Naršymas internete tapo tokiu pat įprastu ir kasdienišku veiksmu kaip dantų valymas. Dažnai net negalvojame, kur mus nuneš spustelėta nuoroda arba kurdami slaptažodį šimtas pirmai elektroninės parduotuvės paskyrai einame lengviausiu keliu. Ekspertai pataria internete visuomet išlikti budriais, nes tai padeda užtikrinti jūsų duomenų saugumą.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Mantas Užupis, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ IT saugumo vadovas, dalinasi penkiomis taisyklėmis, kurios padės apsaugoti savo duomenis internetinėje erdvėje.
1. Saugiai „užrakinkite“ savo paskyras
Svarbiausia saugumo internete taisyklė – unikalus ir sudėtingas slaptažodis, sudarytas iš mažiausiai 10-12 simbolių. Kuriant slaptažodžius rekomenduojama naudoti frazes iš kelių nesusijusių žodžių – taip lengviau juos atsiminsite. Nepamirškite įterpti skaičių, specialiųjų ženklų ir didžiųjų raidžių. Taip pat nenaudokite tų pačių slaptažodžių jungiantis prie skirtingų paskyrų.
Ypatingai saugokite ir reguliariai atnaujinkite savo elektroninio pašto slaptažodį. Elektroniniame pašte yra ne tik daug jautrios asmeninės informacijos (nuotraukų, susirašinėjimų ir pan.), bet taip pat jis yra naudojamas pamirštų slaptažodžių atkūrimui. Todėl jei prarandate savo el. paštą, kartu galite prarasti ir visas paskyras, kuriose jis buvo naudotas.
Rekomenduojama visus slaptažodžius, ypač svarbiausių paskyrų, keisti reguliariai, pavyzdžiui, bent kartą per tris mėnesius. Labai svarbu sukurti visiškai naujus slaptažodžius, o ne pakeitus kelis simbolius panaudoti tą patį.
Valdyti savo slaptažodžius galite specialiomis slaptažodžių tvarkyklėmis, pavyzdžiui, „KeePass“ arba „Last Pass“. Jos saugos visus jūsų slaptažodžius, o paskyrų atrakinimui prireiks tik vieno slaptažodžio – visrakčio. Šį slaptažodį būtų geriausia pasikeisti kas mėnesį.
Taip pat, jungiantis prie paskyrų naudokite dviejų žingsnių autentifikavimą. Kiekvieną kartą prisijungę prie vienos iš savo paskyrų su nauju prietaisu, jūs iškart gausite pranešimą su prašymu patvirtinti savo tapatybę bei suvesti unikalų kodą. Tokią funkciją turi „Facebook“, „LinkedIn“, „Google“, „Apple“, „Microsoft“ ir kitos populiarios svetainės.
2. Apsaugokite savo įrenginius slaptažodžiais
Kiekvienas savo įrenginiuose turi privačių dokumentų, nuotraukų ir kitokios informacijos. Todėl svarbu ne tik apsaugoti save elektroninėje erdvėje, bet ir pasirūpinti savo įrenginių saugumu.
Pirmiausiai, pasirūpinkite, kad jūsų išmanieji – telefonas, planšetė, kompiuteris – būtų apsaugoti slaptažodžiu. Tokiu būdu praradus įrenginį jūsų duomenys bus sunkiau prieinami pašaliniams asmenims.
Kitas būtinas žingsnis – atsarginės dokumentų, informacijos ir nuotraukų kopijos. Taip apsidrausite, kad net jei ir prarastumėte ar sugadintumėte savo įrenginį, jūsų failai išliks saugūs. Kopijas išsaugokite keliais skirtingais formatais ir laikykite debesų saugyklose arba išoriniuose diskuose. Kopijų taip pat būtų geriau nelaikyti savo namuose.
3. Viešą „Wi-Fi“ keiskite į mobilųjį internetą
Vieši bevielio interneto tinklai laikomi vienais iš labiausiai pažeidžiamų ir nesaugių. Rekomenduojama nesinaudoti viešo interneto prieiga siunčiantis dokumentus, jungiantis prie asmeninių paskyrų ir atliekant bankines operacijas.
Jei jums tikrai būtina prisijungti prie asmeninių paskyrų ar elektroninės bankininkystės čia ir dabar, tuomet pasinaudokite saugiu mobiliuoju internetu.
Taip pat keliaujant ar tiesiog laiką leidžiant mieste naudotis internetu galima prisijungus prie VPN (angl. „Virtual Private Network“) privataus tinklo. Jis užšifruoja duomenis ir saugiai juos perduoda tarp kompiuterio bei serverio. Vos už kelis eurus per mėnesį galite išbandyti patikimas „NordVPN“ arba „ExpressVPN“ paslaugas.
4. Neskubėkite pirkti internetu
Itin svarbu apie savo duomenų apsaugą galvoti ir apsiperkant internetu. Rinkitės tik gerai žinomas, patikimas parduotuves ir programėles, o jei interneto svetainė neatrodo patikimai – rizikuoti neverta.
Vienas iš būdų apsisaugoti perkant internetu naujoje parduotuvėje, jei nesate tikri dėl jos patikimumo – mokėkite ne jungdamiesi per ją, o darykite atskirą pavedimą prisijungę prie savo banko. Nors tai ir užtrunka ilgiau, bet išvengsite rizikos.
Taip pat galima elektroniniams pirkimams dedikuoti atskirą, su pagrindine nesusijusią debetinę kortelę. Tai gal ir ne toks patogus ir papildomas žingsnis, tačiau gali apsaugoti jūsų pinigus, jei kiltų įtarimų dėl nutekėjusių duomenų.
5. Atkreipkite dėmesį į svetainės adresą
Registruodamiesi naujose interneto svetainėse visuomet įsivertinkite, kurie duomenys yra tikrai būtini registracijai, o kurie yra pertekliniai ir neprivalomi. Prieš dalindamiesi jautria informacija įsitikinkite, kad puslapis yra patikimas.
Saugūs tinklapių adresai prasideda raidėmis „https“. „S“ raidė įrodo, kad svetainė turi specialų SSL (angl. „Secure Sockets Layer“) sertifikatą, kuris užtikrina kliento duomenų saugumą. Be to, suvedus svetainės pavadinimą naršyklėje, užduočių juostos kairiame kampe turėtų atsirasti spynelės simbolis. Jis garantuoja, kad svetainės savininkas turi patikimus saugumo partnerius ir ja naudotis yra saugu.
Savo asmeninių duomenų viešumą taip pat galite valdyti naršyklės ir konkrečių tinklapių bei socialinių tinklų nustatymuose. Nustatymų sutvarkymui ir slaptažodžių keitimui skirkite po 10-15 min. per savaitę – taip užtikrinsite savo duomenų saugumą.
Be to, svarbu sutvarkyti ne tik savo, bet ir savo vaikų privatumo nustatymus. Ypač socialiniuose tinkluose – „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“. Geriausia, kad vaiko publikuojamas turinys būtų ne viešas, o prieinamas tik jo draugams.
Paieška archyve
