitas laukines žuvis.

Su vietinėmis rūšimis kuprės konkuruoja dviem būdais: mityba ir nerštavietėmis. Ši rūšis stipri konkurencinėje kovoje: kuprės minta tuo pačiu maistu kaip ir jų atlantinės giminaitės, yra agresyvios ir itin vislios.

Dėl 24 mėnesių dauginimosi ciklo kuprių įspūdingai padaugėjo – 2017 metais žvejai sugavo 3528 šios rūšies žuvis, 2019 metais jų skaičius išaugo iki 5308, o 2021-aisiais buvo daugiau nei 13 tūkst. Vandens telkinyje didėjant lašišų skaičiui, daugėja ir negyvų, yrančių žuvų, todėl vandenyje mažėja deguonies koncentracija, nyksta upių organizmai ir gali atsirasti ilgalaikių vietos ekosistemos pokyčių.

Pavyzdžiui, daugėja neršiančiomis ir gaištančiomis žuvimis mintančių maitėdų ir kenkėjų, t. y. audinių, ūdrų, lapių, paukščių. Be didėjančios grėsmės biologinei įvairovei, įsibrovėliai atneša svetimas ligas, pavojingas laukinių ir ūkiuose auginamų žuvų ištekliams.

Grėsmę nykstantiems laukinių žuvų ištekliams dar didina ir pabėgusios ūkiuose auginamos lašišos, konkuruojančios su laukinėmis giminaitėmis. Laukinės žuvys genetiškai įvairesnės už ūkiuose auginamas, todėl joms kryžminantis silpsta laukinės rūšies genofondas, o ilgainiui rūšis išnyksta. Norint išsaugoti atlantines lašišas, būtina veiksmingai kovoti su invazinėmis rūšimis.

Išmanūs žvejybos sprendimai

Dabartiniai metodai, taikomi atlantinių lašišų ištekliams Norvegijos upėse apsaugoti, yra imlūs darbui ir daugiausia pagrįsti savanoriška veikla. Todėl sunku stebėti ir kiekybiškai įvertinti grėsmę. Technologijų pažanga padėjo rasti naują sprendimą – tai tiesioginės povandeninės stebėsenos ir rūšiavimo sistema, kurioje naudojamos vaizdo įrašymo ir dirbtinio intelekto technologijos.

Ši priemonė gali padėti net iki 90 proc. sumažinti rankų darbą. 2021 metų liepos mėnesį Norvegijoje Berlevogo (Berlevåg) žvejų gyvenvietėje pradėtas bandomasis projektas. Pirmajame etape buvo stebimos ir skaičiuojamos įvairios žuvų rūšys, o antrajame įdiegta žuvų rūšiavimo ir skirstymo sistema, automatiškai neleidžianti kuprėms plaukti prieš srovę.

Gauti duomenys gali padėti atskleisti tikslius migracijos elgsenos modelius, registruoti įvairias žuvų rūšis, pateikti išsamius rodiklius kitiems tyrimams ir išvengti perteklinės žvejybos. Šis bandomasis projektas – tai Šiaurės šalyse didžiausios privačios dirbtinio intelekto laboratorijos „Silo AI“, medžiotojų ir meškeriotojų asociacijos „Berlevag JFF“, atliekančios itin svarbų vaidmenį saugant vietos ekosistemą, ir technologijų įmonės „Huawei“ partnerystės rezultatas.

Panašios stebėsenos technologijos, skirtos grėsmių augalams ir laukiniams gyvūnams tirti bei užkardyti, jau pakeitė situaciją visame pasaulyje. Partnerystė derinant technologijas, vietinę patirtį ir pažangius, pagal poreikius pritaikytus sprendimus leidžia tikėtis pastebimų palankių rezultatų ir Norvegijoje.

„Nuo 1970 metų gėlavandenių migruojančių žuvų populiacijos pasaulyje vidutiniškai sumažėjo 76 proc., o Europoje – net 93 proc. Lašišos, europiniai upiniai unguriai, upėtakiai, žiobriai ir kitos migruojančios žuvys nyksta dėl įvairių žmogaus sukeltų veiksnių, tokių kaip perteklinė žvejyba, tarša, migracijos kelius ir nerštavietes užtveriančios kliūtys ir invazinių rūšių poveikis vandens ekosistemoms.

Technologijos gali padėti atsakingai valdyti gamtos išteklius, teikti duomenis, reikalingus žuvų populiacijų būklei, gyvenimo ciklui ir žvejybai stebėti, ieškoti būdų, kaip atkurti biologinę įvairovę. Šiuo metu taip pat pastebime aktyvų visuomenės susidomėjimą žiniomis apie žuvų gyvenimo ciklus Baltijos šalyse“, – pasakoja Pasaulio gamtos fondo atstovė Elza Ozoliņa.


15min.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama