Kibernetinis saugumas per pastaruosius metus pasikeitė greičiau nei dauguma vartotojų spėjo prisitaikyti. Jei anksčiau pavojus dažniausiai atrodė kaip virusas, šiandien vis dažniau tai – žinutė, skambutis ar net pažįstamai skambantis balsas. Naujausi 2026 m. kibernetinio saugumo vertinimai atskleidžia, kad dabartinių atakų sėkmę lemia visai ne pažeidžiamos sistemos, o sumaniai išnaudojamos žmogaus reakcijos: polinkis skubėti ir patiklumas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tai patvirtina Pasaulio ekonomikos forumo 2026 metų sausio mėnesio kibernetinio saugumo ataskaita. Tyrimas rodo, kad dabar didžiausia grėsmė, kuri plinta greičiausiai ir kurią sunkiausia suvaldyti, yra socialinė inžinerija, sustiprinta dirbtinio intelekto (DI) įrankiais.
„Atakos nebėra masinės ir primityvios. Naudodami atvirojo šaltinio žvalgybą, nusikaltėliai renka informacijos trupinius iš socialinių tinklų, nutekintų duomenų bazių bei viešų registrų. Sujungus šiuos duomenis, DI algoritmai sugeneruoja personalizuotą, idealiai atitinkantį žmogaus darbo ar gyvenimo kontekstą ataką, kurią plika akimi atskirti nuo tikrovės darosi beveik neįmanoma“, – sako Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
D. Povilaitis perspėja, kad būtent todėl absoliučiai atsparių vartotojų nebeliko. Naujausia sukčiavimo kryptis, kuri sparčiai auga 2026 m., yra vadinamoji duomenų sujungimo apgaulė. Jos esmė ta, kad sukčių nebeapriboja vienas informacijos šaltinis – jie renka mažus, iš pirmo žvilgsnio nekaltus fragmentus apie žmogų iš skirtingų socialinių tinklų, forumų, komentarų, nuotraukų ar net senų viešų įrašų.
Skirtingi tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto kuriamos apgaulės tampa vis įtikinamesnės ir jų veiksmingumas kai kuriais atvejais jau viršija 50 proc. Pavyzdžiui, 2026 m. kovo mėn. kibernetinio saugumo apžvalgose, kurias apibendrina saugumo analizių platforma „Zensec“, nurodoma, kad dirbtinio intelekto sugeneruotos fišingo žinutės gali pasiekti iki 60 proc. didesnį paspaudimų rodiklį nei tradicinės atakos.
„Daugelis stebisi, kaip sukčiai sugeba iš žmonių išvilioti tūkstančius. Nesinori gąsdinti, bet šitoje vietoje sakyčiau nespjauti į šulinį. Kai ataka imituoja gerai pažįstamą kontekstą ar artimą žmogų, ji tiesiog gali išjungti jums loginį mąstymą“, – teigia D. Povilaitis.
Kodėl vienos apsaugos programos nebepakanka?
Norint išlikti saugiems, neužtenka įsidiegti tik vieną įrankį. VPN ryšys puikiai paslepia jūsų naršymą ir apsaugo duomenis viešuose tinkluose, tačiau jis visiškai bejėgis prieš asmenines apgaules. Ši technologija neįspės ir nesustabdys, kai patys savo rankomis suvesite slaptažodį į meistriškai suklastotą prisijungimo puslapį.
Naršyklės ir tinklo apsaugos sistemos realiu laiku blokuoja pavojingas svetaines, bet nusikaltėliai kasdien prikuria tūkstančius naujų adresų. Filtrai paprasčiausiai nespėja visko sugauti, todėl technologijos veikia tik kaip viena apsaugos grandinės dalis.
Vienos didžiausių pasaulyje kibernetinio saugumo bendrovės „Verizon“ 2025 m. ataskaita rodo, kad daugiau nei 70 proc. sėkmingų kibernetinių atakų prasideda nuo žmogaus veiksmo – atidaryto laiško ar atskleistų duomenų.
„Didžiausias pokytis vyksta ten, kur technologijos susitinka su psichologija. Naujausiuose tyrimuose pabrėžiama, kad sukčiai vis dažniau kuria situacijas, kurios sukelia spaudimą veikti iš karto – skambina, skubina, imituoja vadovus ar artimuosius“, – įžvalgomis dalijasi kibernetinio saugumo ekspertas.
Kontroliuokite informaciją apie save
Norint apsisaugoti, ekspertai pataria atidžiau filtruoti socialiniuose tinkluose skelbiamą turinį. Sukčiai meistriškai susirenka mažas detales iš skirtingų platformų ir sujungia jas į išsamų žmogaus portretą. Iš pirmo žvilgsnio visai nekalti dalykai, tokie kaip atostogų planai, darbovietės pokyčiai ar kasdieniai įpročiai, tampa puikia medžiaga labai tikroviškoms apgavystėms.
„Būtent todėl pats viešojoje erdvėje stengiuosi palikti kuo mažiau nereikalingų detalių. Raginu visus skirti vieną vakarą, kartu su šeima peržiūrėti privatumo nustatymus, ištrinti senus įrašus ir apriboti visiems matomą informaciją. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su vaikų nuotraukomis bei vaizdo įrašais. Jei norite parodyti anūkus seneliams, kelkite tai ne ant viešos sienos, o pasidalinkite privačia žinute“, – pataria D. Povilaitis.
Asmeninį budrumą verta sustiprinti ir technologiniais sprendimais. Specialūs įrankiai leidžia stebėti ir griežtai riboti, kokius jūsų duomenis renka bei naudoja kitos telefone įdiegtos aplikacijos. Taip pat ji įspėja apie nesaugias svetaines ir padeda sukontroliuoti duomenis apie save.
„Geras skiepas nuo modernių atakų yra elementarus kritinis mąstymas. Sukčiai šiandien jau geba nukopijuoti vadovo balsą ar idealiai suklastoti elektroninės parduotuvės puslapį, bet jie tampa bejėgiai, kai atsisakote žaisti pagal jų primestą scenarijų ir patikrinate faktus“, – mintimis dalijas kibernetinio saugumo vadovas.
