Lietuvoje banko korteles naudoja daugiau kaip 80 proc. žmonių – „Visa“ ar „Mastercard“ logotipai jau įprasti ir visiems pažįstami. Nors šios dvi JAV korporacijos kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio mokėjimų, jų dominavimui iškilo reali grėsmė.
Lietuvoje banko korteles naudoja daugiau kaip 80 proc. žmonių – „Visa“ ar „Mastercard“ logotipai jau įprasti ir visiems pažįstami. Nors šios dvi JAV korporacijos kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio mokėjimų, jų dominavimui iškilo reali grėsmė.
Europai ruošiant savo alternatyvą, šiuo metu vadinamą tiesiog „skaitmeniniu euru“, kalbos apie „Visa“, „Mastercard“ ir kitų mokėjimo tarpininkų skirtumus vėl padažnėjo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
Skirtumai tarp „Visa“ ir „Mastercard“ – minimalūs
Tiek „Visa“, tiek „Mastercard“ veikia milijonuose prekybos vietų, internete, daugelyje pasaulio šalių, bankomatų ar skaitmeninių piniginių. Svarbu suprasti, kad šios įmonės tiesiogiai vartotojui kortelių neišduoda, o tik suteikia mokėjimų tinklą, per kurį apdorojamos operacijos.
Tai reiškia, kad įvairiausias sąlygas pateikia patys bankai. Net ir prestižinių kortelių linijų (tokių kaip „Visa Infinite“ ar „Mastercard World Elite“) realias naudas suteikia bankas, o ne mokėjimų sistemos.
Todėl metinis kortelės mokestis, grynųjų išėmimo sąlygos, draudimai, lojalumo programos ar palūkanos už sąskaitos likutį dažniausiai priklauso ne tik nuo „Visa“ ar „Mastercard“, o nuo konkretaus banko pasiūlymo. Bankai įtraukia šių įmonių mokesčius į savo kaštus, tačiau galutinius pasiūlymus teikia patys.
Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė, pažymi, kad skirtumas išryškėja tada, kai išvykstama už Lietuvos, o ypač – euro zonos ribų: „Šios įmonės taiko skirtingus valiutų konvertavimo mokesčius. Be to, JAV, Singapūre, Kazachstane, taip pat didžiojoje dalyje Lotynų Amerikos bei Afrikos, „Visa“ kortelės yra priimamos dažniau nei „Mastercard“.“
2025 m. „Visa“ tinkle apdorota 257,5 mlrd. operacijų, o mokėjimų apimtis siekė 14,2 trln. JAV dolerių. Palyginti, „Mastercard“ padėjo atlikti 175,5 mlrd. operacijų, kurių bendra vertė siekė 10,6 trln. JAV dolerių.
Tiesa, kai kuriose šalyse populiaresni kiti mokėjimų tiekėjai. Kinijoje tai – „UnionPay“, o JAV – „American Express“, tad net ir turint ir „Visa“, ir „Mastercard“, kai kuriuose regionuose atsiskaityti kortele kartais gali nepavykti.
„American Express“ kortelės iki 2018 m. buvo naudojamos ir Baltijos šalyse, tačiau galiausiai iš šios rinkos buvo pasitraukta. Sprendimas buvo priimtas dėl nedidelio Baltijos šalių dydžio ir „American Express“ verslo modelio, kuris nepajėgė mažose rinkose konkuruoti su „Visa“ bei „Mastercard“.
Rinktis reikia ne kortelę, o banką
Visgi renkantis kortelę reikėtų lyginti ne „Visa“ ir „Mastercard“, o pačių bankų pasiūlymus. Kai kurie bankai vilioja draudimais, lojalumo programomis ar mokamomis palūkanomis, tačiau atsigriebia didžiuliais kortelių mėnesiniais mokesčiais. Tad svarbu sprendimą priimti apgalvotai.
Prieš pasirenkant kortelę, I. Rogozina rekomenduoja paskaičiuoti, ar tikrai gaunamos naudos yra vertos daugiau nei sumokami mokesčiai: „Būtent todėl šiemet pristatėme nemokamą debeto kortelę be paslėptų mokesčių – tokiu atveju nauda yra lengvai pamatuojama ir nereikia svarstyti, ar banko mokamos palūkanos už sąskaitos likutį atsipirks.“
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad Europoje planuojama pristatyti ir nuosavą mokėjimų sistemą, šiuo metu vadinamą tiesiog „skaitmeniniu euru“. Šia mokėjimo sistema galima būtų mokėti parduotuvėse, internetu ar pervedant pinigus kitam žmogui. Vartotojui tai bus dar vienas mokėjimo būdas šalia kortelių, kuris būtų dar pigesnis nei mokėjimo kortelės, tačiau visiškai „Visa“ ar „Mastercard“ pakeisti nebus.
„Ši mokėjimų sistema turėtų būti itin naudinga tais atvejais, kuriais šiuo metu naudojami grynieji pinigai: tarpusavio mokėjimams ar nedideliems atsiskaitymams parduotuvėse. Įprastos kortelės ir toliau bus naudingos keliaujant, internetinėse parduotuvėse, išsiimant grynuosius ar norint maksimalių naudų, pavyzdžiui, papildomo draudimo ar palūkanų už sąskaitoje laikomus pinigus“, – sako „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė.
Tikėtina, kad į rinką įžengus skaitmeniniam eurui, tradiciniai rinkos žaidėjai bus priversti pasitempti ir gerinti sąlygas ar pasiūlyti daugiau naudų. Tikimasi, kad ateityje Europos klientai naudos bent jau du instrumentus: skaitmeninį eurą smulkioms išlaidoms ir „Visa“ ar „Mastercard“ kortelę didesniems pirkiniams, kelionėms ar palūkanų kaupimui sąskaitoje.
